N. Pelosi susitiko su V. Zelenskiu. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas/Vašingtonas, gegužės 1 d. (AFPžELTA). JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive – apie jos kelionę nieko nebuvo paskelbta. Atvykusi ji pareiškė paramą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, sekmadienį pranešė JAV ir Ukrainos pareigūnai.
„Mūsų įsitikinimu, lankomės pas jus norėdami pasakyti ačiū už jūsų kovą už laisvę (…) Esame įsipareigoję būti šalia jūsų, kol baigsis kova“, – pagal Ukrainos prezidentūros paskelbtą vaizdo įrašą V. Zelenskiui sakė N. Pelosi.
V. Zelenskis tviteryje parašė: „Ačiū Jungtinėms Valstijoms už pagalbą ginant mūsų valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“. „JAV stipriai remia Ukrainą kovojant su Rusijos agresija“, – sakė jis.
Apie Kongreso delegacijos kelionę anksčiau nebuvo pranešta.
„Mūsų delegacija su pasididžiavimu perdavė žinią, kad papildoma Amerikos parama yra pakeliui, stengiamės, kad prezidento Joe Bideno tvirtas finansavimo prašymas būtų paverstas teisės aktų paketu“, – sakoma N. Pelosi biuro pranešime.
JAV prezidentas J. Bidenas praėjusią savaitę pasiūlė didžiulį 33 milijardų dolerių (31 mlrd. eurų) paketą Ukrainai apginkluoti ir paremti. J. Bidenas taip pat pristatė siūlomus naujus įstatymus, leidžiančius naudoti iš Rusijos oligarchų atimtą prabangų turtą, siekiant kompensuoti Ukrainai už įsiveržusios Rusijos padarytus sugriovimus.
„Kai grįšime į Jungtines Valstijas, mes ir toliau tai darysime labiau informuoti, įkvėpti ir pasirengę atlikti tai, kas reikalinga, kad padėtume Ukrainos žmonėms, ginantiems demokratiją savo tautai ir pasauliui“, – tęsiama N. Pelosi pareiškime.
Praėjusį mėnesį Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Lietuvos kariuomenei perduoti už JAV paramą įrengti infrastruktūros objektai. KAM nuotr.
Lietuvos kariuomenei perduoti už Jungtinių Amerikos Valstijų paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Nauji transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai gerina Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pasirengimą priimti atvykstančius NATO sąjungininkus, didina sąveikumą ir atgrasymą.
Trečiadienį KOP Aviacijos bazėje Šiauliuose naujuosius infrastruktūros objektus apžiūrėjo krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, JAV oro pajėgų vadavietės Logistikos, inžinerijos ir pajėgų apsaugos departamento direktorius brg. gen. Ronaldas E. Jolly vyresnysis, KOP vadas plk. Dainius Guzas, kiti Lietuvos ir JAV kariuomenių atstovai.
Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016–2020 m. iš JAV Europos atgrasymo iniciatyvos (angl. European Deterrence Initiative) fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Iki galo užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais.
„JAV investicijos į karinę Lietuvos infrastruktūrą rodo, kad Lietuva išlieka svarbiu JAV gynybos politikos prioritetu. Kartu su JAV stiprindami Aviacijos bazės pajėgumus mes patrigubinome Lietuvos KOP Aviacijos bazės pajėgumus priimti sąjungininkų orlaivius, pagerinome treniravimosi sąlygas JAV ir kitų NATO šalių kariniams vienetams ir prisidedame prie greito sąjungininkų pajėgų atvykimo į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis“, – sako krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas.
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas pabrėžė, kad „šie Europos atgrasymo iniciatyvos finansuoti projektai yra neginčijamas mūsų įsipareigojimas saugoti NATO teritorinę oro erdvę. Jie sustiprina mūsų atgrasymo pozicijas, didina JAV pajėgų pasirengimą greito reagavimo operacijoms Europoje ir remia NATO sąjungininkų kolektyvinę gynybą bei saugumą”.
Infrastruktūros projektus Lietuvoje JAV įgyvendino pasitelkusi JAV kariuomenės inžinierių korpusą ir NATO paramos ir įsigijimų agentūrą, kurie projektavimui ir statybos darbams samdė rangovus. Nors šiems darbams buvo skelbiami tarptautiniai konkursai, didžiąją jų dalį laimėjo ir įgyvendino Lietuvos bendrovės. Jos įgyvendino projektų už 17 mln. eurų, rangovai iš užsienio šalių – už 7 mln. eurų. Daugiausiai, net 14 projektų, įgyvendino AB „Mitnija“.
„Nors šių objektų statybą finansavo JAV, visi jie yra perduodami Lietuvos kariuomenės nuosavybėn ir ja naudosis tiek Lietuvos, tiek ir atvykstančių NATO sąjungininkų šalių pajėgos. JAV investicijos patrigubino KOP Aviacijos bazės galimybes priimti sąjungininkų orlaivius, užtikrinti tinkamą jų priežiūrą dislokavimo metu, galimybes aptarnauti į pratybas ir mokymus Lietuvoje per Aviacijos bazę atvykstančius sąjungininkų sausumos pajėgų vienetus“, – sako krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas.
Tarp JAV lėšomis finansuotų projektų – istorinio Antano Gustaičio angaro, kuriame tarpukariu buvo surenkami lietuviški lėktuvai ANBO, rekonstrukcija, kainavusi daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Rekonstrukcijos metu buvo pakeisti senieji angaro vartai, sutvarkytos angaro šildymo ir vėdinimo sistemos. Šiuo metu A. Gustaičio angaras išlieka ne tik istorine Lietuvos aviacijai vieta, bet ir yra aktyviai naudojamas Lietuvos karinių orlaivių techniniam aptarnavimui.
Dar vienas naujas Aviacijos bazėje pastatytas objektas – Eskadrilės operacijų centras – užtikrins, kad į Lietuvą atvykstančių sąjungininkų karinių oro pajėgų vienetų vadovavimo elementai (štabai) turėtų tinkamas sąlygas oro operacijoms planuoti ir joms vadovauti. Įprastinė veikla tokiame centre – įvairios skrydžių planavimui aktualios informacijos analizė, skrydžių maršrutų sudarymas.
Aviacijos bazėje Šiauliuose užbaigti ir perduoti Lietuvos kariuomenei objektai – tik dalis visų JAV per Europos atgrasymo iniciatyvas finansuotų objektų Lietuvos kariuomenėje. JAV taip pat yra investavusios ir į Lietuvos kariuomenės poligonų pritaikymą kariuomenės reikmėms. Bendra JAV parama 2016 –2021 metais Lietuvos kariuomenės poligonų pritaikymui kariuomenės reikmėms sieks apie 15 mln. eurų.
Jau anksčiau Lietuvos kariuomenės poligonuose Pabradėje, Rukloje, Kazlų Rūdoje už JAV lėšas įrengti keli projektai – taikliųjų šaulių ir snaiperių šaudykla, lengvųjų pėstininkų ginklų ir sunkiųjų kulkosvaidžių šaudyklos, pėstininkų kovos mašinų šaudykla, remonto dirbtuvės ir kita mokymų ir poligonų infrastruktūra. Papildomai yra investuojama ir į karinio mobilumo gerinimą. Šį pavasarį buvo atidaryta ir pradėta eksploatuoti šalia Pabradės poligono esanti Pažeimenės geležinkelio atšaka. Jos įrengimas kainavo 2,2 mln. eurų.
JAV nutraukia paramą Palestinos pabėgėlių agentūrai UNRWA. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos nutraukia bet kokį finansavimą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), praneša BBC remdamasi JAV valstybės departamentu, anot kurio, ši organizacija turi „nepataisomų trūkumų“.
JAV administracija „atidžiai išnagrinėjo“ klausimą ir nusprendė „nebeskirti UNRWA papildomų įmokų“, – sakė atstovė spaudai Heather Nauert.
Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas vėliau šį žingsnį pavadino „išpuoliu“ prieš jo žmones.
„Kai sausį mes skyrėme 60 mln. dolerių paramą, mes aiškiai leidome suprasti, kad JAV daugiau neketina prisiimti perdėm neproporcingos išlaidų UNRWA naštos. Be biudžeto deficito ir negebėjimo organizuoti adekvatų ir tikslingą finansinės naštos paskirstymą – įskaitant nepaliaujamai ir sparčiai augantį paramos gavėjų skaičių, – pats darbo modelis ir biudžeto praktikos, kurias taikė daugelį metų UNRWA, yra tiesiog neracionalūs ir krečiami krizės jau daugelį metų. Jungtinės Valstijos neskirs naujų lėšų šiai veiklai, turinčiai „nepataisomų trūkumų“, – teigiama Valstybės departamento spaudos tarnybos pareiškime. Kartu JAV valdžia pabrėžė ketinanti apsvarstyti naujus sąveikos modelius ir būdus.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė nutraukti daugiau nei 200 mln. JAV dolerių ekonominę pagalbą, kuri turėjo būti skirta Gazai ir Vakarų Krantui, šios lėšos bus nukreiptos kitur. Pasak Valstybės departamento, toks spendimas priimtas siekiant užtikrinti, kad pinigai būtų skirti nepažeidžiant JAV nacionalinių interesų.
Palestinos ir Jungtinių Valstijų santykiai tapo itin komplikuoti tada, kai į valdžią atėjo D. Trumpas. Žemiausias taškas pasiektas, kai 2017 m. gruodį JAV oficialiai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. Po šio žingsnio palestiniečiai pareiškė, kad JAV nebegali gali būti taikos proceso tarpininkės, ir įšaldė dvišalius ryšius. Be to, Vašingtonas sausį drastiškai sumažino savo įnašą į JT Palestinos pabėgėlių agentūros UNRWA biudžetą.
UNRWA agentūra šiuo metu remia daugiau nei penkis milijonus žmonių visuose Artimuosiuose Rytuose, įskaitant sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų teikimą.
Rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 dienomis Lietuvoje lankysis JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederikas Bendžaminas Hodžesas (Frederick Benjamin Hodges).
Vilniuje generolas susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite, krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku.
Susitikimuose ketinama aptarti saugumo situaciją regione, JAV paramą saugumo stiprinimui, tolesnius planus dėl NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimo, NATO priešakinių pajėgų dislokavimo ir karinio rengimo klausimus.
JAV sausumos pajėgų vadas taip pat vyks į Ruklą, kur susitiks su Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe, lankysis Pabradėje, kur šią savaitę dalyvauti bendrose pratybose su Lietuvos ir kitų sąjungininkų šalių kariais atvyko naujoji JAV rotacinių pajėgų karių pamaina.
Jungtinės Amerikos Valstijos yra ištikima Lietuvos gynybos partnerė ir pasirengusi bet kuriuo metu apginti Lietuvą ir Baltijos šalis, jei iškiltų tokia būtinybė, sakė į Lietuvą atvykęs JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (James Mattis).
JAV gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso (James Mattis) vizitas Lietuvoje. Giedrės Maksimovicz nuotr.
Susitikime su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu jis ne kartą akcentavo JAV įsipareigojimą stiprinti saugumą rytinėje NATO dalyje.
„Lietuvai stojant į NATO JAV duotas įsipareigojimas ginti mus šiandien yra stipresnis nei bet kada. Visos trys Baltijos šalys susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis iš Rytų. Labai svarbu, kad ir mūsų saugumo partneriai vienodai supranta mums kylančias grėsmes ir įsitraukia į mūsų saugumo stiprinimą”, – po susitikimų sakė R. Karoblis. Pasak jo, Pentagono vado vizitas į vieną iš trijų Baltijos valstybių rodo Lietuvos pastangų stiprinant saugumą regione pripažinimą.
„Atvykau čia klausytis. Viskas labai paprasta: mes stovime kartu, tad turime kalbėtis. Nepamirškite, jog esate NATO nariai”, – susitikimų metu sakė gen. J. Mattis.
Ministras padėkojo J. Mattis už JAV paramą Lietuvai stiprinant saugumą. Dvišaliame susitikime gynybos vadovai aptarė Lietuvos gynybos finansavimo didinimą, bendrą gynybą bei būtinybę stiprinti gynybos pajėgumus, taip pat ir oro gynybą bei nuolatinio JAV karių dislokavimo Lietuvoje galimybę. Akcentuota būtinybė stiprinti visuomenės pasirengimą pasipriešinimui. R. Karoblis pabrėžė, jog Lietuva turi ypatingai motyvuotą kariuomenę ir stiprią visuomenės paramą. Tarp kitų klausimų aptartos ir Lietuvos pastangos kovoti prieš Rusijos propagandą.
Nuo paskyrimo pradžios J. Mattis yra susitikęs su Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Turkijos, Norvegijos, Suomijos, Čekijos gynybos ministrais.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
