Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad kol kas Jungtinių Amerikos Valstijų įvestos sankcijos Aliaksandro Lukašenkos režimui tarnaujančiai trąšų įmonei „Belaruskalij“ yra tik teorinės. Ministras mano, kad šioje situacijoje efektyviausias sprendimas būtų plėsti europines sankcijas Baltarusijai.
„Man šiek tiek apmaudu, kad tos sankcijos yra, deja, tik teorinės. Ir mosikuotis oriniais ginklais galim visi. Šiandieną Vyriausybė turi atrasti būdus, kaip de facto sankcionuoti tą įmonę. Jokio kito būdo Europos Sąjungai neįvedus sankcijų, deja, neegzistuoja. O Lietuva, kaip žinote, savarankiškų sankcijų įvesti negali dėl to, kad tai yra prekybos politikos dalis, kuri yra deleguota Europos Komisijai“, – žurnalistams trečiadienį teigė G. Landsbergis.
„Tai Jungtinės Amerikos Valstijos turi galimybę įvesti sankcijas, kurios yra griežtos. Jos tada įpareigoja įmones įtraukti veiklą ir bendradarbiauti su sankcionuojama įmone. Tai buvo padaryta „Nord Stream2“ vamzdžio tiesimo atveju. Šį kartą buvo pasirinkta taip nedaryti“, – pridūrė jis.
Todėl ministras užsimena, kad šioje situacijoje sankcijų įvedimas reiškia daugiau politinį gestą, o ne realų sankcionavimą.
„Našta viso to įvedimo realiai tada tenka, kaip aš minėjau, įmonėms. Bet jos, kaip matome, aiškina, kad joms reputacija jų nerūpi. Teisinio įpareigojimo įvesti sankcijas neturi, tai tenka Vyriausybei. Tai kartais susidaro toks įspūdis, kad vos ne sankcionuojama šiuo atveju ne „Belaruskalij“, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri, aš neabejoju, priims sprendimus tokius, kokių reikia“, – sakė jis.
Ministras akcentuoja, kad, jeigu Vyriausybėje bus pateiktas koks nors pasiūlymas, galintis apriboti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, jis tokį siūlymą palaikys.
Vilniaus geležinkelių stotyje. Slaptai.lt nuotr.
Vis tik G. Landsbergis mano, kad geresnis sprendimas būtų buvęs Baltarusijai įvesti antrines sankcijas.
„Antrinės sankcijos taip pat yra teisinis sankcijų instrumentas, kuomet kiekviena įmonė, kuri dirba su sankcionuota įmone, atsiduria sankcijų sąraše“, – sakė ministras.
Todėl diplomatijos vadovas dar kartą pabrėžia, kad efektyviausias instrumentas dabartinėje situacijoje būtų plėsti europines sankcijas.
„Aš lieku prie nuomonės, kad efektyviausias instrumentas yra europinių sankcijų plėtimas. Priežasčių ir argumentų, kodėl tai reiktų daryti, yra apsčiai dėl to, kad A. Lukašenkos režimas pelnosi iš trąšų. Ir neabejotinai tiek aš, tikiuosi, ir valstybės vadovas EVT posėdžiuose kelsime šį klausimą toliau plėsti sankcijas“, – pažymėjo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Tačiau kol kas dėl teisinių niuansų trąšų tranzitas per Lietuvą toliau tęsiamas.
Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų. A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbia, kad gruodį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.
Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).
Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija penktadienį paskelbė, kad iš šalies išsiųs 10 JAV diplomatų ir paskelbs sankcijas JAV pareigūnams, taip atsakydama į anksčiau Vašingtono paskelbtas tokias pačias priemones. Šalis taip pat rekomendavo, kad JAV ambasadorius Maskvoje išvyktų iš šalies „konsultacijoms“.
„Paprašysime 10-ies JAV diplomatų Rusijoje išvykti iš šalies“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Pasak S. Lavrovo, Maskva įtrauks aštuonis JAV pareigūnus į sankcijų sąrašą ir nutrauks JAV fondų ir nevyriausybinių organizacijų, kurie, jos manymu, kišasi į šalies vidaus reikalus, veiklą Rusijoje. Ministras pridūrė, kad Rusija taip pat svarsto galimas „skausmingas“ priemones JAV verslui šalyje.
JAV ketvirtadienį paskelbė ekonomines sankcijas Rusijai ir nurodė išsiunčiančios 10 Rusijos diplomatų, reaguojant į Kremliaus kišimąsi į pernai vykusius JAV prezidento rinkimus, surengtą didžiulę kibernetinę ataką ir kitą priešišką Rusijos veiklą.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau penktadienį pavadino naujas JAV sankcijas nepriimtinomis, bet paliko atviras duris dialogui.
U. von der Leyen. EPA-ELTA nuotr.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen kritikavo JAV įstatymą, leidžiantį įmonėms, susijusioms su „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimu, taikyti sankcijas. Tai EK pirmininkė sakė per interviu naujienų žurnalo „Spiegel“ reporteriams.
Kai „Nord Stream 2“ dujotiekis bus baigtas, Rusija galės smarkiai padidinti Vokietijai tiekiamų dujų kiekį. Projekto oponentai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ Vokietiją padarys dar labiau priklausomą nuo Rusijos ir taip geopolitiškai įtemptu laikotarpiu ir kartu gali pakenkti dujų tiekimui Vidurio ir Rytų Europos šalims, kurias šis dujotiekis apeina.
U. von der Leyen pripažįsta, kad dujotiekio projektas turi „politinę dimensiją“ ir EK privalo apsaugoti Rytų narių interesus.
„Kita vertus, EK kategoriškai atmeta sankcijas Europos įmonėms, vykdančioms projektus pagal įstatymus“, – teigė ji.
Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė gynybos biudžetą, į kurį įtrauktos nuostatos dėl sankcijų laivams, dalyvaujantiems „Nord Stream 2“ vamzdyno tiesime, arba šiems laivams talkinantiems užsienio asmenims. Dabar JAV prezidentas turi 60 dienų, per kurias pastarąsias priemones galės pritaikyti.
Šveicarijos įmonei „ Allseas“ išsigandus sankcijų ir atšaukus savo laivus, tiesimo darbai buvo pristabdyti, o Maskva nukėlė dujotiekio tiesimo darbų terminą. „Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad Rusija tikisi baigti projektą tik iki 2020 m. pabaigos. „Nord Stream 2“ pradės veikti 2020 m. pabaigoje“, – sakė jis. Ministro komentarą citavo naujienų agentūra TASS. Iš pradžių vyriausybė buvo numačiusi terminą atidėti tik kelis mėnesius.
Projektą baigs Rusijos dujotiekių tiesimo laivas „Akademik Čerskij“, sakė A. Novakas. Tačiau laivą pirmiausia reikia atnaujinti. Šiuo metu jis yra Nachodkoje, Japonijos jūros uoste.
Vokietijos verslininkai įspėja dėl Senate svarstomų JAV sankcijų Rusiją ir Vokietiją sujungsiančiam dujotiekiui „Nord Stream 2“ padarinių.
„Dabartiniai Jungtinių Valstijų sankcijų siūlymai pirmiausia pakenktų bendrovėms iš draugiškų Europos šalių, kaip Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų, Austrijos ir Šveicarijos bei paverstų Europos energetikos politiką JAV žaisliuku“, – perspėjo Vokietijos rytų verslo asociacijos pirmininkas Wolfgangas Buechele.
Pasak jo, ši „neišvengiama praraja“ tarp Jungtinių Valstijų ir ES labai pakenktų abiem pusėms.
„Taigi mes ir toliau raginame, kad nugalėtų tie balsai, kurie pasisako prieš sankcijas Europos bendrovėms ir skatina transatlantinį bendradarbiavimą“, – sakė W. Buechele.
JAV Senato užsienio reikalų komitetas praeitą savaitę pritarė įstatymų projektui, kuriuo būtų įvedamos sankcijos įmonėms ir asmenims, prisidedantiems prie Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo.
„Europos energetikos klausimai yra ir turi likti europiečių reikalu. Europoje mums reikia visų galimybių: naujų vamzdynų, kaip „Nord Stream 2“, dujų tranzito per Ukrainą ir galimybės importuoti SGD (suskystintas gamtines dujas), kad išspręstume dėl klimato kaitos ir Vokietijos planų atsisakyti anglies ir branduolinės energijos kylančius iššūkius“, – tvirtino W. Bruechele.
Rugsėjį vyks dar vienas ES, Rusijos ir Ukrainos derybų ratas, kur bus bandoma susitarti dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sąlygų.
„Naujos JAV sankcijos gerokai padidintų šių tebevykstančių derybų naštą“, – įspėjo Vokietijos verslo atstovas.
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Jungtinių Valstijų sudaromą sąrašą asmenų ir įmonių, kuriems taikomos sankcijos, ketvirtadienį papildė 33 Rusijos žvalgybos ir gynybos sektorių darbuotojai bei Kinijos karinė organizacija ir jos vadovas.
Taikant pernai įvestą sankcijų režimą – Amerikos priešų atrėmimo sankcijomis aktą (Countering America’s Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA), – į JAV juoduosius sąrašus įtraukti iš viso 72 asmenys.
JAV valstybės departamento teigimu, sąrašas papildytas siekiant „didinti Rusijos išlaidas, taip atsakant į šalies kišimąsi į JAV rinkimų procesus, nepriimtiną elgesį Rytų Ukrainoje ir kitą kenkėjišką veiklą“. Vašingtono teigimu, šis sąrašas padėjo užkirsti kelią rusiškos ginkluotės, vertos milijardų dolerių, eksportui.
Sankcijos gali būti taikomos ir tiems asmenims ar įmonėms, kurie palaiko verslo santykius su į sąrašą įtrauktais subjektais.
Sankcijos Kinijos organizacijai – Įrangos plėtros departamentui – ir jos vadovui Li Shangfu įvestos dėl to, kad jie sudarė „svarbių sandorių“ su asmenimis, kuriems JAV jau taikė sankcijas.
„Šie sandoriai susiję su Kinijos įsigytu rusišku koviniu lėktuvu Su-35 ir su raketų „žemė-oras“ sistema S-400 susijusia įranga“, – teigiama JAV valstybės departamento pranešime.
S-400 – pažangi rusiška oro gynybos sistema, kurią Maskva reklamuoja savo sąjungininkėms visame pasaulyje. Tarp ją įsigyti nusprendusių šalių yra ir NATO narė Turkija. Teigiama, kad dėl šio sandorio Ankarai gali grėsti sankcijos.
JAV teisėsauga pateikė kaltinimą 29 metų rusei, kuri Jungtinėse Valstijose dirbo Rusijos vyriausybei, tačiau apie tai nepranešė. Remiantis JAV įstatymais, užsienio lobistai ar diplomatai, prieš pradėdami savo veiklą JAV, turi užsiregistruoti Teisingumo departamente.
Rusė, kuri JAV gyveno turėdama studento vizą, sekmadienį buvo sulaikyta Vašingtone. Ji nuo 2015 metų iki mažiausiai 2017-ųjų veikė aukšto Rusijos vyriausybės nario nurodymu. Šis vėliau dirbo Rusijos centriniame banke, jis yra įtrauktas į JAV sankcionuojamų asmenų sąrašą.
Moteris darė įtaką organizacijoms, kurios savo ruožtu darė įtaką JAV politikai, teigiama Teisingumo departamento pareiškime. Ji, šiais duomenimis, atstovavo Rusijos interesams.
