Po Semeru vulkano išsiveržimo. EPA-ELTA nuotr.
Džakarta, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Indonezijos Javos saloje toliau auga ugnikalnio išsiveržimo aukų skaičius. Iki šiol rasti 39 žmonių kūnai, 12 asmenų laikomi dingusiais, trečiadienį sakė vietos gelbėjimo tarnybos atstovas.
Per 3 700 metrų aukščio Semeru ugnikalnio išsiveržimą dešimtys gyventojų patyrė sužalojimų, daugiau kaip 4 000 buvo priversti palikti savo namus.
Daugelį namų beveik visiškai palaidojo pelenai. Daug žmonių prieglobstį rado, be kita ko, mečetėse ir vyriausybiniuose pastatuose.
Ugnikalnis daugiausiai gyventojų turinčioje Indonezijos saloje išsiveržė šeštadienį. Semeru yra aukščiausias Javos kalnas, jis stūkso Bromo-Tengger-Semeru nacionaliniame parke. Ugnikalnis nuo 2020 metų gruodžio vėl yra aktyvesnis.
Indonezija yra seismiškai aktyviame Ramiojo vandenyno ugnies žiede, šalyje yra 128 veikiantys ugnikalniai.
Žuvusiųjų per Semeru vulkano išsiveržimą skaičius išaugo iki 15. EPA-ELTA nuotr.
Džakarta, gruodžio 6 d. (dpa-AFP-ELTA). Savaitgalį Indonezijos Rytų Javos provincijoje išsiveržus Semeru ugnikalniui, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 15, pirmadienį pranešė pareigūnai.
27 žmonės laikomi dingusiais.
Mažiausiai 68 žmonės patyrė nudegimų, kai Semeru išsiveržė šeštadienį, sakė vietos civilinės saugos agentūros vadovas Wawanas Hadi. Pirmadienį Semeru, aukščiausias kalnas Javos saloje, vėl išspjovė pelenų.
Dėl išsiveržimo į dangų pakilus didžiuliam dūmų stulpui Lumajango rajono kaimo gyventojai išsigandę pabėgo iš savo namų, šlaitais virto degančios išsilydžiusios uolienos ir dujos.
Televizijos filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip iš ugnikalnio iškritę pelenai užkloja namus, lieka matyti tik stogai. Po Semeru vulkano išsiveržimo. EPA-ELTA nuotrauka
Pavojingi tiršti dūmų stulpai pirmadienį ir toliau veržėsi iš vulkaninių pelenų padengtų vietų, o gelbėtojai su šalmais mėgino kasti purvą, ieškodami išgyvenusiųjų ir žuvusiųjų kūnų. Po Semeru vulkano išsiveržimo. EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nei 1500 žmonių buvo perkelti ir apgyvendinti laikinose vietose, įskaitant mečetes ir vyriausybines įstaigas, sakė Wawanas Hadi. Pasak pareigūnų, gelbėjimo pastangas apsunkino smilkstantys pelenai ir didelio tilto, jungiančio Lumajangą ir Malango miestą, griūtis.
Tarp žuvusiųjų buvo moteris ir jos dukra, jų kūnai aptikti po namo griuvėsiais, apsikabinę, pranešė naujienų svetainė Kompas.com.
Tuo metu valstybinė oro navigacijos bendrovė „AirNav“ rekomendavo virš Javos skrendantiems orlaiviams nukreipti maršrutą į šiaurinę salos dalį dėl vulkaninių pelenų keliamos rizikos.
Beveik 3700 metrų aukščio Semeru nuo praėjusių metų gruodžio išsiveržė kelis kartus. Indonezija įsikūrusi seismiškai aktyvioje Ramiojo vandenyno ugnies žiedo zonoje, šalyje yra maždaug 128 veikiantys ugnikalniai.
Indonezijoje per staigius potvynius žuvo 23 žmonės, dar du laikomi dingusiais. EPA-ELTA nuotr.
Vienoje labiausiai į rytus nutolusioje Indonezijos saloje sekmadienio rytą kilus staigiems potvyniams, žuvo mažiausiai 23 žmonės ir dar du laikomi dingusiais, pranešė gelbėjimo tarnybų pareigūnai.
Likus kelioms valandoms iki to, kai žmonės turėjo pabusti švęsti Šv. Velykų, daugiausiai katalikų apgyvendintoje Floreso saloje smarkus lietus sukėlė staigius potvynius.
Pasak Indonezijos nacionalinės nelaimių valdymo agentūros atstovo Raditya Jati, žmonių namus užplūdo purvas, o rytiniame salos gale sunaikinti tiltai ir keliai.
Gelbėtojai bando pasiekti atokią, tačiau labiausiai paveiktą vietovę salos rytuose.
„Vienintelė prieiga yra per jūrą iš Adonaro salos, tačiau persikėlimui kelią užkerta liūtys ir stiprios bangos“, – sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė R. Jati.
Ekstremalios oro salygos išliks ir ateinančią savaitę, pridūrė jis.
Pasak nelaimių valdymo agentūros, sekmadienį per kitus didelius potvynius kaimyninės Vakarų Nusos Tengaros provincijos Bimos mieste žuvo du žmonės. Keturiose apylinkėse pranešta apie per užtvankų viršų plūstantį vandenį, kuris Bimoje po devynias valandas trukusių liūčių užliejo kone 10 tūkst. gyvenamųjų namų, teigė R. Jati.
Mirtinos nuošliaužos ir staigūs potvyniai Indonezijoje per liūčių sezoną yra dažni.
Sausį per staigius potvynius Vakarų Javos provincijos Sumedango mieste žuvo 40 žmonių.
Praėjusį rugsėjį mažiausiai 11 žmonių žuvo per nuošliaužas Borneo saloje, o prieš dar kelis mėnesius Sulavesyje nuošliaužos nusinešė dešimtis gyvybių.
Indonezijos nelaimių valdymo agentūra skaičiuoja, kad vietovėse, kuriose esama nuošliaužų pavojaus, gyvena maždaug pusė šalies populiacijos, kurią sudaro 125 mln. žmonių.
Pirmadienį Indonezijos Papua ir Vakarų Papua provincijų miestuose vyko daugiatūkstantinės protesto akcijos. Didžiausios manifestacijos, į kurias susirinko mažiausiai 10 tūkstančių žmonių, buvo surengtos Papua provincijos administraciniame centre Džajapūroje, praneša laikraštis „The Jakarta Post“.
Leidinio žiniomis, protestuotojai užblokavo pagrindines miestų gatves, degino padangas, reikalaudami, kad vietos valdžia užkirstų kelią smurtui prieš senuosius vietinius gyventojus – papuasus. Dėl saugumo daugelyje miestų buvo uždaryti vaikų darželiai ir mokyklos. Oficialus policijos atstovas žurnalistams sakė, jog „teisėsaugos institucijos stebi situacijos raidą, bet kol kas nesikiša į įvykius, kadangi neužfiksuota akivaizdžių mėginimų pažeisti viešąją tvarką“.
Dingstį masinėms manifestacijoms davė incidentas, įvykęs sekmadienį studentų bendrabutyje antrame pagal dydį šalies mieste Surabajoje, Rytų Javos provincijos administraciniame centre. Pasak mačiusiųjų, studentai javiečiai, didžiausios Indonezijoje etninės grupės atstovai, pradėjo užgaulioti, o paskui ir mušti jaunuolius iš Papua ir Vakarų Papua provincijų. Anot jų, papuasai nenorėjo švęsti rugpjūčio 17-ąją pažymimos Nepriklausomybės dienos, taip pat plėšė nacionalines vėliavas.
Praėjusių metų pabaigoje šiose provincijose veikiančios separatistų grupuotės kovotojai sušaudė 19 darbininkų, stačiusių tiltą. Tai buvo ekstremistų atsakymas į tai, kad visoje šalyje buvo suimta apie 500 Papua nepriklausomybės šalininkų. Šiais suėmimais buvo siekiama neleisti, kad gruodžio 1 d. įvyktų numatytos kasmetinės demonstracijos Papua nepriklausomybei remti.
Tą dieną 1961 metais, pasibaigus olandų kolonizacijai, Papua paskelbė savo nepriklausomybę. Bet Indonezijos valdžia įvedė savo kontrolę teritorijoje, išlikusią iki šiol. Indonezijos autonominės provincijos statusas Papua buvo suteiktas 2003 metais.
