Jeanas-Claude Junckeris. EPA – ELTA nuotr.
Bet koks „Brexitas“ – su sutartimi ar be jos – turės neigiamų padarinių, kuriuos Jungtinė Karalystė (JK) pajus labiau nei ES, o dėl jų visa atsakomybė krinta būtent iš Bendrijos išstojančiai šaliai, teigia Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris.
Interviu Vokietijos „Funke“ žiniasklaidos grupei J. C. Junckeris pakartojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Donaldo Tusko žodžius ir paragino JK neeikvoti laiko veltui.
„Turime būti pasiruošę tiek minkštajam, tiek kietajam „Brexitui“. Bet kuriuo atveju, (Jungtinės Karalystės) išstojimas turės neigiamų padarinių, o juos Britanija pajus labiau nei ES. Nebus bendra rinka paremto sprendimo. Mano nuomone, Britanijos pusė yra 100 proc. dėl to atsakinga“, – pareiškė J. C. Junckeris.
EK pirmininkas, kuris, kaip sakė anksčiau, nesieks perrinkimo antrajai kadencijai, taip pat prakalbo apie federalinės Europos idėją ir patikino, kad ES „neturi tapti katilu, kuriame išnyksta visi skirtumai“.
Paklaustas apie Jungtinių Europos Valstijų idėją, J. C. Junckeris sakė tokią iniciatyvą vertinantis skeptiškai: „Turėtume nebenaudoti šio termino. Nemanau, kad kada nors turėsime centralizuotą Amerikos stiliaus valstybę. Aš ir nenoriu, kad taip nutiktų.”
Interviu J. C. Junckeris užbaigė atsakymu į klausimą apie tai, ką jis pats norėtų pamatyti parašytą apie save ateities istorijos vadovėliuose: „Kad jis labai, labai stengėsi. Na, ir galbūt būtų neblogai pridėti: jam pavyko padaryti gerų dalykų.”
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris penktadienį įspėjo dėl naujo karo Balkanuose, jei Bosnija, Albanija, Serbija, Makedonija, Juodkalnija ir Kosovas nejaus, kad ES yra rimtai pasirengusi pasiūlyti joms būsimą narystę.
„Jei susidarys įspūdis, kad nesame rimtai nusiteikę pasiūlyti Vakarų Balkanų šalims narystės ES perspektyvą, tada galime vėliau pamatyti – ir net tikriausiai greičiau – tai, ką matėme Balkanuose praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje“, – sakydamas kalbą Austrijos parlamente sakė J. C. Junckeris.
Šešios Balkanų šalys šiuo metu yra skirtinguose stojimo derybų su ES etapuose. Derybos dėl narystės oficialiai pradėtos su Serbija ir Juodkalnija, o Albanija ir Makedonija vis dar laukia derybų ir yra klasifikuojamos kaip šalys kandidatės. Bosnija ir Kosovas nurodomos kaip potencialios šalys kandidatės.
J. C. Junckeris jau pernai gruodį sakė, kad ES išsiplėtimas į Balkanus yra gyvybiškai svarbus, siekiant išlaikyti stabilumą regione, ir tikėjosi, kad Serbija ir Juodkalnija prie bloko prisijungs iki 2025 metų.
Europos Komisijos pirmininkas pridūrė, kad kelias visateisės narystės ES link toms šalims „dar yra labai ilgas“, nors kai kurios iš jų padarė pažangą, ta pažanga „vis dar nėra pakankama“.
Pasirašytos politinės Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros tinklų sinchronizavimo gairės. R. Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Briuselyje vykusioje specialioje ceremonijoje pasirašytos politinės Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo veiksmų gairės – nuo šiol prasidės oficiali sinchronizavimo procedūra.
Dokumentą pasirašė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos ministras pirmininkas Juris Ratasas, Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Tai įvyko po šių metų kovo 22 dienos susitikimo, per kurį EK pirmininkas J. C. Junckeris ir minėti vadovai suteikė naują postūmį sinchronizavimo projektui.
„Šiose veiksmų gairėse nustatėme siekį visiškai sinchronizuoti tinklus iki 2025 m. Kai veikiame darniai, pasiekiame gerų rezultatų. Projektas, kurio liudininkai šiandien esame, įkūnija mūsų sprendimą drauge darniai siekti bendro tikslo. Kantrybė, sunkus darbas ir kompromiso siekis padėjo mums rasti solidarumu grindžiamus europinius sprendimus, kuriais stiprinama mūsų Sąjunga“, – ceremonijoje sakė J.-C. Junckeris.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašytą susitarimą įvertino kaip žingsnį ne tik į energetinį, bet ir į politinį savarankiškumą.
„Tai būtų paskutinis žingsnis į visišką energetinį savarankiškumą. Jeigu pavyks padaryti greitai, kaip numatome šiandien pasirašydami susitarimą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad tai kartu reikš ir politinį savarankiškumą“, – sakė Lietuvos prezidentė ir pridūrė, kad tai labai objektyvi sąlyga Lietuvai nusiimti paskutines priklausomybės grandines.
Valstybių ar vyriausybių vadovai padėkojo visiems susijusiems asmenims už greitą parengiamąjį darbą, kurį nuveikė atitinkamų šalių energetikos ministrai bendradarbiaudami su EK pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi, atsakingu už energetikos sąjungą, ir su Komisijos nariu Migueliu Ariasu Canete, atsakingu už klimato politiką ir energetiką.
Vadovai taip pat pakartojo, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą, bus labai svarbi parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų.
Ketvirtadienį pasirašytomis politinėmis veiksmų gairėmis paruošiama dirva praktiniam įgyvendinimui – jose nustatomas aiškus veiksmų tvarkaraštis.
Pirmasis iš šių veiksmų – šį rugsėjį pradėti Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrą, kuri yra pirmasis techninis žingsnis siekiant užtikrinti, kad kontinentinės Europos tinklas apimtų ir Baltijos valstybes, teigiama EK pranešime.
Šis esminės svarbos projektas yra vienas ryškiausių energetikos sąjungos projektų ir juo išreiškiamas solidarumas energijos tiekimo saugumo srityje.
Sinchronizavimo procesas, sutariama, yra labai svarbus siekiant baigti integruoti Baltijos valstybes į Europos energetikos sistemą. Juo bus prisidėta prie Europos Sąjungos vienybės ir energijos tiekimo saugumo.
Politinėse veiksmų gairėse nustatomas Baltijos valstybių elektros energijos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklu iki 2025 m. procesas ir nurodomas konkretus metodas.
Veiksmų gairėse numatyta, kad Lenkijos ir Baltijos valstybių perdavimo sistemos operatoriai, šių metų rugsėjį gavę Baltijos energijos rinkos integravimo plano aukšto lygio darbo grupės pritarimą, pradės oficialią procedūrą, kurią administruos Europos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E).
Baltijos valstybės, kurios anksčiau buvo energetikos sala, dabar su Europos partnerėmis yra sujungtos elektros energijos linijomis, neseniai nutiestomis į Lenkiją („LitPol Link“), Švediją („NordBalt“) ir Suomiją („EstLink 1“ ir „EstLink 2“). Šie projektai nebūtų buvę įgyvendinti be ES paramos. Tačiau dėl istorinių aplinkybių Baltijos valstybių elektros energijos tinklas tebėra sinchronizuotas su Rusijos ir Baltarusijos sistemomis.
Baltijos valstybių elektros energijos tinklo ir šių sistemų sinchronizacijos nutraukimas bei šio tinklo sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklu – vienas pagrindinių politinių prioritetų kuriant energetikos sąjungą.
Su tuo susijęs energetikos tinklų stiprinimas numatytas ir 2017 m. EK priimtame trečiajame ES bendro intereso projektų plane.
Bendro intereso projektų paskirtis – padėti ES siekti savo energetikos ir klimato politikos tikslų, tai yra visiems piliečiams užtikrinti patikimą ir tvarų įperkamos energijos tiekimą, teigia EK. Bendro intereso projektų sąraše nurodyti projektai gali būti finansuojami ir iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos krypties lėšų.
EK yra įsipareigojusi sudaryti palankesnes sąlygas esminei pažangai sinchronizavimo srityje ir šios kadencijos metu remia Baltijos valstybes – rūpinasi strateginių energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimu ir sprendžia įvairius klausimus, aktualius siekiant panaikinti Baltijos jūros regiono energetinę izoliaciją.
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris. EPA – ELTA nuotr.
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jeanas-Claude’as Junckeris) pareiškė, kad italai turi daugiau dirbti, būti mažiau korumpuoti ir nustoti kaltinti Europos Sąjungą dėl vargingą pietinę šalies dalį kamuojančių problemų.
J. C. Junckeris tokią nuomonę išsakė Briuselyje vykusioje konferencijoje dėl Europos ateities per surengtą klausimų ir atsakymų sesiją.
Paklaustas, ką Europa galėtų padaryti, kad padėtų jauniems žmonėms tokiuose regionuose kaip Pietų Italija, J. C. Junckeris atsakė labai mylintis šią šalį, bet pridūrė: „Nebegaliu sutikti, kad viską, kas Pietų Italijoje yra ne taip, galima paaiškinti faktu, kad ES arba Europos Komisija daro nepakankamai.“
„Italai turi pasirūpinti skurdžiais savo šalies regionais. Tai reiškia – daugiau darbo, mažiau korupcijos, rimtumo“, – sakė J. C. Junckeris.
Be to, EK vadovas paragino Italiją „nežaisti žaidimo“, kai dėl visų bėdų kaltinama Bendrija, ir pridūrė: „Nacionalinės valstybės – pirmoje vietoje, antroje – Europa.“
Tokius J. C. Junckerio komentarus iš karto pasmerkė kraštutinių dešiniųjų lyderis Matteo Salvinis, kurio vadovaujama partija „Lyga“ ketvirtadienį sudarė populistinę koaliciją su „Penkių žvaigždučių“ judėjimu. M. Salvinis EK vadovo pasisakymus pavadino „gėdingais ir rasistiniais“.
Tuo metu EK atstovė agentūrai AFP aiškino, kad J. C. Junckeriui priskiriami žodžiai buvo paimti iš konteksto.
„ES fondų lėšų įsisavinimas (Pietų Italijoje) galėtų būti pagerintas, kad žmonės galėtų greičiau patys pajusti rezultatus“, – sakė ji ir pridūrė, kad „ES ir toliau kalbėsis su Italija, siekdama užtikrinti, jog pagalba pasiektų tas vietas, kurioms jos labiausiai reikia.“
Skambant reikalavimams, kad ateityje Europos Sąjungos (ES) lėšos būtų skirstomos atsižvelgiant į priimamų pabėgėlių skaičių, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris įspėjo dėl naujo Europos susiskaldymo.
„Aš esu (…) labai sunerimęs, jog egzistuoja ši praraja tarp Rytų ir Vakarų. Ji kartais gilėja, o kartais šie skirtumai išlyginami, – sakė J. C. Junckeris ES šalių lyderių susitikime. – Aš nenoriu naujo susiskaldymo Europoje, jo jau būta užtektinai“.
Briuselyje nuo penktadienio vyksta derybos dėl būsimo ES biudžeto projekto, kurį gegužės pradžioje 2021-2027 metams pateikė biudžeto komisaras Guntheris Oettingeris.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra pareiškusi, jog sieks, kad ateityje ES lėšų paskirstymas struktūriniu požiūriu mažiau išsivysčiusiems regionams būtų susietas su naujomis sąlygomis. Be kita ko, esą turėtų būti atsižvelgta ir į įsipareigojimus priimant pabėgėlius bei Europos vertybių laikymąsi.
Pirmiausiai Vengrija ir Lenkija nesutinka priimti pabėgėlių.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris vienu iš savo veiklos prioritetų yra pasirinkęs urbanizacijos temą ir ypač akcentuoja sostinių reikšmę nacionaliniame bei tarptautiniame kontekste. Dėl savo administracinės, ekonominės ir simbolinės galios sostinė gali būti viso regiono ūkio katalizatorius, rodyti lyderystę aplinkosaugos, socialinėje ir politinėje srityse.
Vis tik nevaldoma sostinės plėtra gali tapti ir dideliu galvos skausmu visai valstybei, ypač jei šalis nedidelė.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Miestų reikšmė vis auga
J.C. Junckerio vadovaujama Komisija pastebi, kad ambicingi Europos Sąjungos tikslai gali būti pasiekti tik įtraukus miestus. Jie tapo svarbiausias faktorius, kalbant apie bet kokį sektorių: ekonomiką, aplinkosaugą, socialinius reikalus, net žemės ūkį. 72 proc. ES visuomenės gyvena miestuose, todėl pateisinama, kad 2014–2020 m. finansavimo perspektyvoje jų vystymui ketinama skirti beveik 80 mlrd. eurų.
Pagrindinės Europos miestų skatinimo kryptys, kurioms Europos Komisija ketina skirti dėmesį yra ekonominė plėtra ir darbo vietų kūrimas, didesnis miestų įtraukimas į vieningą viso žemyno rinką, parama aplinkai draugiškoms veikloms, saugumo ir teisingumo užtikrinimas, veiksminga migracijos politika bei pilietinės visuomenės plėtra.
Europiečių dėmesys miestams neatsitiktinai pateko į Senojo žemyno politikos darbotvarkę. Visame pasaulyje miestai auga greitai, jų daugėja ir jų reikšmė tampa net svarbesnė nei atskirų valstybių. 75 proc. didžiausių pasaulio kompanijų yra įsikūrusios 20 turtingiausių pasaulio miestų. Miesto reikšmė ir jo klestėjimas nebūtinai reiškia, kad jame turi gyventi labai daug žmonių. Sociologas Christopheris Chase‘as-Dunnas pastebi, kad ekonominis išsivystymas, ūkio augimas, politinis stabilumas ir sugebėjimas pritraukti užsienio investicijas yra svarbiausi miestų sėkmės faktoriai. Galima apibendrinti, pasak jo, kad miesto ryšiai globalioje erdvėje yra svarbesni nei jo dydis.
Sostinės – Europos flagmanai
Europos Sąjunga džiaugiasi vieninga rinka ir vis dažniau kitose šalyse suvokiama kaip vienas ūkio vienetas, tačiau tuo pačiu joje veikia nacionalinės valstybės su savo sostinėmis. Miestai sostinės yra didelis privalumas konkuruojant su kitais globaliais pasaulio regionais, tokiais kaip Kinija, Indija ar JAV, kurios sostinių visgi turi po vieną.
Vilnius. Jono Basanavičiaus gatvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kelno ekonominių tyrimų institutas ištyrė 15 Europos šalių sostinių ekonominę reikšmę tų valstybių ekonomikai ir nustatė, kad tik vienintelis Berlynas daro neigiamą įtaką Vokietijos BVP. Visų kitų sostinių ekonomika duoda didelę pridedamąją vertę šalims. Atėnai prideda 19,9 proc. BVP Graikijai, Paryžius 15 proc. Prancūzijai, Praha 14,2 proc. Čekijai ir t.t.
Išimtinis Berlyno atvejis kaip tik parodo, kad sostinė dėl savo simbolinio, administracinio ir politinio statuso suteikia papildomo gyvumo visam regionui. Žinant Berlyno istoriją, kad miestas buvo padalintas, išgyveno ekonominį ir socialinį sujungimo šoką ir visiškai atgavo sostinės statusą tik 1999 m., akivaizdu, ko Vokietija buvo netekusi. Kiti miestai Hamburgas, Miunchenas, Frankfurtas pasidalino privalumus, tačiau buvo prarastas sinergijos efektas. Tačiau, kaip sakė buvęs Berlyno meras Klausas Wowereitis, Berlynas yra „neturtingas, bet patrauklus“, todėl miesto ateitis, tikriausiai, bus šviesi.
Europos miestai nedideli, bet reikšmingi
Europos statistikos agentūra „Eurostat“ įvairiais pjūviais išnagrinėjusi duomenis apie Europos sostines, skelbia, kad šie miestai yra žemyno inovacijų, naujovių, mokslo, ūkio ir švietimo lyderiai. Sostinės yra skirtingo dydžio, nuo Valetos (7 tūkst. gyventojų) iki Londono (8,6 mln.), tačiau visi yra labai reikšmingi savo regionui. „Eurostat“ pastebi, kad nors savo šalyse Europos sostinės yra didelės, tačiau pasaulio mastu tai ne tokie ir dideli miestai. Tokijas (37,8 mln. gyventojų), Delis, Pekinas ar Buenos Aires yra gerokai didesni megapoliai.
Lietuviški pavadinimai Vilniuje nūnai – reti. Slaptai.lt (Gintaras Visockas) nuotr.
Kaip ir kitose šalyse, daugumos Europos sostinių BVP vienam gyventojui didesnis nei kituose aplinkiniuose regionuose. Išimtys – Vokietija, Italija ir Nyderlandai. Vokietijoje didžiausias BVP vienam gyventojui buvo sukuriamas Hamburge, o Berlynas buvo vienintelis sostinės regionas, kuriame BVP vienam gyventojui nesiekė nacionalinio vidurkio. Italijos sostinės BVP vienam gyventojui buvo šeštas pagal dydį, nusileisdamas šiauriau esantiems regionais. Nyderlanduose Groningenas buvo vienintelė teritorija, kurios vidutinis BVP vienam gyventojui buvo didesnis nei sostinėje.
Sostinės sudaro labai reikšmingą dalį šalių ekonomikoje, vidutiniškai 25–40 proc. Kuo šalis mažesnė, tuo sostinės svoris linkęs didėti. Rygos ar Talino BVP indėlis viršija 60 proc. tų valstybių generuojamos ekonomikos. Tai gali tapti ne tik privalumu, tačiau ir nemažu iššūkiu.
Kaip suvaldyti sostinės augimą
Aukštesnis gyvenimo lygis, platesnės galimybės ir kitokie sostinės patrauklumai gali peraugti į sunkiai suvaldomą plėtrą. Pastebima tendencija, kad Rytų Europoje, kurią kamuoja demografinės problemos, sostinės auga nustelbdamos ir net gniuždydamos kitus miestus bei regionus. 2004–2014 m. Talinas savo svorį Estijos ekonomikoje padidino nuo 39,3 iki 43,5 proc., šiek tiek mažesnės, tačiau tokios pat tendencijos vyko Rygoje ir Vilniuje.
Vakarų Europoje patraukliausi miestai Londonas ar Paryžius taip pat susiduria su spaudimu plėstis. Didieji miestai jau nebesutalpina visų norinčių juose apsigyventi, o kur dar neturtingi imigrantai iš kitų šalių. Didžiuosiuose miestuose nekilnojamojo turto kainos auga labai sparčiai ir tai dalį gyventojų, neturinčių savo būsto, stumia į skurdą, be to, prisideda transporto, aplinkosaugos, triukšmo ir kitos problemos.
Lietuvos sostinė Vilnius iš viršaus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nevaldoma sostinės plėtra gali stumti šalį į vieno miesto tipo valstybę, o tai atveria atskirties, nevienodų standartų, susisiekimo ir kitas problemas bei tampa didelis iššūkis nacionalinei vyriausybei.
Ekspertai išskiria dvi pagrindines valdymo kryptis, į ką reiktų atsižvelgti šalių vyriausybėms, kad miestų plėtra vyktų darniai ir būtų sėkminga. Pirma, nacionalinė vyriausybė turėtų skirti deramą dėmesį urbanistikai: sujungti ir koordinuoti transporto, būstų, ekonomikos, finansų ir aplinkosaugos politiką, skirtą konkrečiai miestams.
Antra, savivaldos institucijos turi veikti kompaktiškai ir efektyviai. Pasaulyje yra gausu pavyzdžių, kai veikia daugybė savivaldos institucijų ir pareigūnų, kurie nesusišneka tarpusavyje ir kelia chaosą. Čikagoje veikia net 1700 valdžios institucijų, o biurokratizmo kamuojami paryžiečiai tam net turi specialų terminą – „mille-feuilles“.
McKinsey tarptautinio instituto ekspertai prognozuoja, kad iki 2025 m. trečdalis pasaulio ekonomikos augimo bus sukurta Vakarų šalių sostinėse ir augančių rinkų didžiuosiuose miestuose. Kuriuose? Tai priklausys nuo pačių miestų ir nacionalinių vyriausybių, ar jos supras miestų svarbą, suteiks visas sąlygas jų vystymuisi ir suvaldys nepageidaujamą plėtrą.
