Johnas Kirby

Trumposios naujienos

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugsėjo 1 d. (AFP-ELTA). Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos padarė „didelę pažangą“, pietuose puldamos Rusijos kariuomenę, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
 
„Kiekvienas objektyvus šio kontrpuolimo stebėtojas negali paneigti (…) kad dabar jie padarė pažangą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby, pavadinęs anoniminių pareigūnų kritiką dėl Ukrainos pastangų „nenaudinga“.
 
Paklaustas apie kritiką, kad Kyjivo kampanija prieš okupacines Rusijos pajėgas pietų kryptimi per tris mėnesius nelabai pažengė į priekį, J. Kirby pripažino, jog kova vyksta lėčiau, nei tikėjosi pati Ukraina, bet pridūrė, kad „per pastarąsias maždaug 72 valandas“ Ukrainos ginkluotosios pajėgos šioje fronto linijoje padarė „reikšmingą pažangą“.
 
„Jie pasiekė tam tikros sėkmės prieš antrąją Rusijos gynybos liniją“, – sakė jis. Pastarosiomis dienomis Vakarų mūšio lauko analizės parodė, kad Ukrainos pajėgos keletą kilometrų prasiskverbė į Rusijos linijas tarp Robotynės ir Verbovės Zaporižios srityje.
 
Kyjivo tikslas – prasiveržti tiesiai į pietus iki Azovo jūros ir atkirsti Rusijos sausumos prieigą prie okupuoto Krymo. Tačiau Rusijos pajėgos ten pastatė ilgas ir giliai nusidriekiančias gynybos užtvaras, įskaitant spąstus tankams, minų laukus ir kitus gynybinius įtvirtinimus, kad sulėtintų Ukrainos veržimąsi į priekį.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.09.02; 00:30
Trumposios naujienos

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugpjūčio 1 d. (ELTA). „Wagner“ samdiniai, anot Jungtinių Valstijų, nekelia ypatingos grėsmės Lenkijai ar kitoms NATO sąjungininkėms. Vašingtonas įdėmiai seka padėtį Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby‘is, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
 
„Wagner“ grupuotės samdiniai šiuo metu yra Baltarusijoje ir čia treniruoja baltarusių specialiąsias pajėgas. NATO narė Lenkija dėl to prie sienos sustiprino savo ginkluotąsias pajėgas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.02; 05:00
Žvalgyba

FSB intrigos

Maskva, birželio 22 d. (dpa-ELTA). Maskvos teismas ketvirtadienį atmetė „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovichiaus, suimto apkaltinus šnipinėjimu, prašymą paleisti jį iš kardomojo kalinimo.
 
Teismas paliko galioti pirminį sprendimą dėl JAV žurnalisto sulaikymo, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
 
Laikraštis pranešė, kad 31 metų E. Gershkovichius, įžengęs į teismo salę su tamsiais marškinėliais ir džinsais, trumpai nusišypsojo. Posėdyje taip pat dalyvavo JAV ambasadorė Maskvoje Lynne Tracy.
 
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas patvirtino, kad JAV dar kartą paprašė suteikti konsulinę prieigą prie E. Gershkovichiaus. „Dabar tai svarstoma“, – sakė jis.
 
JAV nacionalinio saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby televizijai CNN sakė, kad teismo sprendimas „kelia pasipiktinimą“, tačiau nenustebino.
 
„Mes visiškai tikėjomės, kad rusai taip reaguos ir stengsis jį laikyti suimtą“, – sakė J. Kirby. Pasak jo, JAV vyriausybė siekia gauti geresnę konsulinę prieigą prie E. Gershkovichiaus ir, jei įmanoma, pargabenti jį namo.
FSB stebi tave dieną naktį
 
Žurnalistą kovo mėnesį Jekaterinburge, daugiau kaip milijoną gyventojų turinčiame Uralo mieste, suėmė saugumo tarnyba FSB. Jis kaltinamas JAV agentūroms rinkęs slaptą informaciją apie Rusijos karinės pramonės kompleksą.
 
Dienraštis „The Wall Street Journal“ tai neigia ir sako, kad E. Gershkovichius dirbo turėdamas oficialią akreditaciją. JAV vyriausybė taip pat reikalauja nedelsiant paleisti korespondentą.
 
Rusijos teismai iš pradžių buvo skyrę kardomąjį suėmimą iki gegužės 29 dienos, tačiau pratęsė jį iki rugpjūčio pabaigos.
 
Jei žurnalistas, kurio tėvai buvo žydai, iš Sovietų Sąjungos emigravę į JAV, bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 20 metų kalėjimo. Ši byla dar labiau paaštrino jau ir taip įtemptus Vašingtono bei Maskvos santykius.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.06.23; 07:00
Trumposios naujienos

Iranas. Raketos. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį pareiškė, kad Iranas ir Rusija „plečia precedento neturinčią partnerystę gynybos srityje“, Maskva glaudina ryšius su Teheranu, dėl invazijos į Ukrainą patirdama Vakarų sankcijas.
 
„Naudojame turimas priemones, kad atskleistume ir sužlugdytume šią veiklą, ir esame pasirengę padaryti daugiau“, – žurnalistams sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.05.16; 06:00
Trumposios naujienos

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, gegužės 4 d. (ELTA). Vašingtonas paneigė Rusijos mestus kaltinimus, kad Jungtinės Valstijos yra susijusios su pastarąja dronų ataka prieš Kremlių.
 
CNN cituoja JAV Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos direktorių Johną Kirby‘į, kuris šiuos Maskvos tvirtinimus pavadino „absurdiškais“.
Kremlius. Sprogimas. Youtube.com
 
J. Kirby‘io pastabos paskelbtos po to, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad trečiadienį tariamai Ukrainos surengtą dronų ataką, kurios taikinyje atsidūrė Kremlius, neva suplanavo JAV.
 
„Sprendimai dėl tokių veiksmų, tokių teroristinių atakų priimami ne Kyjive, o Vašingtone. Kyjivas tik daro tai, kas jam liepiama“, – tvirtino D. Peskovas, nepateikdamas jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
 
Ukraina savo ruožtu taip pat griežtai neigia atsakomybę dėl šio incidento.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2023.05.05; 00:01
Trumposios naujienos

Vašingtonas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Pirmieji ginklai iš naujo JAV karinės pagalbos paketo pasiekė Ukrainos pasienį. Keturi lėktuvai sekmadienį atgabeno karinės įrangos Ukrainai, pirmadienį pareiškė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Netrukus esą laukiama penkto skrydžio.
 
Baltieji rūmai apie 800 mln. dolerių (737 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainos pajėgoms kovoje su Rusijos invaziniais daliniais paskelbė trečiadienį. Į naująjį paramos paketą įtraukta 18 155 mm haubicų, 200 M113 tipo šarvuotų automobilių, 11 Mi-17 sraigtasparnių, 100 kitokių šarvuočių, taip pat artilerijos amunicija.
 
Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad NATO rytiniame flange dislokuoti JAV kariai „per ateinančias kelias dienas“ pradės apmokyti ukrainiečių karius, kaip naudotis 155 mm haubicomis. Šių ginklų JAV Ukrainai perduoda pirmą kartą. 155 mm haubicos yra moderniausia šių ginklų versija.
 
Baltieji rūmai tuo tarpu pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas neketina vykti į Ukrainą. Tokių planų nėra, patvirtino jo atstovė Jen Psaki. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį interviu CNN televizijai pareiškė viltį, kad JAV prezidentas aplankys jo šalį.
 
JAV vyriausybė ketina siųsti į Ukrainą kitą aukštą atstovą. Tai gali būti valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas arba gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.19; 09:00
Gordijo mazgasSkaitomiausios

JAV rotacinių pajėgų kariai. Ievos Budzeikaitės foto.

Vašingtonas, balandžio 9 d. (ELTA). JAV šiuo metu nerengia planų dislokuoti Amerikos kariškius Suomijoje ir Švedijoje, jeigu šios šalys įstotų į NATO. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė  Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is.
 
„Man tokie planai nežinomi“, – atsakė jis į žurnalisto klausimą, pabrėždamas, kad dabar pernelyg anksti apie tai kalbėti. „Aš nenoriu pralenkti suverenių valstybių ir Aljanso sprendimų priėmimo proceso. Nevyksta joks aktyvus planavimas dėl JAV karinio buvimo šiose šalyse“, – pažymėjo jis. „Mes rengiame planus daugeliui situacijų, bet ne visoms“, –  konstatavo J. Kirby‘is.
 
Gynybos departamento atstovas buvo paklaustas, ar Pentagonas turi planą, jeigu Suomija ar Švedija paprašytų pagalbos.
 
„Tai dvi suverenios valstybės. Jos turi savarankiškai spręsti, prie kokio aljanso jungtis ar nesijungti. Jos nepriklauso NATO. Ar mes dabar turime aktyvių kurios nors iš šių dviejų šalių gynybos planų? Ne, mes jų neturime“, – pridūrė J. Kirby‘is. Tačiau jis pabrėžė, kad JAV apsvarstytų Suomijos ir Švedijos pagalbos prašymą gresiant konkrečiam pavojui, jeigu jį gautų. „Šiuo atveju mes pernelyg užbėgame į priekį. Dabar mūšiai vyksta Ukrainoje“, – sakė Pentagono atstovas.
 
Anksčiau Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu pareiškė, kad galimas Švedijos ir Suomijos stojimas į NATO buvo viena iš labiausiai svarstomų temų per Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, vykusį balandžio 6-7 dienomis.
 
Ketvirtadienį Suomijos laikraštis „Iltalehti“ pranešė, kad Suomija gali priimti sprendimą dėl stojimo į NATO gegužės mėnesį.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.10; 07:00
Gordijo mazgas

Putino fizionomija

Maskva, kovo 31 d. (dpa-ELTA). Kremlius atmetė Vakarų žvalgybų duomenis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas klaidingai informuojamas apie padėtį Ukrainoje.
 
„Pasirodo, kad nei Valstybės departamentas (JAV), nei Pentagonas neturi patikimos informacijos apie tai, kad vyksta Kremliuje, – ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jie tiesiog nesupranta, kas vyksta Kremliuje. Jie nesupranta prezidento V. Putino. Jie nesupranta sprendimų mechanizmo. Jie nesupranta mūsų darbo stiliaus“.
 
D. Peskovas pridūrė: „Tai ne tik apmaudu. Tai mums kelia nerimą. Nes toks visiškas nesupratimas lemia klaidingus sprendimus, pernelyg lengvabūdiškus sprendimus, kurie turi labai rimtų padarinių“.
 
Kelios Vakarų žvalgybos prieš tai pareiškė, kad V. Putinas savo patarėjų klaidingai informuojamas apie karo eigą. Jie bijo jam pasakyti tiesą, teigė britų žvalgybos GCHQ vadovas Jeremy‘is Flemingas. JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad neramina tai, jei V. Putinas gauna klaidingą informaciją.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.02; 07:54