Valdovų krėslai. Trakų pilis. Slaptai.lt nuotr.
Ateinančių 2022 metų kalendoriuje numatytas 14 istorinių datų ir asmenybių pagerbimas.
Nueinančiais 2021 metais tokių progų buvo šiek tiek mažiau – 11.
Seimo sprendimu, 2022 metai paskelbti Lietuvos valstybės konstitucijos, Lietuvos universitetų, Jaunimo, Krepšinio, Gyvūnų gerovės, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“, Sūduvos, Lietuvos karaimų, Savanorystės metais.
2022 metai taip pat bus Romo Kalantos, Ievos Simonaitytės, Pranciškaus Skorinos, Jono Meko, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais.
Šių metų gegužę Seimas priėmė rekordinį skaičių – net 13 nutarimų, kuriais siekiama paminėti 2022 metų šias svarbias istorines sukaktis, nusipelniusias asmenybes. Sprendimą dėl 2022-ųjų metų paskelbimo Lietuvos karaimų metais Seimas yra priėmęs pernai gruodžio 23 d.
ELTA primena, kokias istorines sukaktis minėsime 2022 metais.
2022 metais sukanka 50 metų nuo R. Kalantos žūties, 125 metai, kai gimė rašytoja I. Simonaitytė, 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“, Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė, 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas. Valdovo karūna. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2022 metais sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos valstybės konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija.
1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.
2022 m. bus minimos Lietuvos jaunimui svarbios sukaktys: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos trisdešimtmečio ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos penkiasdešimtmečio įsteigimo jubiliejai.
2022 metais sukaks 100 metų Lietuvos krepšiniui, prasidėjusiam 1922 m. vykusiomis pirmosiomis varžybomis bei tais pačiais metais surengtomis Lietuvos moterų krepšinio pirmenybėmis.
Kautynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2022 metais „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, pradėta leisti 1972 metų kovo 19 dieną, minės 50-ies metų jubiliejų.
1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos, o 2022 m. bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600-metis.
2022 metais sukanka 625 metai nuo didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
2022 m. balandžio 9 d. sukanka 100 metų, kai gimė politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis atkurtos arkikatedros bazilikos klebonas, žinomas visuomenės veikėjas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
2021-aisiais metais paminėta 11 svarbių šaliai datų
ELTA primena, kad Seimas yra paskelbęs 2021 metus Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros, Lietuvai pagražinti draugijos bei Archyvų metais. Prie Valdovų rūmų – viduramžių kariūnai. Slaptai.lt nuotr.
2021-uosius Seimas skyrė pagerbti Lietuvai nusipelniusias istorines asmenybes.
Nueinantys 2021-ieji metai yra Lietuvos ir Lenkijos karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus, partizano Juozo Lukšos-Daumanto, kardinolo Vincento Sladkevičiaus, skulptoriaus Juozo Zikaro, poeto Vytauto Mačernio, mokslininkų Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos ir Marijos Gimbutienės metais.
Jonas Mekas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto Tarybos frakcija „Laisvės ir teisingumas“ kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija įregistravo Tarybos rezoliuciją, siūlančią atsižvelgiant į Jono Meko nuopelnus Lietuvai ir Vilniui ir suteikti jam Vilniaus miesto garbės piliečio vardą.
Rezoliucija siekiama paskatinti Vilniaus merą Remigijų Šimašių teikti Vilniaus miesto Tarybai sprendimą dėl Vilniaus garbės piliečio vardo suteikimo J. Mekui.
Iniciatorių teigimu, nelengva būtų išvardinti Nacionalinės premijos laureato, ne vieno užsienio ir Lietuvos universiteto garbės daktaro J. Meko visus titulus ir apdovanojimus. Jų daug ir jie pačios aukščiausios vertės, nes jis šiandien – pasaulyje žinomiausias lietuvių menininkas, dažnai užsienyje tituluojamas „avangardinio kino krikštatėviu“, tarptautinį pripažinimą pelnęs ir už originalią poetiką. Jam tarpininkaujant, Vilnius įsigijo vertingą „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno kolekciją. Vilniuje įsteigtas jo vardo Vizualiųjų menų centras, kuriam J. Mekas suteikė teises į savo kino filmus.
„Jonas Mekas, net ir būdamas pasaulio žmogumi, bendravęs ir kūręs su tokiomis garsenybėmis kaip Andy Warholas, Johnas Lenonas, Yoko Ono, Salvadoras Dali, Jurgis Mačiūnas ir kiti, įrašytas į 80 žymiausių pasaulio menininkų grupę, iki pat savo mirties palaikė prasmingus ryšius su Lietuva, nuolat padėjo Lietuvos menininkams siekti aukštumų kino srityje, – sakė Tarybos narė Diana Stomienė. – Džiaugiuosi, kad jo mokiniai, dabar gerai kino pasaulyje žinomi vardai Audrius Stonys, Arturas Jevdokimovas, Arūnas Matelis, menininkai Saulius Paukštys, Gintaras Sodeika ir kiti palaiko mintį suteikti Jonui Mekui Vilniaus miesto garbės piliečio vardą“.
„Dar būdamas meru galvojau teikti šį klausimą Vilniaus miesto tarybai. Su Jonu esu apie tai kalbėjęs, o jis vis man atsakydavo, kad kol jis gyvas – garbės jam užtenka. Bet užsiminė, kad po jo mirties jis būtų laimingas, jei jo mintys, idėjos ir darbai nebūtų pamiršti. Artėja J. Meko šimtmetis todėl, manau, pats laikas grįžti prie šios idėjos ir tikiuosi, kad meras palaikys“, – sakė „Laisvė ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Artūras Zuokas.
Šokiravo žydų (litvakų) prisipažinimas, kad jie numatomame statydinti Guggenheimo muziejuje darys savo parodas, susitikimus, kas sugadino to muziejaus projektų pristatymo „kaifą“.
Mums, lietuviams turėtų atrodyti, kad ten turėtų būti eksponuojamos didelės vertės kūrinių parodos. Tačiau, pasirodo, taip nebus, nes tame moderniame „griozde“ nebus viso žydų elito kūrinių, o tik – iš Rytų Europos. O tam užtektų ir vienos salikės. Buvo aukšto lygio menininkų, kaip Isakas Lavitanas ar Samuelis Rozinas, o šiaip buvo mėgėjai, kaip Markas Šagalas ar Eugenijus Cukermanas.
Kad būsimajame muziejuje įsisteigs „litvakų“ susibūrimo modernus centras, galėjo nustebinti ir generalinį Ermitažo direktorių Michailą Petrovskį, nes tai – plačiai žinoma asmenybė; rusai turi didelę modernaus meno supratimo ir vertinimo patirtį.
Jei parakas sudrėkęs, iš patrankos vietoj šūvio galima sulaukti pavėjavimo, o jei parakas iki prašvinkimo sudrėkęs – dar ir tvaiko.
Vilniaus mero Artūro Zuoko fantazijos stoka neapkaltinsi, Gogolio „Mirusių sielų“ personažo Manilovo fantazija tėra tik blankus šešėlis zuokiškajai. Esminis fantazijų skirtumas tas, kad Manilovas apie nerealias svajas tik pasakodavo baudžiauninkams, o Zuokas jas vizijų pavidalu vėjuoja griaudėdamas, tarsi iš armotos. Sakytume, tegul jis vėjuoja tomis vizijomis, tačiau už jų tvaiką sostinė milijonines sumas pinigėlių turi pakloti.
Vilniaus meras, statybų ir transporto manijos apsėstas, įsisiautėjo kaip fantomas ir taip sudarkė senojo Vilniaus veidą, tokias akėčias per jį pravilko, kad seniau jį lankiusieji ir dabar vėl pamatę, nebeatpažįsta.
Meras ir kai kurie trumparegiai piliečiai džiaugiasi ir didžiuojasi Gedimino prospekto bei Užupio (mero dvaras) kosmetika, o Vilniaus pakraščių, seniūnijų (kumetynų) nemato. Užsienyje, išėję iš mados prieš dešimtmetį, jau pamirštos, neišvaizdžios daugiaaukštės dėžės rado vietą architektūros paminklais turtingame Vilniuje, o tie paminklai nuskendo tarp aukštų neišvaizdžių luitų. Tarp duobėtų pakraščių gatvių įsiterpė ir pats Gedimino prospektas. O kiek kainuoja vien sostinės transporto vizijos?
