Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, sausio 27 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris dar nepaskelbė apie planus dalyvauti rinkimuose, nors atvirai svarsto apie naują kampaniją, kitą savaitę dalyvaus dviejuose demokratų lėšų rinkimo renginiuose, AFP sakė šaltinis partijoje.
Antradienį J. Bidenas vyks į Niujorką, o penktadienį – į Filadelfiją, kur susitiks su turtingais rėmėjais su viltimi įtikinti juos paaukoti pinigų Demokratų partijai prieš 2024 metų rinkimus.
Tokie lėšų rinkimo renginiai yra labai svarbūs Amerikos politinėse kampanijose, kurios yra finansuojamos šimtais milijonų dolerių privačių aukų.
Nepaisant to, kad J. Bidenas oficialiai tyli, aplink jį pamažu formuojasi prezidento rinkimų struktūra.
Leonidas Brežnevas pirtyje
Gruodį prezidentas įtikino demokratus pakeisti pirminių rinkimų grafiką taip, kad juodaodžiai rinkėjai įgytų daugiau galios – blokas, kuris pasirodė esąs būtinas Bideno 2020 metų pergalei prieš Donaldą Trumpą. Brežnevas bučiuoja Honekerį. Eglės Aleksandravičiūtės (ELTA) nuotr.
J. Bidenas, kuris, sulaukęs 80 metų, jau yra vyriausias pareigas einantis JAV prezidentas, kol kas tik sakė, kad „ketina“ vėl kandidatuoti, ir pažadėjo, kad galutinį sprendimą dėl 2024 metų prezidento rinkimų paskelbs šių metų pradžioje.
Politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jis galėtų paskelbti apie tai po savo kalbos apie Sąjungos padėtį, kai JAV prezidentai tradiciškai pristato savo būsimą politinę darbotvarkę bendroje Kongreso sesijoje – ji planuojama vasario 7 dieną.
Incidentas prie Kapitolijaus. EPA-ELTA nuotr.
Incidento prie JAV Kongreso pastatų komplekso kaltininkas socialiniuose tinkluose reguliariai rašė, kad prieš jį vykdoma Amerikos specialiųjų tarnybų operacija, ir galėjo būti sutrikusios psichikos. Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas CNN.
Pasak kanalo šaltinių, 25 metų Indianos valstijos gyventojas Noah Greenas skelbė atitinkamus įrašus instagrame, taip pat ir kelias pastarąsias dienas. Jis teigė, kad „jį persekioja JAV valdžia“. N. Greenas taip pat tvirtino, kad „Jungtinių Valstijų vyriausybė yra tamsiaodžių priešas Nr.1“.
Pagal amerikiečio versiją, specialiųjų tarnybų pareigūnai mėgino jį nunuodyti, taip pat paveikti jo psichiką. Kaip pažymi CNN, N. Greeno įrašai rodo, kad jo psichika galėjo būti sutrikusi.
Pasak televizijos kanalo MSNBC šaltinių teisėsaugos institucijose, jis taip pat feisbuke reiškė paramą judėjimui „Islamo nacija“ (Nation of Islam), kuris bazuojasi Čikagoje (Ilinojaus valstija). Šis judėjimas buvo įkurtas 1930 metais Mičigano valstijoje. Jo nariai teigia siekią skleisti islamą, gerinti afroamerikiečių padėtį. Kai kurios autoritetingos JAV žmogaus teisių gynimo organizacijos kaltina judėjimą priešiškumu baltiesiems, rasizmu, antisemitizmu, islamo principų iškraipymu.
Anksčiau penktadienį N. Greenas prie Kapitolijaus automobiliu partrenkė du policininkus, o paskui įsirėžė į atitvarą. Po to jis išlipo iš automobilio su peiliu rankoje, ėmė artintis prie pareigūnų, ignoruodamas jų komandas mesti ginklą, ir buvo nušautas. Per incidentą du policininkai buvo sužeisti, vienas iš jų vėliau mirė.
B. Obama prezidento rinkimų kovoje oficialiai parėmė J. Bideną. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį buvęs JAV prezidentas Barackas Obama dalyvavo demokratų kandidato į prezidentus Joe Bideno susitikimuose su rinkėjais Flinto ir Detroito miestuose Mičigano valstijoje, rašo „Deutsche Welle“.
B. Obama, kreipdamasis į J. Bideną, pavadino jį savo broliu ir pažėrė kritikos perrinkimo siekiančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Buvęs prezidentas mano, kad jo įpėdinis nepakankamai rimtai žiūri į COVID-19 pandemiją ir vadovavimą valstybei apskritai. D. Trumpas pavadino J. Bideną blogiausiu istorijoje demokratų kandidatu. EPA-ELTAnuotr.
Demokratų partija tikisi, kad B. Obamos, pirmojo juodaodžio JAV prezidento, pasirodymas mobilizuos rinkėjus svarbioje Mičigano valstijoje likus vos porai dienų iki rinkimų dienos.
Kai 44-uoju JAV prezidentu buvo B. Obama, J. Bidenas ėjo viceprezidento pareigas, o dabar jis siekia tapti 46-uoju JAV vadovu. Susitikimai su rėmėjais Flinte ir Detroite, kuriuose gyventojų daugumą sudaro juodaodžiai, surengti suvokiant rinkėjų aktyvumo svarbą J. Bidenui siekiant pergalės Mičigano valstijoje. Rinkėjai Mičigane daug metų pirmenybę teikdavo demokratų kandidatams, bet D. Trumpas čia nugalėjo 2016 metais.
„Liko trys dienos iki svarbiausių rinkimų mūsų gyvenime, įskaitant ir mano rinkimus, kurie buvo ganėtinai svarbūs“, – pareiškė B. Obama ragindamas demokratų rėmėjus balsuoti.
D. Trumpui nuolat giriantis apie tai, kokias gausias minias pritraukia jo rinkimų kampanijos renginiai, apie tai prašneko ir B. Obama. „Negi niekas neateidavo į jo gimtadienio vakarėlius kai jis buvo vaikas? Gal tai jį traumavo?, – sakė buvęs prezidentas. – Šalyje dabar pandemija – ne minių gausa dabar reikia rūpintis.“
J. Bideno rinkimų kampanija. EPA-ELTA nuotr.
J. Bidenas taip pat nevengė „įgelti“ D. Trumpui. Kreipdamasis į žmones jis sakė: „Prezidentas mėgsta vaizduoti esantis kietas vyrukas. Kartu lankydami mokyklą, negi nebūtumėte norėję jam užvožti?“
D. Trumpas taip pat neatsiliko savo pareiškimais. Jis aiškino, kad J. Bidenas dėvi akinius nuo saulės, kad nuslėptų „akių operaciją“ ir tikino, kad galėtų su juo lengvai „susitvarkyti“.
„Jis nėra didelis vaikinas, – D. Trumpas sakė apie J. Bideną, – tik vienas lengvas pliaukštelėjimas, net nereikėtų suspausti kumščio.“
M. Obama pavadino D. Trumpą rasistu. EPA-ELTA nuotr.
Donaldas Trumpas yra „rasistas“ prezidentas, kurio baimės kėlimo, susiskaldymo ir sąmokslo teorijų propagavimo strategija gali „sunaikinti“ Ameriką, jei jis bus perrinktas, antradienį sakė buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama.
24 minučių trukmės vaizdo įraše kandidatą Joe Bideną palaikanti M. Obama, likus kelioms savaitėms iki lapkričio 3 dienos prezidento rinkimų, D. Trumpą ir jo respublikonų šalininkus apibūdino kaip nesąžiningai „kurstančius baimę“ dėl afroamerikiečių.
D. Trumpas yra „moraliai neteisus“ dėl to, nes ėmėsi veiksmų, kurie baugina rinkėjus, ir „melavo“ apie tai, kaip mažumos gali sunaikinti JAV priemiesčius, sakė ji.
„Tai, ką prezidentas daro, dar kartą yra akivaizdžiai melaginga, tai moraliai neteisinga, ir taip, tai rasistiška“, – sakė 56-erių buvusio pirmojo juodaodžio JAV prezidento Baracko Obamos žmona.
Tačiau ji perspėjo, kad tokios taktikos gali suveikti, ypač dėl to, kad amerikiečiai neturi laiko ir energijos dėl melo patikrinti visus internete ar JAV žiniasklaidoje pateikiamus faktus.
„Kadangi tai sunkus metas, painus metas, ir (toks metas), kai žmonės vėl ir vėl išgirsta šias melagystes ir beprotiškas sąmokslo teorijas, jie nebežino, ką galvoti“, – sakė M. Obama. Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
„O vienas dalykas, kurį prezidentas daro labai labai gerai, tai kursto baimę ir sumišimą ir skleidžia melagystes tam, kad galėtų laimėti“, – pridūrė ji.
D. Trumpas yra pasiskelbęs „viešąją tvarką“ propaguojančiu prezidentu ir kelis kartus yra pakartojęs kritiką dėl rasinės neteisybės protestuojantiems žmonėms, esą šie yra smurtiniai ekstremistai.
M. Obamos vaizdo įrašu kreipiamasi į įvairius rinkėjus. Ji kalbėjo ne tik su „tamsiaodžiais žmonėmis“, o ir ragino baltuosius amerikiečius įsivaizduoti „milijonus tokių žmonių, kurie atrodo kaip aš, kurie kovojo ir mirė bei triūsė kaip vergai, kareiviai ir darbininkai, kad pastatytų šią šalį.“
M. Obamos pareiškimai pasisuko ir asmeniška kryptimi.
Kaip juodaodė moteris, kaip dauguma jų šioje šalyje, ji darė „viską, ką gali, kad gyventų oriai, tarnaujant ir sąžiningai, o tokio dalyko amerikiečiai bijo labiau nei chaoso, kuriame šiuo metu gyvename, ir tai yra skaudu“, sakė ji.
„Šis sunkumas yra apėmęs mūsų širdis“, – sakė M. Obama.
Ji taip pat sukritikavo D. Trumpo „negebėjimą“ susidoroti su koronavirusu, jo smerkiamus komentarus JAV karių adresu, prezidentui juos pavadinus „nevykėliais“, ir jo atsidavimą savo paties ir jo turtingų draugų „turtėjimui“.
J. Bidenas, sakė ji, propaguoja vertybes, kuriomis siekiama padėti darbininkų šeimoms, panaikinti pasidalijimą ir apsaugoti gamtą.
„Paieškokite savo širdyse ir sąžinėse ir tuomet balsuokite už Joe Bideną taip, lyg jūsų gyvenimai nuo to priklausytų“, – pridūrė M. Obama.
Donaldas Trumpas duoda „pažadą Juodajai Amerikai“. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė savo pergalės rinkimuose atveju teroristinėmis organizacijomis paskelbsiąs rasistinį „Kukluksklaną“ ir kairiąją „Antifa“ grupuotę.
Tai yra vienas D. Trumpo „pažadų Juodajai Amerikai“, apie kuruos jis paskelbė Atlantoje.
Respublikonas su vadinamuoju „platininiu planu“ siekia juodaodžių, kurių dauguma tradiciškai balsuoja už demokratus, balsų. D. Trumpas jame, be kita ko, žada 3 mln. naujų darbo vietų afroamerikiečiams, taip pat geresnį švietimą ir išsilavinimą.
D. Trumpas pareiškė, kad jis per savo kadenciją dėl afroamerikeičių padarė daugiau nei jo konkurentas demokratas Joe Bidenas per visą savo dešimtmečius trukusią politinę karjerą.
„Rasinis teisingumas prasidės Joe Bidenui pasitraukus iš viešojo gyvenimo, – kalbėjo D. Trumpas. – Aš visuomet amerikiečius statysiu į pirmą vietą, o jiems priklauso – tai yra labai, labai svarbu – ir juodaodžiai amerikiečiai“.
D. Trumpas kritikavo „Black-Lives-Matter“ judėjimą, vaidinusį pagrindinį vaidmenį per protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą. Anot jo, judėjimas siekia „labai socialistinių“ tikslų.
„Kukluksklanas“ buvo įkurtas 1865 metais. Jam JAV šiuo metu priklauso tūkstančiai narių keliose nepriklausomose grupėse. Jie palaiko kontaktus su dešiniaisiais ekstremistais užsienyje. „Kukluksklanas“ liūdnai pagarsėjęs dėl pirmiausiai juodaodžių linčo ir kitų smurto aktų.
D. Trumpas praeityje jau ne kartą užsiminė apie „Antifa“ pripažinimą teroristine organizacija. Tačiau ji neturi nei narių, nei centrinės organizacinės ar valdymo struktūros. „Antifa“ šalininkus vienija antifašistinė ideologija. Todėl neaišku, kaip jos uždraudimas būtų įgyvendinamas konkrečiai.
Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. EPA-ELTA nuotr.
Po smurtinių protestų, kilusių dėl policininkų šūvių į juodaodį amerikietį, JAV Viskonsino valstijoje paskelbta nepaprastoji padėtis.
Gubernatorius Tony‘is Eversas kartu nurodė sustiprinti Nacionalinės gvardijos gretas Kenošos mieste. Jis pabrėžė, kad yra riba tarp taikaus protesto ir riaušių, keliančių grėsmę šeimoms ir parduotuvėms.
Daugelis ginčytiną policijos akciją prieš afroamerikietį Jacobą Blake‘ą laiko naujausiu rasizmo ir policijos smurto JAV pavyzdžiu.
29 metų šeimos tėvas sekmadienį Kenošoje buvo sunkiai sužeistas į nugarą, kai į jį šūvius paleido policija.
Vaizdo įraše matyti, kaip J. Blake‘as eina prie savo automobilio, o paskui jį seka du ginkluoti policininkai. Vienas ginklas nukreiptas į vyro nugarą. Kai J. Blake‘as atidaro automobilio dureles ir pasilenkia, pasigirsta šūviai. Šeimos advokato duomenims automobilyje sėdėjo J. Blake‘o vaikai, kurių amžius – treji, penkeri ir aštuoneri metai.
Sietlo (Vašingtono valstija) policininkai šeštadienį sulaikė 45 riaušių dalyvius. Kaip pranešė tviteryje šio JAV miesto policijos departamentas, traumas patyrė mažiausiai 21 pareigūnas.
Anksčiau policija pranešė apie 25 sulaikytuosius ir tris sužeistus kolegas.
„22 val. (sekmadienio 8 val. Lietuvos laiku) duomenimis, dėl šiandieninių protestų policija sulaikė 45 žmones. 21 pareigūnas nukentėjo nuo (protestuotojų mėtomų) plytų, akmenų ir sprogmenų“, – pareiškė departamento atstovai. Anot jų, vienas policininkas buvo paguldytas į ligoninę dėl kelio traumos, bet dauguma nukentėjusiųjų vėl gali eiti savo pareigas.
Kaip anksčiau pranešė policija, demonstrantai mėtė į pareigūnus pirotechniką, akmenis ir butelius. Daugumai sulaikytųjų pateikti kaltinimai dėl policininkų užpuolimo ir atsisakymo vykdyti valdžios reikalavimus. Vaikant protestuotojus buvo panaudotos specialiosios priemonės. Prie policijos nuovados buvo susprogdintas, kaip spėjama, nedidelės galios sprogstamasis įtaisas. Nukentėjo viena iš pastato sienų.
Ketvirtadienį laikraštis „The Washington Post“ pranešė, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina nusiųsti į Sietlą papildomų federalinių pajėgų, kurios turėtų kovoti su nusikaltėliais ir įvesti tvarką nesiliaujant masiniams protestams. Liepos 19 d. Sietle mažiausiai 12 policininkų buvo sužeista per susirėmimus su protesto akcijų, kurias suorganizavo judėjimas „Black Lives Matter“ („Tamsiaodžių gyvybės svarbios“), dalyviais.
Sietlo valdžia jau sulaukė JAV federalinės vyriausybės kritikos dėl nesugebėjimo užkirsti kelio riaušėms. Birželį demonstracijų dalyviai paskelbė „autonomine zona“ vieną iš centrinių Sietlo rajonų, pastatė ten dešimtis palapinių ir užtvarų. Pareigūnai į šį rajoną iš esmės nebuvo įsileidžiami. Miesto valdžia jį vėl pradėjo kontroliuoti tik liepos 1 d.
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje JAV miestų po pareigūnų sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje.
Belgijos policija protestuoja. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį keli šimtai Belgijos policijos pareigūnų surengė demonstraciją, kuria siekė pareikšti nepasitenkinimą dėl esą nesąžiningos kritikos ir spaudimo, kurį jie turėjo patirti pastarųjų prieš rasizmą nukreiptų protestų metu.
Pareigūnai dėvėjo daugiausiai civilinius drabužius. Besirikiuodami priešais Teisingumo rūmus Briuselyje, jie simboliškai sudėjo savo antrankius ant žemės.
Prieš rasizmą ir policijos smurtą nukreipti protestai JAV prasidėjo gegužę. Juos lėmė juodaodžio George’o Floydo nužudymas. Vėliau protestai išplito visame pasaulyje, taip pat ir Belgijoje.
Mažiausiai vienas protestas Briuselyje, kurio metu demonstrantai susirinko prie karaliaus Leopoldo II statulos, virto smurtine demonstracija.
Belgijos policijos pareigūnai tvirtino nesielgią taip, kaip jų kolegos JAV, tačiau jiems esą taip pat tenka būti apkaltinamiems rasizmu ir nusistatymu prieš šalyje gyvenančias imigrantų mažumas.
Panašus protestas penktadienį vyko ir Lježe, jį organizavo feisbuko grupę turinti „Policijos susivienijimo iniciatyva“.
„Belgijos policija nėra Amerikos policija, – pabrėžė protesto dalyvis inspektorius Vincentas De Clerqas. – Turėtume nustoti generalizuoti. Dauguma policijos pareigūnų savo darbą atlieka gerai. G. Floydo žūties atvejis yra skandalingas, tačiau tai buvo susiję su (policininkų) mažuma.“
Prancūzijoje protestuoja rasizmu ir smurtu kaltinami policininkai. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos policininkai ir policijos profesinės sąjungos penktadienį antrą dieną iš eilės rengė protestus dėl jiems reiškiamų kaltinimų rasizmu ir smurtu.
Jie skundžiasi vyriausybės paramos trūkumu ir piktinasi tuo, kad yra kaltinami rasizmu ir brutaliu elgesiu.
Keli šimtai pareigūnų ir sąjungų narių penktadienį blokavo eismą, važiuodami Eliziejaus laukų alėja Paryžiuje.
Ketvirtadienį pareigūnai, protestuodami Lilyje, Marselyje ir kituose miestuose, numetė ant žemės antrankius. Dauguma šaukė ir ragino vidaus reikalų ministrą Christophe’ą Castanerį atsistatydinti.
Ministras supykdė pareigūnus anksčiau šią savaitę, kai pažadėjo, kad laikysis „nulinės tolerancijos“ rasizmui policijos gretose. Ch. Castaneris, be kita ko, pridūrė, kad pareigūnai, sulaikydami įtariamuosius, daugiau nebegalės stipriai suimti jų už kaklo.
Tokius žingsnius paskatino birželio pradžioje Paryžiuje tūkstančių žmonių surengtas protestas prieš policijos smurtą ir rasizmą. Tūkstančiai žmonių protestavo dėl juodaodžio vyro Adamo Traore mirties jį sulaikius policininkams 2016 metais, įkvėpti JAV apėmusių protestų dėl juodaodžio George’o Floydo mirties jį areštavusių policininkų rankose.
„Policininkai nėra rasistai. Jie gelbėja žmonių gyvybes, nepaisydami jų odos spalvos“, – penktadienį žurnalistams sakė vienos policijos profesinės sąjungos vadovas Fabienas Vanhemelryckas.
„Tai susiję ne tik su vidaus reikalų ministru. Prezidentas privalo užtikrinti, kad policija būtų gerbiama“, – pridūrė jis.
Šeštadienį Paryžiuje ir kituose miestuose planuojami nauji protestai prieš policijos naudojamą smurtą ir rasizmą.
Pasaulyje toliau vyksta paminklų, neva žeidžiančių tamsiaodžių jausmus, naikinimas.
Štai net tokiame nuostabiame sename europietiškos architektūros mieste Antverpene Belgijoje miesto valdžia, reaguodama į masinius gyventojų protestus, demontavo paminklą Belgijos karaliui Leopoldui II, kurį miesto tamsiaodžiai, daugiausiai išeiviai iš buvusios kolonijos Kongo, musulmonai, kaltina rasizmu. Neva jo valdymas pasižymėjo ypač žiauria kolonijine politika Belgijos teritorijose Afrikoje, nors ir be vergijos Belgijoje.
Tai ką jau kalbėti apie JAV, į kurios teritoriją vergų pirkliai atveždavo juodaodžius iš Afrikos vergauti.
Į ypatingą nemalonę pateko Kristupas Kolumbas, atvėręs Šiaurės Amerikos žemyną europiečiams. Bostone jo skulptūrai nuėmė galvą. Ričmonde paminklą jam paskandino ežere, laikydami jį čiabuvių nelaimių pradininku. Nuvertė K. Kolumbo statulą nuo postamento ir Sent Polo mieste.
Bet ne vieną kitą paminklą vandalai nugriovė. Jų daug ir jų skaičius auga. Bendras įspūdis toks, kad vandalai siautėja, versdami ar išniekindami paminklus bent jau tiems JAV kūrėjams, kurie nepasisakė už vergijos panaikinimą iki JAV pilietinio karo pabaigos.
JAV Kongresas patvirtino 13-ają Konstitucijos pataisą dėl vergijos panaikinimo tik 1865 m. Laisvais piliečiais tapo 4 mln. juodaodžių. 1868 m. Kongresas patvirtino 14-ąją Konstitucijos pataisą, kuri suteikė juodaodžiams pilietines teises, o 1870 m. Kongresas patvirtino ir 15-ąją Konstitucijos pataisą, juodaodžiams suteikusią rinkimų teisę.
Tadas Kosciuška. Milvokio miestas JAV
Man sunku suprasti protestuojančių prieš JAV praeitį Jungtinėse Valstijose, o juo labiau Europoje, psichiką ir psichologiją, jų istorijos vertinimo logiką šių laikų akimis žiūrint, kai toje istorijoje nebuvo nei Jungtinių Tautų organizacijos, nei tarptautinių Žmogaus teisių teismų, nei kitų panašių institucijų, o vergovė žmonijos istorijoje vienokiomis ar kitokiomis formomis buvo žinoma dar daug anksčiau, negu JAV.
Dabartinių protestų priežasčių, lydimų vandalizmo ir teroro akcijų, analizė – atskiras klausimas.
O dabar apie tai, kas svarbiausia mums šiame vandalizmo JAV laikotarpyje.
JAV laisvei ir nepriklausomybei (nuo Didžiosios Britanijos) nusipelnęs Tadas Kosciuška, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę didvyris 1775 – 1783 m.m., jo paminklas JAV, Milvokio mieste – pavojuje.
Jis nepasisakė už vergijos panaikinimą, nes ne tai, savaime suprantama, tuo metu jam rūpėjo. Nors, 1794 m. pradžioje prasidėjus patriotų sukilimui prieš Rusiją pakviestas būti sukilimo vadu, T. Kosciuška viešu raštu (lietuvių kalba) suteikė visiems valstiečiams asmens laisvę, o dalyvaujančius sukilime atleido nuo lažo ir kitų prievolių (iš Wikipedijos).
Gal, sakau, susiorganizuotų nors ginkluoti JAV lietuviai ir apsaugotų paminklą nuo vandalų?
Žinoma, būtų gražiau, jei mūsų prezidentas Gitanas Nausėda kreiptųsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, prašydamas paminklo Tadui Kosciuškai apsaugos, primindamas pastarojo nuopelnus ir JAV, ir Lietuvai.
Kristupo Kolumbo skulptūra Bostone. EPA – ELTA nuotr.
JAV kilus protestams prieš rasizmą ir skambant raginimams nuimti kolonizatorių ir vergvaldžių skulptūras, trečiadienį buvo nupjauta Kristupo Kolumbo statulos galva Bostone.
Šią savaitę taip pat buvo apgadinta K. Kolumbo statula Majamyje, o Ričmonde garsiojo keliautojo statulą protestuotojai nutempė į vandenį.
Šie incidentai JAV įvyko kylant įtampai ir pasirodžius raginimams nuimti skulptūras, siejamas su su rasizmu, prasidėjus masinėms demonstracijoms po to, kai baltaodis policijos pareigūnas Mineapolyje nužudė juodaodį George’ą Floydą.
Italas keliautojas K. Kolumbas, istorijos vadovėliuose dažniausiai vadinamas Amerikos atradėju, daugelio yra laikomas žmogumi, paskatinusiu ilgus metus trukusį genocidą prieš Amerikų vietos gyventojus.
K. Kolumbo veiksmai JAV dažnai smerkiami panašiai, kaip ir JAV pilietiniame kare vergiją rėmusioje Konfederacijos pusėje kovoję generolai.
Bostono meras Marty’is Walshas pasmerkė šį incidentą, tačiau patvirtino, kad statula bus nuimta, kol sprendžiamas jos likimas, skelbė vietos žiniasklaida.
Birželio 3 d. Vilniaus katedros aikštėje, nepaisydami karantino draudimų, susirinko didelė minia jaunų žmonių, protestuojančių prieš rasizmo apraiškas JAV ir visame pasaulyje, užsimojusių pagerbti brutaliai policininko uždusinto juodaodžio nusikaltėlio Georgo Floydo atminimą.
Čia dalyvavo ir kelios antrosios jaunystės politinės tetos, nepraleidusios progos pasinaudoti paauglių ir jaunuolių naivumu.
Ar sakote, kad nuodėmė būtų kvestionuoti ar šaržuoti tokį įvykį, kai neretai abejingumu bei apolitiškumu kaltinamas Lietuvos jaunimas dabar staiga pademonstravo neįtikėtinai monumentalų, besiliejantį per kraštus empatijos proveržį?
Norėčiau ir aš džiaugtis su kitais dėl jaunimo staigaus prabudimo, tačiau negaliu atsikratyti bjaurios nuojautos, kad aptariamu atveju visa jėga pasireiškė ne tiek pratrūkusi empatijos čiurkšlė, kiek turėjome progą dar kartą pamatyti ir įsitikinti, kad beždžioniavimo užkratas, naikinantis žmogaus valią, dvasią ir protą, dar spartesniais tempais nei koronavirusas, kuris kelią pavojų fizinei senjorų su didėjančių metų kraičiu sveikatai, jau yra mirtinai pajungęs mūsų jaunimo dvasines pajėgas.
Beždžioniavimas yra dvasinio susargdinimo virusas, dvasinis negalavimas ir pagaliau neįgalumas, dvasios sunykimas, kai išsižadant savo kūrybinio potencialo, nueinama mažiausio pasipriešinimo keliu, tikrus dalykus išmainant į klastotes ir surogatus.
Čia tinka pasakojimas apie Hansą, kuris taip mainikaudamas už tarnybą gautą arklio galvos dydžio aukso gabalą galop išmainė į niekam nereikalingą, t. y. visiškai atšipusį galąstuvą. Tačiau dar svarbiau bus pastebėti tai, jog toks tikrų dalykų išmainymas į surogatus nėra tik paprastas, doras, jaukus kvailumas, nepakaltinamas išsiblaškymas, neatsargumas. Iš tiesų, tai yra blogis labiausiai konceptualia to žodžio reikšme.
Gintaras Beresnevičius
Jeigu norite, blogis nėra savarankiška gyvenimo jėga, krikščioniškuoju požiūriu, blogis yra gėrio trūkumas, būties nepakankamumas. Taigi dažnai atsitinka ir taip, kad į būtį neužsandarintas substancionalumo rėmuose blogis prasisunkia, būtiškosios pamėklės pavidalą įgyja tik dėvėdamas gėrio kauką. Neatsitiktinai garsusis filosofas ir teologas Vladimiras Solovjovas tvirtina, kad šėtonas yra Dievo beždžionė https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2014/05/07/news/rusija-kaip-dievo-bezdzione-4663347/.
Kaip ir kitus suaugusiojo mentaliteto žmones, mane labiausiai nuliūdino tai, kad Georgo Floido pagerbimo mintinguose jaunimas buvo mokomas atsiklaupti nežinia prieš ką.
Tokia per pasaulį nuvilnijusi atsiklaupimo akcija išties įgijo neįtikėtinai šiurpų, beveik demonišką beždžioniavimo pavidalą. Kaip visi matėme, reikalavimas atsiklaupti čia neturėjo jokios mirusiojo pagerbimo reikšmės, o buvo tik apgailėtinas žmogaus sugebėjimo savanoriškai atsisakyti savo orumo testavimas, nešvanki religinio nusižeminimo karikatūra!
Immanuelis Kantas Kristijono Gotlibo Milkaus Lietuvių-vokiečių ir Vokiečių-lietuvių žodyno „Draugo prieraše“ pastebi, kad lietuviai iš kitų tautų išsiskiria savo išdidumu, jie esą nesiklaupia net prieš savo vyresniuosius. Savo ruožtu naujausiųjų laikų Lietuvos poetas, vadinamas tautos dainiumi, lietuviško mentaliteto duotybėje pabandė įžvelgti stiprią nuolankumo dozę, tvirtindamas, kad lietuvį atsiklaupti išmokė katalikų Bažnyčia. Kaip atrodo, poetas yra neteisus net faktografiniu požiūriu, prisimenant tą aplinkybę, jog sovietmečiu katalikų Bažnyčia Lietuvoje buvo disidentinio judėjimo už tautos ir tikėjimo laisvę pagrindiniu šaukliu. Tačiau iš tiesų nieko nėra baisiau už tai, kai religinio kulto ir apeigų ceremonijos dalis pamėgdžiojimo būdu yra išnešama į politinio šou areną. Tai – velniškas nesusipratimas!
Nežinau Lietuvoje kito tokio universiteto dėstytojo, kurį studentai būtų taip gerbę ir besąlygiškai mylėję, kaip Gintaras Beresnevičius. Tačiau studentai nesirinko į mitingus, neprotestavo dėl to, kad jų mylimas dėstytojas buvo uždusintas policininkų, įkišusių jį į šunims vežioti pritaikytą policijos mašinos bagažinę.
Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žinia, G. Beresnevičius nebuvo nei juodaodis, nei nusikaltėlis, o tik rašytojas, talentingas mokslininkas, studentų širdis užbūręs dėstytojas, geras žmogus, nuostabus bičiulis.
Kaip atrodo, mūsų tyruose tuomet nesigirdėjo nė vieno jauno žmogaus protesto balso tik dėl to, kad nebuvo patogaus masiniam pamėgdžiojimui pavyzdžio, o savarankiškos mintys labai retai veisiasi ne tik jauno, bet ir seno žmogaus galvose.
Nemoku angliškai keiktis, todėl apie G. B. žudikus policininkus lietuviška maniera pasakysiu taip: šūdvabaliai!
Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Po penktadienį Vilniuje įvykusios ir viešas diskusijas sukėlusios protesto akcijos prieš rasizmą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir aštuoni tyrimai dėl administracinės teisės pažeidimų. Tai trečiadienį žurnalistams pranešė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
„Vykdomi atitinkami tyrimai. Konkrečiai yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir pradėtos 8 administracinių teisės pažeidimų teisenos“, – Seime teigė policijos generalinis komisaras.
Kaip patikslino R. Požėla, tyrimai pradėti dėl pastarąjį penktadienį Vilniuje vykusioje eisenoje demonstruotų plakatų su įžeidžiais, policijai skirtais epitetais. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kelių aktyvistų susistumdymo eisenos metu.
„Ten buvo situacija, kai buvo susistumdymas, situacija yra užfiksuota ir dabar yra normalia tvarka vykdomas tyrimas“, – teigė generalinis komisaras.
R. Požėla neslėpė, kad pats skeptiškai vertina tai, kad demonstrantai, susirinkę palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą, viešai įžeidinėjo policiją.
„Be abejo, neigiamai (vertinu – ELTA), mes už tai, kad žmonės taikiai, protingai reikštų savo įsitikinimus, bet jokiu būdu nevartodami tokių epitetų ir neįžeidinėdami institucijų ar konkrečių pareigūnų, ar dar blogiau – nenaudodami prievartos priemonių“, – teigė R. Požėla.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nesibaigiant protestų dėl juodaodžių teisių bangai, Vilniuje penktadienį suorganizuota eisena, siekiant atkreipti dėmesį į rasizmo problemas bei palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą. Policijos atstovų tvirtinimu, eisenoje dalyvauja apie 1 tūkst. demonstrantų. Tarp susirinkusių demonstrantų buvo asmenų, nešusių plakatus su policijos atžvilgiu įžeidžiais užrašais. Viename iš plakatų buvo užrašas „F**k the police“.
ELTA primena, kad protestai JAV įsisiūbavo policijos pareigūnui Derekui Chauvinui nužudžius sulaikytą juodaodį George‘ą Floydą. Per G. Floydo sulaikymą gegužės 25 d. policijos pareigūnas D. Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Netrukus jis mirė. Nepriklausoma atlikta autopsija parodė, kad vyras mirė dėl uždusimo.
G. Floydo mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes ir plėšikavimus. Pačiam pareigūnui D. Chauvinui už antrojo laipsnio žmogžudystę gresia iki 40 metų kalėjimo.
Kažkada, ginčydamiesi su lenkų radikalais, platesnių pažiūrų jų tautiečiai aiškino, kad buvusiai LDK sostinei Vilniui išties labiau pritinka ir toliau būti sostine, tegu ir rakštimi tapusios Lietuvos, nei buvusią karalystės didybę sapnuojančios Lenkijos provincijos miestu.
Na, savaime aišku, tokiai nuomonei pritarė ir visi lietuviai.
Karštu M. Valančiaus ir J. Basanavičiaus ugdytų lietuvių troškimu susigrąžinti buvusią sostinę piktybiškai pasinaudojo Sovietų Rusija, mainais už sotinės Lietuvai sugrąžinimą pareikalavusi teisės įvesti į Lietuvą Sovietų Armijos dalinius. Kuo tai baigėsi, dar iki šiol kai kurie lietuviai neužmiršo. Neužmiršo būtent tie, kurie kiekvienais metais Vasario 16-ją neša gėlių ant Jono Basanavičiaus kapo, o tie, kuriems Vilnius toli, siunčia jam padėką didžiojo naujų laikų poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais.
Justinas Marcinkevičius. Vytauto Visocko nuotr.
Kodėl aš čia sugretinau būtent šituos du didžius lietuvius, nors didžių mes turime ir daugiau? Todėl, kad jie abu mirė vieną ir tą pačią naujosios Lietuvos istorijai svarbiausią dieną – Vasario 16-ją, ir dar todėl, kad šiandien modernieji lietuviai deda visas pastangas ištrinti tiek vieną, tiek ir kitą asmenybę iš Lietuvos istorijos bei kultūros.
Nebecituosiu jau visiems įkyrėjusios Nerijos Putinaitės, tik priminsiu neseną skandalingą antkapinio paminklo J. Basanavičiui išniekinimą ir dar skandalingesnį mūsų teisėsaugos organų vangumą, aiškinantis kaltininkus.
Jonas Basanavičius. Skulptūros autorius – Gediminas Piekuras. Slaptai.lt nuotr.
O jau įvykių, kai valdžia, padedama teisėtvarkos organų, persekioja žmones, linkinčių Lietuvos sostinei daugiau lietuviškumo, liberalų valdomame Vilniuje galime pririnkti ne vieną dešimtį. Taigi, Lietuvos sotine tituluojamas miestas, atkūrus nepriklausomybę, lietuvišku pabuvo gal kokį vieną dešimtmetį.
Šiandien vaizdelis liūdnokas. Bejėgė Valstybinė Lietuvių kalbos komisija su Valstybiniu inspektoriumi nepajėgia užkardyti srauto iškabų, nelietuviškais užrašais baigiančių apdergti daugybę sostinės pastatų.
Valstybines vėliavas vis tirščiau užgožia įvairiaspalvė vėliavomis vadinama manufaktūra, kuriomis nebaudžiamai (pamėgintų kas pamojuoti valstybine vėliava – beregint būtų nubaustas, nelyginant mokytoja-lituanistė…) mojuoja įvairiaspalviai įvairių teisių gynėjai. Kuo buvo galima dar kartą įsitikinti praeitą penktadienį Vilniuje prie JAV ambasados vykusiame mitinge, kuriame nežinia kokių šalių piliečiai, mojuodami nežinia kieno vėliavomis, klaupėsi ir nevalstybine kalba „meldėsi“ nežinia kokiam dievui. Daugmaž suprantami buvo du žodžiai, jau tapę tarptautiniais: policie ir f…ck.
To užteko, norint įsitikinti, kad liberalų valdoma (uoliai talkinant konservatoriams, kurių atstovas, Vilniaus vicemeras Benkunskas davė leidimą mitingui, pažeidžiančiam ne vieną LR įstatymą) Lietuvos sostinė su didėjančiu pagreičiu virsta eiliniu Europos užkampio miestelioku.(Gerai dar, kad ne „žmogiškųjų išteklių“ sąvartynu).
JAV ambasados darbuotojams buvo pademonstruota, jog Vilnius – miestas, kuriame nekalbama ir nerašoma lietuviškai, kur moterys, pradedant Seimo nare A. Armonaite ir baigiant mokytojomis, klupdo liberalios ideologijos sužalotas nebrandžias paaugles po vulgariais plakatais, žeidžiančiais moterišką orumą, žeminančią valstybės pareigūnų – policininkų garbę.
Taip, kažkur toli, už jūrių marių kažkiek policininkų, nusižengdami teisei, pavartojo neleistiną ir baustiną smurtą. Veiksmas, reikalaujantis protestų ir pasmerkimo.
Vilniuje – eisena, smerkianti rasizmą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Bet šiandien čia, Lietuvoje, policininkų ir visų dorų žmonių bendruomenė tebegedi dėl priešingo įvykio, kai smurtaujančio girtuoklio buvo nužudytas savo pareigas dorai ir garbingai vykdęs policininkas. Tad ar tinkamas laikas buvo parinktas vadinamai „solidarumo akcijai“?
Beje, jei jau buvo norėta solidarizuotis su skriaudžiamaisiais, buvo galima organizuoti prasmingesnį protestą prieš abiejų šalių – JAV ir Lietuvos – policijos sistemos ydas, trūkumus. Ką tik matėme, jog Lietuvos policijos vadovai nesugeba užtikrinti „gatvės” pareigūnų saugumo, o piliečiai neretai turi pagrįstų priekaištų policijai, kad ji nepakankamai jautriai ir atsakingai sprendžia eilinių piliečių problemas, netgi pavartodama smurtą prieš sulaikomus tvarkos pažeidėjus… Tiesa, kol kas ne su tokia tragiška baigtimi, kaip JAV, bet prevencija nepakenktų…
Bet prie ko čia rasizmas? Nežinau. Nežino net daugelis JAV apžvalgininkų, sociologų, nes pagal statistiką nuo policininkų smurto baltųjų nukenčia tiek pat, kiek ir juodaodžių – atitinkamai jų procentui bendroje JAV gyventojų sudėtyje. Kaip nurodoma https://www.hsdl.org/?abstract&did=805052, psl. 5, santykis tarp whitevictimsir jų blackoffenders – 540,360 asmenų. O skaičius juodaodžių, nukentėjusių nuo baltųjų smurtautojų, žymiai mažesnis: 91,470 asmenų.
JAV gyvenantis išeivis iš Rusijos politologas Leo Vainsteinas, remdamasis savo gyvenimo Rusijoje patyrimu, konstatuoja: „Nustoti klūpoti sudėtingiau, nei atsiklaupti“. Ir klausia: „Ar sutiks iš SSSR emigravusių tėvų vaikai laižyti afroamerikiečių batus? Kodėl tuose miestuose, kur merai yra respublikonai (proprezidentinės partijos nariai) riaušių išvis nėra, niekas nieko neplėšia, nedegina? Kam to išvis reikėjo? Ką dar sugalvos plėšikavimų ir padeginėjimų kurstytojai?“
Kažin, ar žinojo tuos faktus į mitingą atskubėjusios paauglės bei jų mokytojos? Ar žino Seimo narė, įsijungusi į šitą šaršalą?
Įdomu, ką šiandien Vilniuje veikia vaikų teises ganančios organizacijos? Gal jau atiminėja vaikus iš nerūpestingų tėvelių, leidusių dukrelėms išsipleikti ant asfalto po nešvankiais plakatais?
Ne mažiau įdomu, kaip Vyriausybė baus leidimą mitingui suteikusią Vilniaus meriją? Juk Vyriausybės nutarimu draudžiama renginiuose viešose vietose dalyvauti daugiau nei 300 žmonių, o šitame renginyje sudalyvavo nuo 600 iki 1000 svetimam skausmui (svarbiausia, kad tas skausmas – ne lietuviškos kilmės) neabejingų jautruolių.
Mūsų valstybės ateičiai neabejingi piliečiai, nustebinti jauno protestuotojų amžiaus, iškart prisiminė diktatorių pomėgį savo nešvariems tikslams panaudoti npaauglius. Prisiminė ir chunveibinus Kinijoje, ir hitlerjugendą Vokietijoje – paskutinę Hitlerio viltį, ir į komjaunimą suvarytus pavlikus morozovus, padėjusius dideliems dėdėms ir tetoms griauti Rusijoje bažnyčias, varu varyti valstiečius į kolūkius ir rašyti skundus ant giminių ir kaimynų…
Nejaugi Lietuva šiandien suka tuo pačiu keliu, atsiverdama mūsų istorijai ir kultūrai svetimų tradicijų virusui?
Sudėtinguose istorijos vingiuose savo pasaulėžiūrą brandinę piliečiai mitinguotojus apkaltino veidmainyste.
Vienas FB bičiulis teiravosi: „O kur visa šita minia su Seimo nare, su garsiais muzikantais (nuotraukose turbūt pastebėjote J.Didžiulį su žmona) buvo lygiai prieš metus, kada Jurbarko rajone buvo žiauriai sumušta ir išprievartauta nepilnametė? Kodėl neprotestavo kai mergina gulėjo reanimacijoje? Kodėl dėl pažeistų jos teisių, sužalotos fizinės bei dvasinės sveikatos neprotestavo ta pati Seimo narė, kuri vakar parade šlovino 5 kartus teisto (tame tarpe ir už nėščios moters užpuolimą) Amerikos juodaodžio atminimą, reikalaudama teisingumo jo atžvilgiu? Kodėl žmonių (ir ypač moterų) teisių „gynėjai” svarbi Amerikos nusikaltėlio gyvybė, tačiau visiškai nesvarbi Lietuvos mergaitės sveikata ir teisingumas jos atžvilgiu? Pažangiais save laikantys jaunuoliai neva kovoja už bendruomenės kitame žemyne teises, tačiau dėl jų pačių bendraamžės Lietuvoje išniekinimo bei teisingumo nebuvimo jos atžvilgiu nepajudino nė piršto! Seimo narei, ėjusiai paskui plakatą, keikiantį policiją, rūpi juodaodžių rasinė viršenybė prieš kitas rases, tačiau visiškai nerūpi savo tautietės, savo bendrapilietės, išniekintos Lietuvoje likimas ir teisingumas jos atžvilgiu!“
Gal jis klysta, gal ne ten ir ne taip sudėliojo klaustukus ir šauktukus? Deja, viskas taip, viskas – tiesa
Beje, likimas suteikė progą Seimo narei parodyti, kieno teisės jai labiau rūpi: ar doro lietuvio, kurį sumušė vienas psichologiškai neadekvatus juodaodžių teisių gynėjas, ar smurtautojo, sukėlusio pavojų Lietuvos piliečio sveikatai?
Lietuvos vėliavos spavos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Netenka stebėtis, kad valdžios, švietimo ir kitų institucijų abejingumas visam tam, kuo šiandien yra penimas jaunimas, paaugliai, išprovokavo ir tokius pasvarstymus: „Visi piktinasi jaunimu ir nemato savo atspindžio. Gal laikas gyventi šiandiena ir žiūrėti kas dabar panosėj vyksta? Naikinam savo pačių namus, makaluojamės vienuose skandaluose, visur norim lįsti, diriguoti, o patys savo mažoj šalelėj nesusitvarkom. Gal gana tų politinių pasidraskymų? Žiūrėkit, kaip masiškai kertami medžiai, naikinami žvėrys, su gamtos naikinimu patys save naikiname. Ir ką paliksime savo vaikams, anūkams, jeigu benaikindami neuždusime patys. Dar ne tokių koronų čia sulauksim. Man visai nesvarbu, kas už ką vakar balsavo, man žymiai svarbiau šiandien, kaip išsaugoti medį, gėlą vandenį. O vaikams labai geras pavyzdys buvo parodytas amžinom kovom ir dėmesiu kitoms šalims, vat ir ima jaunimas iš senių pavyzdėlį“.
Nesunku pastebėti autorės politinio raštingumo stoką, bet sveikintinas jos posūkis į savikritiką: toks jaunimas neatsirado iš niekur. Jis – mūsų pačių ydų ir klaidų vaisius. Paaugliai, moksleiviai negali nematyti, nejausti, kaip valstybėje iš viešojo gyvenimo yra stumiama lietuvių kalba, kokia skurdi ir sausa mokyklose dėstoma Lietuvos istorija, kaip atsainiai ir paviršutiniškai pateikiama lietuvių literatūra, jos raida, etninės kultūros elementai.
Policijos postai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
O juk paaugliai nestokoja nei smalsumo, nei jautrumo, o jau energijos ką nors nuveikti jiems gali pavydėti diplomuoti „vadybininkai”. Tačiau nėra autoritetų, nėra kam juos nukreipti ta linkme, kuri būtų įdomi jiems patiems ir naudinga visai visuomenei.
Nėra valstybę, o su ja ir visuomenę auginančios švietimo, kultūros, istorijos politikos. Yra tik nevykusios spekuliacijos ir peštynės privačių interesų ringe. Net ne kova, o šiaip… apsispardymai po kilimu ir varžovo apmėtymas mėšlu…
Beje, šį kartą graudžiausiai, pasigailėjimo verta atrodė Vilniaus policija, kuri leidosi įtraukiama į visą šitą antivalstybinį, antilietuvišką, antiistatymišką, net pačią policiją žeminusį farsą.
Ką padarysi, užkampyje – užkampiška ir teisėtvarka…
Eisena, smerkianti rasizmą, buvo surengta ir Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nesibaigiant protestų dėl juodaodžių teisių bangai, Vilniuje penktadienį suorganizuota eisena, siekiant atkreipti dėmesį į rasizmo problemas bei palaikyti „Black Lives Matter“ judėjimą. Policijos atstovų tvirtinimu, eisenoje dalyvauja per 300 demonstrantų.
Dalyviai ir iniciatoriai: norime, kad mūsų balsas būtų išgirstas
Eltos kalbinti dalyviai, einantys nuo Vilniaus arkikatedros iki JAV ambasados su šūkiais, smerkiančiais rasizmą, buvo vieningi: jų teigimu, kalbėti apie juodaodžių lygiateisiškumą svarbu net gyvenant už Atlanto.
„Daug kas kėlė klausimą, ar labai svarbu čia solidarizuotis, nors kažkas vyksta už Atlanto. Bet kai mes pradėjome viešinti apie tai, kas vyksta JAV, pamatėme rasistinius komentarus, žmonės įsivaizduoja, kad yra normalu apibūdinti (įžeidžiai – ELTA) kitus asmenis. Mes matome lietuvių kalbos mokytoją naktimis besišlaistančią prie JAV ir su smurto elementais pašalinančią plakatus bei viešai komunikuojančią, kad ši solidarumo akcija kažkaip skatina smurtą. Mes pamatėme, kad pas mus yra „išverstų veidrodžių visuomenė“ tam tikra prasme. Dėl to matome, kad jaunimas, kurio daug susirinko, yra pilietiški, ir mums svarbu, kokia ta visuomenė bus toliau“, – Eltai sakė Lietuvos žmogaus teisių centro, kuris taip pat solidarizuodamas prisijungė prie eisenos, atstovė Jūratė Juškaitė.
Viena iš eisenos iniciatorių – Demi naujienų agentūrai Eltai sakė, kad juodaodžiai įvairiose šalyse patiria „sisteminį neteisingumą arba institucinį rasizmą.“
Eisena, smerkianti rasizmą. Vilnius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tai – solidarumo maršas prieš policijos brutalumą, diskriminaciją. Nors veiksmas vyksta JAV, tačiau svarbu parodyti sąmoningumą ir globaliai. Diskriminacijos yra visur, taigi mes Lietuvoje solidarizuojamės, sakydami, kad juodaodžių gyvybės yra lygiai taip pat svarbios. Galiausiai, juk yra tik viena rasė – žmonių rasė“, – teigė Demi.
ELTA primena, kad protestai JAV įsisiūbavo policijos pareigūnui Derekui Chauvinui nužudžius sulaikytą juodaodį George‘ą Floydą. Per G. Floydo sulaikymą gegužės 25 d. policijos pareigūnas D. Chauvinas beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti. Netrukus jis mirė. Nepriklausoma atlikta autopsija parodė, kad vyras mirė uždusęs.
G. Floydo mirtis paskatino masinius protestus JAV prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes ir plėšikavimus. Pačiam pareigūnui D. Chauvinui už antrojo laipsnio žmogžudystę gresia iki 40 metų kalėjimo.
G. Floydo šeima ragina protestuotojus susilaikyti nuo smurto. EPA-ELTA nuotr.
JAV per policijos operaciją Mineapolyje nužudyto juodaodžio George’o Floydo brolis pirmadienį paragino protestuotojus susilaikyti nuo smurto. Tuo metu nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo.
46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
Šis incidentas paskatino JAV protestus. Šalyje rengiami dideli protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes, plėšikavimus, padeginėjus ir susirėmimus su policija.
Demonstrantai ragina sustabdyti policijos diskriminacinius veiksmus afroamerikiečių atžvilgiu, skanduodami „Juodaodžių gyvybės svarbios“.
G. Floydo brolis Terrence’as pareiškė, kad smurtiniai protestai daro žalą. Pasak jo, pernelyg dažnai policijos panaudotas smurtas paskatina smurtinius protestus, kurie nepadeda pasiekti jokių politinių pokyčių.
„Mes vis dar darysime tai, taikiai“, – teigė T. Floydas.
„Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte“, – pridūrė Terrence’as.
Šeimos teisininkų teigimu, G. Floydo laidotuvės vyks birželio 9 d. Hiustone, Teksase, kur vyras praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
Kaip pranešama, šeimos pareikalauta nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo, taip paneigiant oficialią ataskaitą.
„Autopsija rodo, kad ponas G. Floydas neturėjo medicininio pobūdžio problemų, kurios galėjo lemti ar prisidėti prie jo mirties“, – teigė skrodimą atlikęs medikas Michaelis Badenas.
„Jo sveikata buvo gera. Mirties priežastis, mano nuomone, yra uždusimas dėl kaklo suspaudimo“, – aiškino M. Badenas.
„George’as mirė, nes jam trūko oro, jam reikėjo oro gurkšnio“, – teigė advokatas Benas Crumpas. Jis paragino tęsti protestus, bet pridūrė, kad smurtas yra nepriimtinas.
JK tūkstančiai žmonių protestavo prieš juodaodžio G. Floydo nužudymą JAV. EPA-ELTA nuotr.
Augant pasipiktinimui dėl brutalaus afroamerikiečio George‘o Floydo nužudymo per policijos operaciją Mineapolyje (JAV), Jungtinės Karalystės (JK) sostinėje Londone ir kituose šalies miestuose sekmadienį tūkstančiai žmonių protestavo, reikšdami solidarumą su afroamerikiečių aktyvistais.
Transliuotojo BBC teigimu, Trafalgaro aikštėje centriniame Londone susirinko šimtai žmonių.
Vėliau jie žygiavo pro JAV ambasadą Londone. Dauguma ėjo nešini plakatais su užrašais „Juodaodžių gyvybės svarbios“ ir „Teisingumas G. Floydui“.
Per protestą JK sostinėje sulaikyta 11 žmonių dėl tokių tariamų nusižengimų, kaip puolamųjų ginklų turėjimas ir policijos pareigūnų užpuolimas. Tačiau protestas iš esmės buvo taikus.
Protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą dar vyko Mančesteryje ir Kardifo mieste, Velse.
46-erių G. Floydas mirė pirmadienį po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų kelias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
Šis incidentas paskatino didelius protestus prieš policijos smurtą ir rasizmą ir riaušes JAV Mineapolio mieste, o vėliau išplito ir į kitus šalies miestus. Protestai JAV vyko jau šeštą naktį iš eilės.
Los Andželo policija. EPA – ELTA nuotr.
Los Andželo policijos departamentas pranešė penktadienio naktį sulaikęs 533 žmones per neramumus, kurie kilo protestuojant dėl George‘o Floyd‘o mirties, informuoja naujienų agentūra dpa.
Pasak Michael‘o Chan‘o, Los Andželo policijos departamento atstovo spaudai, dauguma protestuotojų vėliau buvo paleisti į laisvę, bet 18 žmonių vis dar sulaikyti.
Jis pridėjo, kad 6 pareigūnai buvo sužaloti per susirėmimus su protestuotojais.
Sulaikytiesiems pareikšti įtarimai dėl vagysčių, plėšimų, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimo, policijos pareigūno užpuolimo ir pasikėsinimo nužudyti.
JAV miestuose protestai ir riaušės kilo po to, kai gegužės 25 d. Mineapolio mieste sulaikomas mirė juodaodis vyras – George‘as Floyd‘as. Policija buvo iškviesta įtarus, kad parduotuvėje jis atsiskaitė padirbtais doleriais.
Vienam iš jį sulaikiusių pareigūnų, kuris vyrui buvo įsirėmęs keliu į kaklą, dėl ko šis ir mirė, buvo pareikšti įtarimai trečiojo laipsnio nužudymu. Už tai gresia maksimali 25 metų laisvės atėmimo bausmė.
Mineapolyje dėl demonstracijų dislokuota 500 JAV nacionalinės gvardijos kariškių. EPA-ELTA nuotr.
Po tris naktis iš eilės rengtų smurtinių protestų dėl juodaodžio George’o Floydo nužudymo, šiauriniuose JAV miestuose Mineapolyje ir Sent Pole dislokuota 500 nacionalinės gvardijos kariškių.
„Mūsų pajėgos apmokomos saugoti gyvybes, ginti nuosavybę ir užtikrinti žmonių teisę rengti taikias demonstracijas“, – teigė Minesotos nacionalinės gvardijos padaliniui vadovaujantis generolas majoras Jonas Jensenas.
Dislokavimas buvo pradėtas pernakt, demonstrantams Mineapolyje ir Sent Pole nusiaubus ir sudeginus dešimtis pastatų. Protestuotojai pirmąsias demonstracijas surengė antradienį, siekdami parodyti nepasitenkinimą dėl policijos pareigūnų smurto prieš afroamerikiečius.
Jų reakciją sukėlė juodaodžio George’o Floydo nužudymas, kurį nufilmavo ir paviešino vienas praeivis. Incidento metu policininkas keliu spaudė antrankiais surakinto G. Floydo kaklą, kol šio gyvybė užgeso.
Karininkai ir karininkės budėjimą pradės naktį ir misijas atliks rotacijos principu, nuo pirmadienio ryto jie vietos ir valstijos policijos pajėgoms padės palaikyti taiką, teigiama nacionalinės gvardijos pranešime.
„Nacionalinė gvardija teiks paramą civilinės valdžios institucijoms tol, kol įsakymais bus siekiama apsaugoti žmones ir turtą“, – sakė gvardijos atstovai.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė esąs sukrėstas afroamerikiečio George‘o Floydo mirties dėl baltaodžių policininkų brutalių veiksmų. Rasizmas JAV niekada negalti būti „normalu“, – pareiškė jis penktadienį. Tai negali būti „normalu“ 2020-ųjų Amerikoje, pabrėžė B. Obama.
„Jei mes norime, kad mūsų vaikai augtų šalyje, kuri pateisina jų aukštus idealus, turime padaryti ją geresnę“, – kalbėjo pirmasis juodaodis prezidentas JAV istorijoje. Kaip „milijonai kitų žmonių“, jis jaučiąs didelį liūdesį ir skausmą dėl P. Floydo mirties.
P. Floydas pirmadienį mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Mobiliuoju telefonu darytame įraše matyti, kaip baltaodis policininkas kelias minutes keliu spaudžia ant žemės gulinčio antrankiais surakinto vyro sprandą, nors šis aimanuoja: „Negaliu kvėpuoti“. P. Floydas galiausiai liko nejudėdamas gulėti ir vėliau ligoninėje buvo paskelbtas mirusiu.
46 metų vyro mirtis Mineapolyje sukėlė didelius protestus ir susirėmimus.
