EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava

Kaip ekonomistas žaviuosi Šveicarija dėl jos protingo požiūrio į klausimus, pvz., išlaidų suvaržimo ir mokesčių.

Kaip politinių sistemų stebėtojas, žaviuosi Šveicarija dėl jos tvirto federalizmo.

Kaip žmogaus teisių šalininkas, žaviuosi Šveicarijos finansinio privatumo apsauga (deja, nusilpusi dėl išorinio spaudimo).

Kaip laisvės šalininkas aš žaviuosi Šveicarija dėlto, kad joje yra tradicija turėti ginklus.

Iš tiesų, yra ginklų parduotuvė mažiau nei už mylios nuo federalinio Parlamento Berne, kuri parduoda (Oi!) karinio stiliaus šturmo šautuvus.

Deja, ji nebuvo atidaryta, kai ėjau pro šalį praėjusį savaitgalį, taigi galėjau tik padaryti nuotrauką, kas buvo rodoma jos lange.

Negalėjau išvengti mintyse lyginti Šveicarijos sostinę, kur ginklai parduodami, su JAV sostine, kur šališkumas yra parduodamas.

Čia taip pat yra kultūra „už ginklus“ – kaip Šveicarijoje, taip nurodyta šiame straipsnyje.

“Šaudymas tampa vis populiaresnis tarp jaunų žmonių, ir federalinis sprendimas sumažinti amžių dėl pamokų yra svarbi jo dalis,” sako laimingas Christoph Petermann, Šveicarijos šaudymo Federacijos ryšių viršininko pavaduotojas.

2016 metais vyriausybė sumažino amžių nuo 17 iki 15 metų, kurio sulaukę jauni žmonės gali dalyvauti šaudymo į taikinį apmokymuose. “Be to, mes esam labai patenkinti mergaičių ir jaunų moterų pasirinkimą šaudymui … ” Kai kalbama apie vaikų mokymą šaudyti, vaikai yra prileisti nuo penkerių metų amžiaus – bet ne šaudyti šturmo karabinu. Tai tampa rimta, kuomet tokiems vaikams leidžiama treniruotis su pneumatiniais pistoletais ir šautuvais, arbaletais arba lankais, o nuo dešimties metų amžiaus – su mažo kalibro ginklais, bei nuo 12-kos, apskritai su šturmo šautuvais.

Deja, Šveicarijos teisės laikyti ginklus yra puolamos. Problema yra ne politikai Berne, bet biurokratai Europos Komisijoje. Šveicarijos žiniasklaida, aprašo šią problemą.

Šveicarijos gynybos ministerijos emblema

… ES ginklų kontrolės planai turėjo būti baigti 2019-aisiais, per kuriuos siekiama pažaboti ginklų pardavimą internete ir nustatyti griežtus apribojimus šturmo ginklams.

… Šveicarijos „karinio tipo“ ginklai vis dar galėtų būti laikomi namuose po karinės tarnybos, laikantis tradicijų. Pagal šiuos planus, medžiotojai taip pat nebūtų paveikti. Tačiau tam tikri pusiau automatiniai ginklai – pvz., su apkabomis į kurias telpa 20 turų šaudmenų – ir kai kurios didelės talpos „ant peties laikomi “ šautuvai būtų uždrausti. Ginklų savininkai ir mėgėjai privalės surašyti savo kolekcijas ir pranešti valdžios institucijoms apie tai, ką jie turi.

Nereikia nė sakyti, kad Šveicarijos ginklų teisių asociacijos nėra patenkintos.

Kritikai sako, kad vyriausybės pasiūlymas buvo nuspręstas nedemokratiškai ir draudimas neturės jokios įtakos visuomenės saugumui ar terorizmui Europoje. Jie nerimauja dėl jos poveikio jų teisėms turėti ginklus ir yra ypač nepatenkinti apribojimais tam tikrų kategorijų pusiau automatiniams ginklams ir apkaboms, galimą poveikį kariniams šautuvams, ir papildomai biurokratijai.

Jean-Robert Consolini- Lagardere arsenalo savininkas pažadėjo kovoti su tokiu pasiūlymu. “Šie teroro išpuoliai buvo atlikti žmonių, kurie naudojo ginklus, nelegaliai gautus Juodojoje rinkoje, bet ne iš teisėtos prekybos ginklų arsenalų. Taigi ši direktyva niekaip netrukdys neteisėtai nelegalių ginklų apyvartai ir jų nusikalstamam panaudojimui”.

Šiandien Šveicarija pagal gyventojų skaičių Vakarų šalių tarpe yra viena iš daugiausia ginklų savininkų turinčia šalimi. Manoma, kad šios šalies teisėtoje apyvartoje yra maždaug du milijonai legalių ginklų. Tokie nuosavybės skaičiai ir esami ginklų įstatymai atspindi šalies piliečių tarpe giliai įsišaknijusį įsitikinimą dėl teisės turėti šaunamuosius ginklus ir jų savanorių armijos reikalavimų teisėtumo.

Tačiau liūdna, kad Šveicarų teisės laikyti ginklus yra atakuojamos.

Ponas Consolini yra visiškai teisus, beje, apie ES direktyvų poveikį teroristams, kurie visada gali gauti ir apsirūpina ginklais Juodojoje rinkoje.

Bet kuriuo atveju Amerikos ginklų savininkų asociacijos išreiškia užuojautą savo Šveicarijos kolegomis.

Nacionalinė ginklų asociacija (NRA) pareiškė savo nuomones apie šią kontroversiją.

Šveicarija turi daugiausia civilinių savininkų turimų šaunamųjų ginklų vienam gyventojui Europoje ir yra trečia pasaulyje. Šveicarijos patirtis, kaip ir daugelio Jungtinės Amerikos Valstijos regionų, paneigia ginklų kontrolės šalininkų teiginius, kad platesnė šaunamojo ginklo nuosavybė reiškia daugiau smurto.

Deja, taikių ginklų nuosavybės tradicija, regis, neįtikina ginklų uždraudimo sumanytojų.

Ginklų arsenalas

Naujausio ginklų kontrolės griežtinimo ir nuosavybės teisių į šaunamąjį ginklą apribojimų stūmimo iniciatyva kyla ne iš Šveicarijos, bet iš Europos Sąjungos ginklų direktyvos, 2017 m. gegužės 17 d. Briuselyje priėmus labiausiai ginčytinus ES ginklų įstatymo pakeitimus pistoletams su apkabomis, kurių talpa didesnė nei 20 šovinių, ir šautuvams su apkabomis, kurių talpa didesnė nei 10 šovinių. Jie dabar laikomi jau A kategorijos ginklais.

A kategorijos ginklai paprastai draudžiami naudoti civiliniais tikslais. Be to, teisės aktuose reikalaujama, kad ES valstybės narės sukurtų šaunamųjų ginklų registrus. Šveicarija nėra ES narė, tačiau šalis yra Šengeno zonos narė, todėl Šveicarija privalo atitikti ES šaunamųjų ginklų apribojimus.

Balandžio 9 d. Šveicarijos teisių į ginklus organizacija „Pro Tell”, pavadinta legendinio šaulio (snaiperio) Viljamo Telio vardu, pareiškė savo nepritarimą ES ir Šveicarijos teisės aktų pakeitimams. Ji nurodo Šveicarijos ginklų įstatymus kaip “išraišką, pasitikėjimo ir pagarba tarp piliečių ir valstybės.” Gruodžio mėn. Pro Tell pareiškė, kad ji yra pasirengus toliau kovoti su bet kokiu ginklų teisių apribojimais referendumo būdu. Šveicarijos Liaudies partija taip pat yra užregistravusi savo opoziciją naujiems ES apribojimams.

Yra du galimi teigiami rezultatai.

Pirma, kaip buvo pastebėta ir praėjusiais metais, Čekijos Respublika yra teisingoj šios kovos pusėje. Ir jos vyriausybė ginčija Europos Komisijos kišimąsi į tai, kas turėtų būti nuspręsta nacionalinių vyriausybių.

Čekijos Respublika pateikė ieškinį prieš naują Europos Sąjungos direktyvą sugriežtinti ginklų nuosavybę, siekimą apriboti prieigą prie pusiau automatinių ir kitų ginklų. ES šalių vidaus reikalų ministrai davė galutinį pritarimą tokiems pakeitimams nepaisydami to, kad Čekijos Respublika, Liuksemburgas ir Lenkija protestuoja. Čekijos vidaus reikalų ministerija sakė, kad direktyva buvo per daug griežta, pavyzdžiui, paveikianti tūkstančius medžiotojų – tai populiari veikla, turinti ilgas tradicijas šioje centrinės Europos šalyje…

“Toks didžiulis padorių ginklų savininkų baudimas yra nepriimtinas, nes legaliai įsigytų ginklų draudimas neturi jokio ryšio su antiteroristine kova,” pareiškė vidaus reikalų ministras Milanas Chovanec savo pareiškime.

Ginklo taikiklis

Jis pabrėžė, kad “tai ne tik absurdiškas sprendimas, kuris dar kartą pakirs žmonių pasitikėjimą ES, be to, šios direktyvos įgyvendinimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį Čekijos Respublikos vidaus saugumui, nes daug ginklų galėtų pereiti į juodąją rinką”.

Žemesnieji Čekijos Parlamento Rūmai birželio mėn. pritarė įstatymui, kuris įtvirtino ginklų savininkų teises  šalies konstitucijoje.

Teoriškai, Čekijos vyriausybės išsakytieji teisiniai argumentai privalėtų dominuoti, nes “subsidiarumas”, regis, neabejotinai yra įtvirtintas Europos sutartyse.

Bet bijau, kad decentralizacijos principas bus pamirštas dėl pro-harmonization („suderinamumo”) ideologijos, paplitusios ES institucijų tarpe.

Taigi antroji parinktis yra teigiamas rezultatas referendume Šveicarijoje, kuri turi ilgą tiesioginės demokratijos tradiciją.

Kadangi šveicarai linkę būti labai protingais, balsuojant nacionaliniais klausimais, galime tikėtis, kad jie atmes peršamą ginklų kontrolę ir – visiems tikslams ir ketinimams – pasiūlydami Europos Komisijai eiti pasivaikščioti.

Tikėkimės. Yra labai nedaug Libertarinių požiūrių jurisdikcijų pasaulyje. Būtų gėda, jei šveicarai apsiverstų ir leistų ES biurokratams diktuoti savo įstatymus dėl ginklų.

Interneto dienoraštis Word Press com: 

https://danieljmitchell-wordpress-com.cdn.ampproject.org/c/s/danieljmitchell.wordpress.com/2018/05/02/european-bureaucrats-threatening-swiss-gun-rights/amp/

2018.05.07; 17:40

Šiaurės Korėja, JAV žvalgybos vertinimu, veikiausiai geba pati pasigaminti raketų variklius. „Mes turime duomenų, įrodančių, kad Šiaurės Korėjai nėra būtina importuoti variklių“, – pareiškė JAV žvalgybos atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Detalių jis neįvardijo. Taip jis paprieštaravo naujam Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų centro (IISS) tyrimui, anot kurio, Pchenjanas variklius savo kuriamoms branduolinėms raketoms galimai gauna iš Ukrainos arba Rusijos.

Gali būti, kad Šiaurės Korėja variklių įsigijo juodojoje rinkoje, teigia IISS tyrimas, kurį cituoja „New York Times“. Ukraina paneigė kada nors tiekusi ginklų technologijas Šiaurės Korėjai.

Kitas JAV žvalgybos atstovas sakė, kad variklių kūrime galbūt dalyvauja užsienio ekspertai arba Šiaurės Korėjos tyrėjai, kurie, pavyzdžiui, yra apmokyti Rusijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.16; 14:27

Michael Daly, Michael Weiss / The Daily Beast

„Feliksas Sateris – imigrantas, atsėdėjęs kalėjime už tai, kad smogė žmogui į veidą sudaužytos stiklinės nuo kokteilio „Margarita“ dugnu.

Ir jei jis būtų kilęs iš Meksikos, o ne iš Rusijos, jis tikriausiai būtų užsitarnavęs bad hombre etiketę“, – rašo leidinyje The Daily Beast Maiklas Deilis ir Maiklas Veisas. (Prezidentas Trumpas keletą kartų vartojo posakį bad hombres /pažodžiui „blogi vyrukai“, – angl./, turėdamas omenyje meksikiečių kilmės nusikaltėlius, kuriuos reikia išsiųsti iš JAV. – red. past.). 

Nemirtingoji mafija

„Tik dėka to, kad Sateris tapo federalinės valdžios informatoriumi, jis išvengė 20 metų kalėjimo už 40 mln. dolerių aferą, nuo kurios nukentėjo daugiausia seni žmonės, įskaitant keletą Holokaustą išgyvenusių žmonių. Saterio tėvas irgi tapo informatoriumi po to, kai teismas pripažino jį kaltu už partnerystę su paprastu mafijos nariu, kuris beveik 10 metų reketavo smulkų verslą Brukline“, – rašo autoriai.

„Niekas iš to, kas minėta, nesulaikė Donaldo Trumpo nuo plačių dalykinių ryšių su Sateriu, liečiančių ir Trampo daugiaaukščius viešbučius, ir kondominiumus Niujorke Soho rajone. Paskui, kai Saterio teisės pažeidimų sąrašas tapo plačiai žinomas, Trumpas pareiškė, kad su juo pažįstamas tik iš tolo“, – sakoma straipsnyje.

„Ir vis tikt tuo momentu, kai Trumpo administracija rengė planą gausinti deportaciją, žmogus, kuris ilgą laiką yra asmeninis prezidento patikėtinis, gurkšnojo kavą viešbutyje Manhetene su tuo emigrantu iš Rusijos“, – pabrėžia autoriai.

„Kaip tvirtina The New York Times, Trumpo patikėtinis Maiklas Koenas ir Sateris prisidėjo prie kažkokių mėgėjiškų diplomatinių pastangų, turėjusių padaryti galą Rusijos karui su Ukraina, realizuojant Ukrainos prezidento Porošenkos nuvertimo iš jo posto planą“, – aiškina autoriai. (Žiūr. straipsnį laikraštyje The New York Times „Per Trumpo partnerių malonę aplinkiniu keliu gautas planas Ukrainai ir Rusijai“).

Leidinys praneša: „Koenas interviu The Daily Beast įtikinėjo, kad straipsnyje The New York Times informacija neteisinga, ir jis nesusijęs su tuo susitaikymo planu. Jis atsisakė atsakyti į klausimą, ar jam kelia nerimą Saterio kriminalinė praeitis ir pastarojo ryšiai su organizuotu nusikalstamumu“.

„Koenas pripažino, kad sausį trumpai bendravo su Sateriu viename viešbutyje Manhetene“, – rašo autoriai.

„Manęs paprašė greitosiomis susitikti su juo prie pudelio kavos, aš sutikau, – pareiškė Koenas interviu The Daily Beast. – Kai manęs paprašė, aš nežinojau, kas dalyvaus tame susitikime, aš niekada nepritariau kokiam nors su Ukraina susijusiam  diplomatiniam planui ir niekada nedirbau prie tokių planų“.

Autoriai pažymi: susitikime dalyvavo Ukrainos parlamentaras Andrejus Artiomenka, tvirtinantis, kad turi Porošenkos korumpuotumo įrodymų.

The New York Times neatsisako savo čia minimo straipsnio turinio.

Sateris neatsiliepė į prašymą duoti interviu laikraščiui The Daily Beast. „Kiti leidiniai citavo jo pasisakymus, kuriuose jis neigė prisidėjęs prie realių diplomatinių pastangų. Interviu leidiniui Fox News jis sakė, kad tos pastangos – ne kas kita, o tik paprasčiausias jo indėlis į paramą jo naujai tėvynei“, – rašo autoriai.

„Kas čia blogo padėti nutraukti karą ir siekti taikos? – klausė jis. – Aš tiek daug padariau savo šaliai ir maniau, kad pasistūmėjimas link susitaikymo – geras dalykas“.

Neteisėti mafijos sandoriai

Leidinys komentuoja: „Sateris iš tikrųjų turi patirties ką nors prastumiant, daugiausia save patį. O tai, ką jis nuveikė savo šaliai (dvi stambios mafijos bylos FTB, nesėkmingas bandymas įgyti CŽV juodojoje rinkoje Afganistane raketų Stinger, tai, kad jis neva tai gavo Usamos bin Ladeno mobilaus telefono numerį) buvo tikriausiai padaryta siekiant išvengti bausmės už pražangas prieš savo šalį, kurias jis pripažino teisme“.

Leidinys aprašo Saterio biografiją: 8-rių metų imigravo į JAV iš SSSR, 20-ies su trupučiu buvo klestintis brokeris Wall-strit‘e, paskui atsėdėjo 15 mėnesių už čia aprašytą žmogaus užpuolimą bare. 1995 metais bus išleistas anksčiau laiko.

1998 metais firmos Manhattan Mini Storage Sohe vadybininkas aptiko patalpoje, kurią Sateris nuomojo prasimanyta moteriška pavarde, šratinį šautuvą, du pistoletus, o tai pat skrynelę ir sportinį krepšį su dokumentais. Tie dokumentai „nuvedė FTB prie stambios aferos su akcijomis pagal principą „prisiurbti ir išmesti“,  o taip pat prie reketo operacijų ir tarptautinės pinigų plovimo schemos. Vėliau buvo įrodyta, kad juos organizavo Sateris ir du iš jo senų dalykinių partnerių –  Genadijus Klotsmanas („Džinas“) ir Salvatori Laurija, sakoma straipsnyje.

Vėliau Sateris ir bendri atsakovai pripažino savo kaltę.

Pasak Didžiosios žiuri 2000 metų kaltinamojo akto, jų neteisėtoje veikloje taip pat dalyvavo keturi kriminaliniai Italijos mafijos klanai. „Pagal tą, vėlyvesnę bylą Sateris, Klotsmanas ir Laurija, jau prisipažinę kaltę pagal 1998 metų kaltinimus, buvo kaip bendrininkai, kuriems kaltinimai nebuvo pateikti“, – pabrėžia autoriai.

2000 metais Michailas Sateris (Felikso tėvas) ir Batčas Montevekis pripažino savo kaltę – reketavę „restoranus, maisto parduotuves ir medicinos klinikas“ Braiton-Biče nuo 1990 metų gruodžio iki 1999 metų sausio. Tėvas atsipirko trejais metais sąlyginės bausmės mainais už bendradarbiavimą su tyrimu.

 „Visai su tuo nesusijusiose teisminėse bylose Michailas Sateris vadinamas Semiono Mogilevičiaus bendrininku. Pastarasis – vienas iš nelemtai išgarsėjusių rusų mafijozų, kuris iki 2015 metų buvo FTB ieškomų pavojingiausių nusikaltėlių sąraše“, – rašo autoriai.

Šiaip ar taip, prokurorė Loreta Linč (vėliau JAV generalinė prokurorė) rašė, kad per 10 metų  Feliksas Sateris, kaip informatorius, pateikė „informacijos, turėjusios esminės reikšmės nacionaliniam saugumui ir apie daugiau kaip 20 asmenų, įskaitant stambius finansinius sukčius ir cosa nostra narius, kaltei pripažinti.

Autoriai aiškina: nacionalinis saugumas minimas ryšium su numanoma Saterio, Klotsmano ir Laurijos veikla užsienyje.

„2003 metais išleistoje Knygoje „Skorpionas ir varlė: rimti nusikaltimai ir gražus gyvenimas“, kurią parašė Laurija su bendraautoriumi žurnalistu Deividu Bariu, tvirtinama, kad tie trys draugužiai tapo CŽV žvalgais, kuriems buvo pavesta siūlyti Amerikos mokesčių mokėtojų pinigų už Stinger raketas „oras-žemė“, dingusias per slaptą JAV kampaniją, išstumiant sovietų kariuomenę iš Afganistano. Nuogąstauta, kad tos raketos pateks Usamos bin Ladeno Al-Qaeda‘i“, – sakoma straipsnyje. 

Mafijos atstovas

Mainais už dalyvavimą šioje operacijoje Sateris, Klotsmanas ir Laurija turėjo išvengti kalėjimo už savo teisės pažeidimus Wall-street‘e.

„Vėliau Laurija paneigė savo knygą, bandė sutrukdyti ją išleisti, ir apskelbė ją meniniu prasimanymu“, – sakoma straipsnyje. Bet Baris tikina, kad istorija teisinga.

„Rusai turėjo keliauti į Afganistaną spręsti to klausimo, nes raketos buvo būtent ten. Taip sumanyta, kad bin Ladenas nesuprastų, jog galų gale Stinger‘iai paklius į CŽV rankas“, – sako Baris.

Kaip tvirtina Baris, sandėris žlugo dėl Klotsmano godumo, – jis reikalavo už vieną raketą 350 tūkst. dolerių vietoj pradinės kainos – 35 tūkst. dolerių.

Kadangi operacija Afganistane neįvyko, Sateriui vis dar grėsė ilgi metai kalėjimo.

Bet, kaip tvirtina Laurija kartu su Bariu parašytoje knygoje, „praėjus kelioms dienoms po rugsėjo 11-osios man paskambino (Sateris) ir pasakė, kad mūsų pateikta informacija apie Usamą bin Ladeną dabar aktyviai studijuojama ir mūsų padėtis pagerėjo“.

Knygoje tvirtinama, kad partneriai pateikė JAV valdžiai Stinger‘ių serijinius numerius ir, „kaip mes manėme, veikiantį bin Ladeno mobiliojo telefono numerį“.

2002 metais Sateris tapo statyba besiverčiančios firmos Bayrock Group vykdančiuoju direktoriumi. Vėliau ten nuėjo dirbti ir Laurija.

Bayrock‘o biuras buvo įsikūręs „Trumpo bokšte“ Niujorke. „Penkerius metus Sateris ir Bayrock sudarinėjo vieną po kito sandėrius su Trump Organization dėl licencinio jos pavadinimo naudojimo visoje šalyje“, – sakoma straipsnyje.

2009 metais Sateriui buvo paskelbtas nuosprendis už čia minėtą aferą su akcijomis. Jam buvo priteista 25 tūkst. dolerių bauda, nors, leidinio nuomone, normaliai jis būtų turėjęs sumokėti 40 mln. dolerių kompensacijos ir atsėdėti 20 metų kalėjime.

Prieš 2010 metus Sateris paliko Bayrock‘ą, bet, turima žinių, kad jis dalijo vizitines korteles, kuriose jis prisistatinėjo kaip „Donaldo Trumpo vyresnysis patarėjas“, o taip pat turėjo veikiantį elektroninį adresą Trump Organization, telefono numerį, anksčiau priklausiusį vienam Trumpo juridiniam konsultantui, ir savo kabinetą „Trumpo bokšte“.

Tuo tarpu buvęs Bayrock‘o finansų direktorius Džodis Krisas kreipėsi į teismą, reikalaudamas savo dalies iš projekto Trump SoHo pajamų, ir tvirtino, kad Sateris trukdo jam gauti visus tuos pinigus.

„Prisaikdintas Krisas liudijo, kad jo pinigai įstrigo Islandijos finansų kompanijoje FL Group, kuri, matyt, traukė Rusijos investuotojus – Vladimiro Putino favoritus. (Tame sandėryje dalyvavo Bayrock‘o steigėjas Teflikas Arifas)“,  – sakoma straipsnyje.

Leidinys cituoja Kriso parodymus: „Feliksas Sateris (taip originale) man sakė, kad sandėris su FL draudžia man gauti likusią sumą, nes aš galiu arba paimti pinigus ir užsičiaupti, arba rizikuoti, kad mane užmuš, jei labai jiems įkyrėsiu“.

Leidinys pabrėžia: ir vis dėlto Sateris, atrodo, nepriklauso tiems imigrantams, apie kuriuos Trumpas kalbėjo: „Mes iki šiol neregėtai sparčiai išsiunčiam iš šalies tikruosius piktadarius“.

Informacijos šaltinis: laikraštis The Daily Beast ir inopressa.ru internetinis portalas.

2017.03.02; 06:50