Juodoji rinka

Michael Daly, Michael Weiss / The Daily Beast

„Feliksas Sateris – imigrantas, atsėdėjęs kalėjime už tai, kad smogė žmogui į veidą sudaužytos stiklinės nuo kokteilio „Margarita“ dugnu.

Ir jei jis būtų kilęs iš Meksikos, o ne iš Rusijos, jis tikriausiai būtų užsitarnavęs bad hombre etiketę“, – rašo leidinyje The Daily Beast Maiklas Deilis ir Maiklas Veisas. (Prezidentas Trumpas keletą kartų vartojo posakį bad hombres /pažodžiui „blogi vyrukai“, – angl./, turėdamas omenyje meksikiečių kilmės nusikaltėlius, kuriuos reikia išsiųsti iš JAV. – red. past.). 

„Tik dėka to, kad Sateris tapo federalinės valdžios informatoriumi, jis išvengė 20 metų kalėjimo už 40 mln. dolerių aferą, nuo kurios nukentėjo daugiausia seni žmonės, įskaitant keletą Holokaustą išgyvenusių žmonių. Saterio tėvas irgi tapo informatoriumi po to, kai teismas pripažino jį kaltu už partnerystę su paprastu mafijos nariu, kuris beveik 10 metų reketavo smulkų verslą Brukline“, – rašo autoriai.

„Niekas iš to, kas minėta, nesulaikė Donaldo Trumpo nuo plačių dalykinių ryšių su Sateriu, liečiančių ir Trampo daugiaaukščius viešbučius, ir kondominiumus Niujorke Soho rajone. Paskui, kai Saterio teisės pažeidimų sąrašas tapo plačiai žinomas, Trumpas pareiškė, kad su juo pažįstamas tik iš tolo“, – sakoma straipsnyje.

„Ir vis tikt tuo momentu, kai Trumpo administracija rengė planą gausinti deportaciją, žmogus, kuris ilgą laiką yra asmeninis prezidento patikėtinis, gurkšnojo kavą viešbutyje Manhetene su tuo emigrantu iš Rusijos“, – pabrėžia autoriai.

„Kaip tvirtina The New York Times, Trumpo patikėtinis Maiklas Koenas ir Sateris prisidėjo prie kažkokių mėgėjiškų diplomatinių pastangų, turėjusių padaryti galą Rusijos karui su Ukraina, realizuojant Ukrainos prezidento Porošenkos nuvertimo iš jo posto planą“, – aiškina autoriai. (Žiūr. straipsnį laikraštyje The New York Times „Per Trumpo partnerių malonę aplinkiniu keliu gautas planas Ukrainai ir Rusijai“).

Leidinys praneša: „Koenas interviu The Daily Beast įtikinėjo, kad straipsnyje The New York Times informacija neteisinga, ir jis nesusijęs su tuo susitaikymo planu. Jis atsisakė atsakyti į klausimą, ar jam kelia nerimą Saterio kriminalinė praeitis ir pastarojo ryšiai su organizuotu nusikalstamumu“.

„Koenas pripažino, kad sausį trumpai bendravo su Sateriu viename viešbutyje Manhetene“, – rašo autoriai.

„Manęs paprašė greitosiomis susitikti su juo prie pudelio kavos, aš sutikau, – pareiškė Koenas interviu The Daily Beast. – Kai manęs paprašė, aš nežinojau, kas dalyvaus tame susitikime, aš niekada nepritariau kokiam nors su Ukraina susijusiam  diplomatiniam planui ir niekada nedirbau prie tokių planų“.

Autoriai pažymi: susitikime dalyvavo Ukrainos parlamentaras Andrejus Artiomenka, tvirtinantis, kad turi Porošenkos korumpuotumo įrodymų.

The New York Times neatsisako savo čia minimo straipsnio turinio.

Sateris neatsiliepė į prašymą duoti interviu laikraščiui The Daily Beast. „Kiti leidiniai citavo jo pasisakymus, kuriuose jis neigė prisidėjęs prie realių diplomatinių pastangų. Interviu leidiniui Fox News jis sakė, kad tos pastangos – ne kas kita, o tik paprasčiausias jo indėlis į paramą jo naujai tėvynei“, – rašo autoriai.

„Kas čia blogo padėti nutraukti karą ir siekti taikos? – klausė jis. – Aš tiek daug padariau savo šaliai ir maniau, kad pasistūmėjimas link susitaikymo – geras dalykas“.

Leidinys komentuoja: „Sateris iš tikrųjų turi patirties ką nors prastumiant, daugiausia save patį. O tai, ką jis nuveikė savo šaliai (dvi stambios mafijos bylos FTB, nesėkmingas bandymas įgyti CŽV juodojoje rinkoje Afganistane raketų Stinger, tai, kad jis neva tai gavo Usamos bin Ladeno mobilaus telefono numerį) buvo tikriausiai padaryta siekiant išvengti bausmės už pražangas prieš savo šalį, kurias jis pripažino teisme“.

Leidinys aprašo Saterio biografiją: 8-rių metų imigravo į JAV iš SSSR, 20-ies su trupučiu buvo klestintis brokeris Wall-strit‘e, paskui atsėdėjo 15 mėnesių už čia aprašytą žmogaus užpuolimą bare. 1995 metais bus išleistas anksčiau laiko.

1998 metais firmos Manhattan Mini Storage Sohe vadybininkas aptiko patalpoje, kurią Sateris nuomojo prasimanyta moteriška pavarde, šratinį šautuvą, du pistoletus, o tai pat skrynelę ir sportinį krepšį su dokumentais. Tie dokumentai „nuvedė FTB prie stambios aferos su akcijomis pagal principą „prisiurbti ir išmesti“,  o taip pat prie reketo operacijų ir tarptautinės pinigų plovimo schemos. Vėliau buvo įrodyta, kad juos organizavo Sateris ir du iš jo senų dalykinių partnerių –  Genadijus Klotsmanas („Džinas“) ir Salvatori Laurija, sakoma straipsnyje.

Vėliau Sateris ir bendri atsakovai pripažino savo kaltę.

Pasak Didžiosios žiuri 2000 metų kaltinamojo akto, jų neteisėtoje veikloje taip pat dalyvavo keturi kriminaliniai Italijos mafijos klanai. „Pagal tą, vėlyvesnę bylą Sateris, Klotsmanas ir Laurija, jau prisipažinę kaltę pagal 1998 metų kaltinimus, buvo kaip bendrininkai, kuriems kaltinimai nebuvo pateikti“, – pabrėžia autoriai.

2000 metais Michailas Sateris (Felikso tėvas) ir Batčas Montevekis pripažino savo kaltę – reketavę „restoranus, maisto parduotuves ir medicinos klinikas“ Braiton-Biče nuo 1990 metų gruodžio iki 1999 metų sausio. Tėvas atsipirko trejais metais sąlyginės bausmės mainais už bendradarbiavimą su tyrimu.

 „Visai su tuo nesusijusiose teisminėse bylose Michailas Sateris vadinamas Semiono Mogilevičiaus bendrininku. Pastarasis – vienas iš nelemtai išgarsėjusių rusų mafijozų, kuris iki 2015 metų buvo FTB ieškomų pavojingiausių nusikaltėlių sąraše“, – rašo autoriai.

Šiaip ar taip, prokurorė Loreta Linč (vėliau JAV generalinė prokurorė) rašė, kad per 10 metų  Feliksas Sateris, kaip informatorius, pateikė „informacijos, turėjusios esminės reikšmės nacionaliniam saugumui ir apie daugiau kaip 20 asmenų, įskaitant stambius finansinius sukčius ir cosa nostra narius, kaltei pripažinti.

Autoriai aiškina: nacionalinis saugumas minimas ryšium su numanoma Saterio, Klotsmano ir Laurijos veikla užsienyje.

„2003 metais išleistoje Knygoje „Skorpionas ir varlė: rimti nusikaltimai ir gražus gyvenimas“, kurią parašė Laurija su bendraautoriumi žurnalistu Deividu Bariu, tvirtinama, kad tie trys draugužiai tapo CŽV žvalgais, kuriems buvo pavesta siūlyti Amerikos mokesčių mokėtojų pinigų už Stinger raketas „oras-žemė“, dingusias per slaptą JAV kampaniją, išstumiant sovietų kariuomenę iš Afganistano. Nuogąstauta, kad tos raketos pateks Usamos bin Ladeno Al-Qaeda‘i“, – sakoma straipsnyje. 

Mainais už dalyvavimą šioje operacijoje Sateris, Klotsmanas ir Laurija turėjo išvengti kalėjimo už savo teisės pažeidimus Wall-street‘e.

„Vėliau Laurija paneigė savo knygą, bandė sutrukdyti ją išleisti, ir apskelbė ją meniniu prasimanymu“, – sakoma straipsnyje. Bet Baris tikina, kad istorija teisinga.

„Rusai turėjo keliauti į Afganistaną spręsti to klausimo, nes raketos buvo būtent ten. Taip sumanyta, kad bin Ladenas nesuprastų, jog galų gale Stinger‘iai paklius į CŽV rankas“, – sako Baris.

Kaip tvirtina Baris, sandėris žlugo dėl Klotsmano godumo, – jis reikalavo už vieną raketą 350 tūkst. dolerių vietoj pradinės kainos – 35 tūkst. dolerių.

Kadangi operacija Afganistane neįvyko, Sateriui vis dar grėsė ilgi metai kalėjimo.

Bet, kaip tvirtina Laurija kartu su Bariu parašytoje knygoje, „praėjus kelioms dienoms po rugsėjo 11-osios man paskambino (Sateris) ir pasakė, kad mūsų pateikta informacija apie Usamą bin Ladeną dabar aktyviai studijuojama ir mūsų padėtis pagerėjo“.

Knygoje tvirtinama, kad partneriai pateikė JAV valdžiai Stinger‘ių serijinius numerius ir, „kaip mes manėme, veikiantį bin Ladeno mobiliojo telefono numerį“.

2002 metais Sateris tapo statyba besiverčiančios firmos Bayrock Group vykdančiuoju direktoriumi. Vėliau ten nuėjo dirbti ir Laurija.

Bayrock‘o biuras buvo įsikūręs „Trumpo bokšte“ Niujorke. „Penkerius metus Sateris ir Bayrock sudarinėjo vieną po kito sandėrius su Trump Organization dėl licencinio jos pavadinimo naudojimo visoje šalyje“, – sakoma straipsnyje.

2009 metais Sateriui buvo paskelbtas nuosprendis už čia minėtą aferą su akcijomis. Jam buvo priteista 25 tūkst. dolerių bauda, nors, leidinio nuomone, normaliai jis būtų turėjęs sumokėti 40 mln. dolerių kompensacijos ir atsėdėti 20 metų kalėjime.

Prieš 2010 metus Sateris paliko Bayrock‘ą, bet, turima žinių, kad jis dalijo vizitines korteles, kuriose jis prisistatinėjo kaip „Donaldo Trumpo vyresnysis patarėjas“, o taip pat turėjo veikiantį elektroninį adresą Trump Organization, telefono numerį, anksčiau priklausiusį vienam Trumpo juridiniam konsultantui, ir savo kabinetą „Trumpo bokšte“.

Tuo tarpu buvęs Bayrock‘o finansų direktorius Džodis Krisas kreipėsi į teismą, reikalaudamas savo dalies iš projekto Trump SoHo pajamų, ir tvirtino, kad Sateris trukdo jam gauti visus tuos pinigus.

„Prisaikdintas Krisas liudijo, kad jo pinigai įstrigo Islandijos finansų kompanijoje FL Group, kuri, matyt, traukė Rusijos investuotojus – Vladimiro Putino favoritus. (Tame sandėryje dalyvavo Bayrock‘o steigėjas Teflikas Arifas)“,  – sakoma straipsnyje.

Leidinys cituoja Kriso parodymus: „Feliksas Sateris (taip originale) man sakė, kad sandėris su FL draudžia man gauti likusią sumą, nes aš galiu arba paimti pinigus ir užsičiaupti, arba rizikuoti, kad mane užmuš, jei labai jiems įkyrėsiu“.

Leidinys pabrėžia: ir vis dėlto Sateris, atrodo, nepriklauso tiems imigrantams, apie kuriuos Trumpas kalbėjo: „Mes iki šiol neregėtai sparčiai išsiunčiam iš šalies tikruosius piktadarius“.

Informacijos šaltinis: laikraštis The Daily Beast ir inopressa.ru internetinis portalas.

2017.03.02; 06:50