„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Beveik pusė šalies gyventojų (46 proc.) teigia jaučią karo Ukrainoje įtaką Lietuvos ekonomikai ir turį pesimistinių lūkesčių dėl asmeninių ar šeimos finansų. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
„Daugiau nei mėnesį trunkanti Rusijos agresija Ukrainoje turėjo akivaizdžios įtakos gyventojų lūkesčiams dėl asmeninės finansinės situacijos ateities. Stebėdami smarkiau augančią infliaciją, neigiamą informacinį foną, žinias apie dėl sankcijų paveiktus verslus, beveik pusė lietuvių sako matą karo įtaką šalies ekonomikai bei mano, kad jų pajamos gali mažėti. Tokia pati dalis (46 proc.) teigia įtakos nejaučią, tačiau turį dėl to nuogąstavimų“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Kaip pažymi J. Cvilikienė, „Swedbank“ ekonomistams atnaujinus Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, šįmet tikimasi 1,7 proc. BVP augimo. Ekonomistai taip pat stebi stabilų vartojimo lygį bei arti rekordinių aukštumų esančius eksporto užsakymus.
„Esant neapibrėžtoms geopolitinėms aplinkybėms, natūralu, kad dalis gyventojų pasiduoda pesimistinėms nuotaikoms. Visgi norisi pabrėžti, kad nėra pagrindo manyti, jog didelio masto pajamų mažėjimo scenarijus galėtų realizuotis, kaip to baiminasi nemaža dalis šalies gyventojų“, − teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Nerimas dėl finansų aplanko dažniau
Kaip rodo tyrimo duomenys, dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties bent keletą kartų per mėnesį nerimą jaučia beveik du trečdaliai (63 proc.) šalies gyventojų. Iš jų 17 proc. pažymi, kad dėl savo finansų jaudinasi keletą kartų per savaitę, 22 proc. teigia, kad dėl savo ar savo šeimos finansinės padėties jaudinasi kiekvieną dieną. Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
„Nuo pandemijos pradžios gyventojai patyrė ne vieną finansinį išbandymą ir nerimo dėl finansų saugumo ateityje bangą. Visgi tyrimo duomenys atskleidžia, kad karas Ukrainoje lietuvių lūkesčiams dėl asmeninių finansų turėjo didesnės neigiamos įtakos nei pasaulinė pandemija. Pandemijos metu bent keletą kartų per mėnesį nerimą dėl finansų teigė jautę 10 procentinių punktų mažiau gyventojų nei šiuo metu“, – pažymi J. Cvilikienė.
Mariupolis – po barbarų atakų
Pasak finansų ekspertės, šiuo metu beveik trečdalis šalies gyventojų (32 proc.) visiškai sutinka arba sutinka su teiginiu, kad planuodami įprastas kasdienes išlaidas jaudinasi dėl pragyvenimo.
Palyginimui, 2020 m. įsismarkavus koronaviruso pandemijai šiam teiginiui pritariančių ir visiškai pritariančių šalies gyventojų dalis sudarė 25 proc.
„Kaip rodo apklausa, šiuo metu tik 8 proc. gyventojų sako nejaučią jokios įtakos savo finansams ir neturintys dėl to nuogąstavimų. Dažniausiai tai yra aukštesnio išsilavinimo bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai“, − sako J. Cvilikienė.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Finansines pandemijos pasekmes pajuto beveik pusė šalies gyventojų − 45 proc. šalies namų ūkių per karantiną sumažėjo pajamos, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Bankas praneša, kad galimam finansiniam sukrėtimui ateityje teigia būtų pasiruošę 57 proc. gyventojų, jie turi sukaupę mažiausiai trijų mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą.
„Dėl pandemijos įvestas karantinas gerokai supurtė šalies namų ūkių finansus. Beveik pusės namų ūkių pajamos sumažėjo, panaši jų dalis tokiems finansiniams išbandymams nebuvo pasirengę. Kaip rodo apklausos duomenys, bent 3 mėnesius leidžiančių pragyventi santaupų per karantiną neturėjo daugiau nei 40 proc. namų ūkių“, – pranešime sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak jos, karantino metu 48 proc. namų ūkių finansinė situacija žymiai nepakito, o 7 proc. nurodo tuo metu galėję pasidžiaugti išaugusiomis pajamomis.
Be to, panašu, kad įvestas karantinas ir dėl to apribotas ekonominis aktyvumas labiausiai finansiškai paveikė uždirbančius mažiau.
„Pajamų sumažėjimą pajuto daugiau nei 50 proc. tų namų ūkių, kuriuose vienam nariui tenka iki 300 eurų pajamų per mėnesį. Tuo metu namų ūkiai, kurių vienam nariui tenka 700 eurų ir daugiau pajamų per mėnesį, karantino finansinius iššūkius atlaikė geriau − tik kas ketvirtas iš jų susidūrė su sumenkusiomis pajamomis“, – sako banko atstovė.
Anot J. Cvilikienės, nedideles pajamas gaunantys gyventojai turi mažiau galimybių atsidėti pinigų taupymui, todėl netikėtai užklupę ekonominiai sunkumai jiems gali tapti sudėtingu išbandymu.
Gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu gegužės 18-27 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
