Estijos premjeras Juris Ratas. EPA – ELTA nuotr.
Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. trukusios nepaprastosios padėties laikotarpiu mėnesį gyveno atskirai nuo savo šeimos narių, kad jų neužkrėstų koronavirusu. Jis tai papasakojo antradienį interviu laikraščiui „Eesti Ekspress“.
„Aš pats koronaviruso nebijojau, bet, kad apsaugočiau šeimą, nusprendžiau maždaug keturioms savaitėms išvažiuoti iš namų“, – sakė J. Ratas. „Buvo akivaizdu, jog galiu užsikrėsti virusu, kadangi aš neišvengiamai kontaktuoju su daugybe žmonių“, – paaiškino premjeras.
Anot Estijos vyriausybės vadovo, jis tris kartus per savaitę atnešdavo į namus krepšį su produktais ir palikdavo jį prie durų. Su vaikais, žmona ir mama visą tą laiką jis bendravo tik vaizdo ryšiu.
„Man neteko atlikti testo dėl koronaviruso, – sakė J. Ratas. – Aš vartojau daug vitaminų C ir D, valgiau daug imbierų ir česnakų“.
Kaip pabrėžė Estijos premjeras, šalis galės galutinai grįžti prie normalaus gyvenimo tik po to, kai bus sukurta vakcina nuo koronaviruso.
Gegužės 7 d. J. Ratas pareiškė, kad vyriausybė ruošiasi galimai antrajai koronaviruso plitimo bangai. Šalyje nuo kovo 13 d. iki gegužės 17 d. dėl pandemijos galiojo nepaprastosios padėties režimas. Estijoje iki šiol kronavirusu užsikrėtė 1 791 žmogus, mirė 64 infekuotieji.
Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.
Estijoje dėl koronaviruso protrūkio įvesta nepaprastoji padėtis nebus pratęsiama, jos galiojimas baigsis sekmadienio vidurnaktį, pranešė Estijos vyriausybė.
Fizinio atstumo reikalavimai, įvesti kovo viduryje paskelbto karantino metu, bus palaipsniui švelninami ir keičiami rekomendacijomis.
„Tai reiškia, kad nepaprastoji padėtis nutraukiama, tačiau kai kurie apribojimai liks galioti. Tai svarbu, norint išvengti ligos protrūkio atsinaujinimo“, – teigė Estijos premjeras Juris Ratas.
Estijoje COVID-19 liga diagnozuota 1 770 žmonių, iš jų 63 mirė. Nuo balandžio pabaigos šalyje švelninami kai kurie karantino apribojimai.
Penktadienį Kaune vyks neformalus Lietuvos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimas. per darbo vakarienę premjeras Saulius Skvernelis aptars planuojamą Estijos premjero Jurio Rato vizitą Lietuvoje.
Kaune Lietuvos ir Estijos premjerai svarstys dvišalių santykių stiprinimo kryptis. Didelis dėmesys bus skiriamas vasario 7 d. Taline vyksiančio Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimui, ypač bendriems Baltijos šalių sprendimams dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, elektros tinklų sinchronizacijos ir iššūkių, susijusių su kaimynystėje vystomų projektų keliama branduoline ir aplinkosaugine grėsme.
Susitikime bus aptarti ir kiti Europos Sąjungos politikos klausimai: „Brexitas“, daugiametė finansinė perspektyva, klimato kaita, ES Mobilumo paketo įtaka regiono vežėjams.
Baltijos šalių ministrų pirmininkų ir Izraelio valstybės ministro pirmininko B. Netanyahu susitikimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Baltijos šalių ir Izraelio premjerų susitikime svartyti transatlantiniai ryšiai, santykiai su Rusija, aptarta padėtis Artimuosiuose Rytuose, bendri veiksmai kovojant su terorizmu, kibernetinio ir informacinio saugumo stiprinimas. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, taip pat kalbėta apie bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje, plėtojant švietimo ir mokslinius tyrimus, turizmo skatinimą.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po susitikimo su Baltijos valstybių ministrais pirmininkais sakė, kad Latvija, Estija bei Lietuva stipriai pažengusios technologijų srityje, ir pažymėjo, jog ateitis priklauso inovacijų šalims.
„Baltijos šalys yra mokslo ir technologijų atstovės. Inovacijos ateitis priklauso tiems, kurie kuria, ir čia glūdi didžios proto jėgos. Mes mažos valstybės įrodėme, kad galime sutelkti didžius protus, pasiekti pažangos, sukurti naujas pramonės šakas. Baltijos šalys jau dabar pažengusios kibernetinėje erdvėje, lazeriuose. Nors mes ir mažos, bet tai nereiškia, kad mes negalime būti didžios technologijų srityse, mes jei vieną kitą remsime, galime pasiekti labai daug“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė B. Netanyahu.
Izraelio premjeras taip pat pažymėjo, kas Izraelis yra žydų valstybė, kuri kaip ir Baltijos valstybės didžiuojasi savo didžia istorija, tradicijomis, unikalia kalba. Jis padėkojo Lietuvai, Latvijai ir Estijai už drąsią poziciją holokausto klausimu bei pabrėžė apie būtiną kovą su antisemitizmu.
Pasak Izraelio ministro pirmininko, šalys bendradarbiauja ir kovodamos su iššūkiais pasaulyje. Didžiausias šiuo metu bei ateities problema, anot jo, yra terorizmas.
Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu sakė, kad Iranas vis dar intensyviai vykdo teroristines veiklas bei kuria branduolinį ginklą. Spaudos konferencijoje penktadienį jis sakė, kad ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida, nes šiuos pinigus Iranas tiesiogiai skiria branduolinio ginklo kūrimui, todėl sankcijos Iranui yra būtinos.
„Iranas nesustabdė branduolinio ginklo kūrimo, jie gali labai greitai atsitverti kelią branduolinio ginklo sukūrimui per keletą metų. ES skirti aštuoniolika milijonų dolerių Iranui yra didžiulė klaida. Jie neskirs šių pinigų vandens valymui ar darbininkams. Šie pinigai bus skirti branduolinio ginklo kūrimui. Reikia atkurti sankcijas Iranui, kad būtų sustabdytos teroristinės veiklos Irane, dėl kurių kenčia milijonai žmonių. Taip pat reikia pabrėžti ir tai, kad Iranas plečia savo teroristines veiklas ir į Siriją“, – teigė premjeras.
Kalbėdamas konferencijoje jis taip pat pažymėjo, kad su Baltijos šalių ministrais pirmininkais aptarė saugumą ir gynybą bei paprašė, kad Baltijos šalys keistų neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aptarėme saugumą ir gynybą, tikiu, kad daug ką galime nuveikti. Aš taip pat paprašiau Baltijos šalių ministrų pagalbos, kad reikia pagerinti požiūrį į Izraelį. Reikia panaikinti neigiamą skeptišką požiūrį į Izraelį“, – sakė B. Netanyahu.
Premjeras S. Skvernelis pirmą kartą vykstantį trijų Baltijos šalių ir Izraelio ministrų pirmininkų susitikimą pavadino istoriniu, vykstančiu itin svarbiu metu, kai trys Baltijos šalys mini savo valstybingumo šimtmetį, o Izraelio valstybė mini 70-metį.
„Transatlantiniam bendradarbiavimui alternatyvos nėra. Europa, JAV ir Izraelis yra natūralūs sąjungininkai. Mus vienija demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybės, iššūkiai saugumui ir glaudūs ekonominiai ryšiai. Esami ir liksime didele dalimi priklausomi vieni nuo kitų. Tai yra didžiausia paskata bendradarbiauti“,- pabrėžė premjeras S. Skvernelis.
Taip pat akcentuota, kad Baltijos valstybės pasisako už glaudesnį ES ir Izraelio bendradarbiavimą. Pabrėžta, kad tik diplomatinės priemonės, derybų kelias gali užtikrinti taiką Artimųjų Rytų regione.
„Visas keturias šalis vienija panaši istorija ir panašūs dabarties regioninio saugumo ir valstybių raidos iššūkiai, todėl turime nuolat kalbėtis ir stiprinti praktinius ryšius“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.
Estijos ministras primininkas Jüris Ratas pažymėjo, kad šalių susitikimas praėjo tiesiog puikiai.
„Džiaugiuosi susitikdamas su Izraelio ministru pirmininku ir tikiuosi, kad iki kito susitikimo nepraeis šimtas metų. Susitikimas praėjo tikrai puikiai. Aptarėme daug temų, kurios yra svarbios visoms šalims. ES turi būti vieninga, vienas iš principinių ES dalykų yra, kad Iranas nebegalėtų kurti branduolinių ginklų. Reikia skatinti mūsų šalių dar glaudesnį bendradarbiavimą technologijose, inovacijose bei kovai su terorizmu“, – sakė J. Ratas.
„Artimieji Rytai yra svarbus klausimas, yra svarbu mūsų sienų apsauga. Padėtis Sirijoje mums kelia nerimą. Taip pat terorizmas išsiplėtojęs visame pasaulyje ir nei viena šalis nėra nuo to apsaugota. Todėl turime stiprinti pozicijas bendradarbiavime kovai su terorizmu“, – teigė Estijos premjeras.
Latvijos premjeras Maris Kučinskis taip pat pažymėjo, kad dialogas tarp valstybių yra būtinas norint spręsti tarptautines problemas.
Dabartinė tarptautinės politikos situacija turi daug temų ir problemų, kurias turime spręsti nedelsiant. Sutinku su Baltijos atstovais, kad turime rimtai žiūrėti į kibernetines grėsmes. Taip pat plėtodami dialogus tarpusavyje, manau, rasime daugelio konfliktų sprendimo būdus“, – sakė M. Kučinskis.
Pasak Latvijos premjero, Baltijos šalių požiūris į Rusiją nepasikeitė. Sankcijos išliks, jei Rusija neįvykdys Minsko susitarimo.
Šiandien su Baltijos valstybėmis aptarėme, kad dėl Rusijos šalių pozicija yra nepasikeitusi. Nebent bus įvykdyti Minsko susitarimai, kol jų neįvykdys, tol sankcijos nebus nutrauktos“, – teigė M. Kučinskis.
Su vizitu Lietuvoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas dar susitiks su Lietuvos žydų bendruomene Vilniaus sinagogoje, dalyvaus žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale, apdovanos Pasaulio tautų teisuolio medaliais Domo ir Marijonos Viščių šeimą.
B. Netanyahu taip pat ketina aplankyti Vilniaus Gaono kapą.
Tai pirmasis Izraelio premjero keturių dienų vizitas Lietuvoje.
Estijos vyriausybės vadovas Juris Ratas atšaukė gegužės mėnesį planuotą kelionę į Rusijos Krasnojarsko miestą, kur vyks Estijos kultūros dienų renginiai, praneša „Interfax“.
„Turėdamas omenyje pastarųjų dienų tarptautinius įvykius, premjeras nemato galimybės apsilankyti Krasnojarske“, – sakė ketvirtadienį žurnalistams Estijos vyriausybės ryšių su visuomene direktorius Urmas Seaveris.
„Komandos ER100 organizatoriai siūlė ministrui pirmininkui apsilankyti Krasnojarske, kur gegužės 16-21 dienomis vyks Estijos kultūros dienų renginiai“, – papasakojo U. Seaveris.
Šiais metai J. Ratas jau dalyvavo renginiuose, skirtuose Estijos Respublikos šimtmečiui, kurie vyko Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Latvijoje.
Ketvirtadienį JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai išplatino bendrą pareiškimą, kuriame teigia, kad atsakinga dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimo nuodijant buvusį Rusijos žvalgybininką Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją laiko Rusiją.
Estijos premjeras Juris Ratas (Juri Ratas) mano, kad jo šalies politiniai santykiai su Rusija yra žemo lygio.
Amerikiečių tankas Estijos sostinėje Taline karinio parado metu. Army.mil (foto – Spc. Shiloh Capers) nuotr.
„Mes esame kaimynai. Politiniai santykiai nuliniai. Mes palaikome šiokius tokius ekonominius ir kultūrinius ryšius“, – sakė J. Ratas interviu Ispanijos laikraščiui „El Pais“.
Paklaustas, ar, jo nuomone, įtampa iš Ukrainos rytų nepasislinko Baltijos regiono link, ministras pirmininkas atsakė manąs, kad įtampa išliks Ukrainoje, taip pat Gruzijoje.
„Bet mes turime kiekvieną dieną priminti, jog nenormalu, kai viena šalis pasiima kitos šalies dalį, kaip nutiko su Krymo pusiasaliu. Todėl mes pritariame ES sankcijoms prieš Rusiją“, – pažymėjo J. Ratas.
Į klausimą, ar jis jaučia, kad NATO, taip pat ir JAV, gina Estiją, ministras pirmininkas atsakė: „Man svarbiausia, kad mūsų piliečiai jaučiasi ginami mūsų armijos. Paskui NATO ir ES“.
„O dėl (JAV prezidento) Donaldo Trampo (Donald Trump), tai jis prieš kelias savaites aiškiai pasakė, kad Jungtinės Valstijos tvirtai remia NATO“, – pridūrė J. Ratas.
