Jūrų pėstininkai

Aktualijos

Birželio 5-11 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vykdomų didžiausių šių metų pratybų „Audros smūgis 2023“ metu Nemirsetos paplūdimyje vyko jūrų desanto operacija, praneša Lietuvos kariuomenė.
 
NATO sąjungininkų jūrų pėstininkai į Lietuvos krantą išsilaipino iš Italijos desantinio laivo „San Marco“ ir Lenkijos desantinio laivo „Torun“, kurie šiuo metu dalyvauja didžiausiose Baltijos jūroje vykstančiose pratybose „Baltops 23“. Šie jūrų pėstininkai Nemirsetos pakrantę pasiekė greitaeigėmis motorinėmis valtimis bei Italijos laivo „San Marco“ sraigtasparniu AW101. Pratybų metu kovinius įgūdžius demonstravo ir naujausio KJP dalinio – Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai – neutralizavę priešiškas pajėgas, bandančias sutrukdyti sąjungininkų desantavimuisi į Lietuvos krantą.
 
„Tokios tarptautinės pratybos kaip „Audros smūgis 2023“ padeda NATO sąjungininkėms gerinti sąveiką. Šios pratybos rodo sąjungininkų įsipareigojimą kolektyvinei gynybai ir atgrasymui. Negalime pamiršti, kad grėsmės mūsų saugumui gali kilti ne tik iš oro ar sausumos. Turime būti pasiruošę ginti ir savo teritorinius vandenis. Tokios pratybos padeda sąjungininkų pajėgoms geriau suprasti aplinką, gerinti koordinavimą, pasirengimą ir bendrą NATO gebėjimą greitai veikti krizės atveju“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
Pratybose „Audros smūgis 2023“ dalyvavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų visų dalinių kariai, laivai, Karinių oro pajėgų, Karo policijos, Specialiųjų operacijų pajėgų, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro ir sąjungininkų, Portugalijos karinio laivyno, kariai su laivais, orlaiviais ir kita karine technika. Taip pat, pratybose dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai.
 
Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas sveikindamas susirinkusius svečius, atkreipė dėmesį į identifikuotas pamokas iš vykstančio karo Ukrainoje.
 
„Tos pamokos, ypač iš karinio jūrų laivyno Juodojoje jūroje, Lietuvos karinių jūrų pajėgų yra nuodugniai analizuojamos, pagal tai kuriami nauji pajėgumai ir koreguojamos mokymo programos. Turbūt pagrindinė ir vertingiausia pamoka yra ta, kad negalima nuvertinti laivybos laisvės, saugių tarptautinių jūrų kelių ir veikiančių uostų vertės. Lietuvoje kultūriškai ir istoriškai vyravo nuostata, kad jūra mus skiria nuo Vakarų Europos. Tiesą sakant, yra visiškai priešingai. Baltijos jūra jungia ir daro mus stipresnius. Todėl turime treniruotis ir toliau plėtoti savo tiek jūrinius, tiek kranto gynybos pajėgumus, kad būtume pasirengę jį apsaugoti ir ginti. Ir galiausiai, norėčiau padėkoti mūsų NATO sąjungininkams, prisidėjusiems savo koviniais padaliniais prie pratybų „Audros smūgis 2023“. Esu tikras, kad mokymai kartu sustiprina mūsų sąveiką ir Aljanso gebėjimą greitai reaguoti į esamas ir kylančias grėsmes jūrų srityje“, – teigė G. Premeneckas.
 
Pratybų metu buvo patikrintas visos Karinių jūrų pajėgų struktūros gebėjimas veikti augančios krizės sąlygomis, sprendimų priėmimo procesas. Jūroje kariniai laivai pratybose pagrindinį dėmesį skyrė priešmininei kovai, jūrinei užkardymo operacijai, kovai su asimetrinėmis, oro, antvandeninėmis bei povandeninėmis grėsmėmis. Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai kartu su Portugalijos fuzilieriais plėtojo gebėjimus įgyvendinti uosto, jos prieigų apsaugos ir gynybos operacijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.06.12; 00:30
Gordijo mazgas

Mariupolio apšaudymas

Mariupolis, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos jūrų pėstininkų, kovojančių paskutinėje Mariupolio gynėjų tvirtovėje, vadas teigė, kad jo kariams „galbūt atėjo paskutinės dienos, jei ne valandos“, ir trečiadienį ryte paskelbtame „Facebook“ įraše prašė juos iš ten išgelbėti.
 
„Priešo pajėgos lenkia mus 10 kartų“, – sakė 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados atstovas Serhijus Volyna, pasislėpęs apgultame „Azovstal“ fabrike – didžiulėje gamykloje su požeminiais tuneliais, kur ukrainiečių gynėjus laiko apsupę rusų kariai.
 
„Kreipiamės į visus pasaulio lyderius ir prašome jų mums padėti“, – vaizdo įraše sakė S. Volyna. – Prašome jų pasinaudoti „ekstrakcijos“ procedūra ir nugabenti mus į trečiosios šalies valstybės teritoriją“.
Mariupolis nepasiduoda. EPA – ELTA foto
 
Patikrinti abiejų pusių pateiktos informacijos neįmanoma, atsižvelgiant į kovų mastą ir ryšio trūkumą Mariupolyje.
 
Manoma, kad Rusijos pajėgos pamažu prasiveržia į miestą, o kai kurie Ukrainos pareigūnai antradienį sakė, kad buvo smogta netoli „Azovstal“ gamyklos esančiai ligoninei.
Mariupolis. Nuolat apšaudomas miestas
 
S. Volyna sakė, kad rusai turi „pranašumą ore, artilerija, savo sausumos pajėgomis, įranga ir tankais“.
 
„Mes giname tik vieną objektą – gamyklą „Azovstal“, kurioje, be kariškių, yra ir civilių, tapusių šio karo aukomis“, – pridūrė jis.
 
„Reuters“ pranešė, kad Rusija trečiadienį, siekdama lemiamos pergalės naujame puolime Ukrainos rytuose, pateikė naują ultimatumą pasiduoti Mariupolyje tebesilaikantiems Ukrainos kovotojams.
 
Pasibaigus ankstesniam ultimatumui pasiduoti ir artėjant vidurnakčiui, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad nė vienas ukrainiečių karys nesudėjo ginklų, ir atnaujino pasiūlymą. Ukrainos vadai pažadėjo nepasiduoti.
 
Ukrainos prezidento patarėjas vėlų antradienio vakarą sakė, kad Rusija galingomis bunkeriams sprogdinti skirtomis bombomis smogė plieno gamyklai „Azovstal“. Agentūra „Reuters“ negalėjo patikrinti šios informacijos.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.04.20; 08:00
AtsargiaiSkaitomiausios

Melania Trump. EPA – ELTA nuotr.

JAV pirmoji ponia Melania Trump penktadienį ėmėsi ginti savo vyrą Donaldą Trumpą, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, esą jis šalies jūrų pėstininkus, palaidotus amerikiečių kapinėse netoli Paryžiaus, pavadino „nevykėliais“.
 
Retame viešame pranešime pirmoji šalies ponia šiuos kaltinimus, jos vyrui pateiktus žurnalo „The Atlantic“ straipsnyje, atmetė kaip „netikrus“.
 
„Įžengiame į labai pavojingus laikus, kai anoniminiais šaltiniais tikima labiau, nei bet kuo kitu ir niekas nežino jų tikrųjų užmojų. Tai ne žurnalistika, tai – aktyvizmas. Ir tai smarkiai kenkia mūsų didžios tautos žmonėms“, – tviteryje rašė ji.
 
Ketvirtadienį „The Atlantic“ paskelbė straipsnį, kuriame cituojami keturi anoniminiai šaltiniai, teigę turintys iš pirmų lūpų gautos informacijos, esą prezidentas D. Trumpas šalies jūrų pėstininkus, palaidotus amerikiečių kapinėse netoli Paryžiaus, pavadino „nevykėliais“.
 
Melania Trump ir Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.

2018 metų spalį lankydamasis Prancūzijoje, šaliai minint šimtąsias Didžiojo karo pabaigos metines, D. Trumpas, kaip buvo planuojama anksčiau, nenuvyko į netoli Paryžiaus esančias kapines – oficialioje įvykių versijoje pateikiama, esą kelionė nevyko dėl prastų oro sąlygų, sutrukdžiusių prezidento skrydį sraigtasparniu.
 
Tačiau žurnale ši įvykių versija buvo paneigta.
 
Neigiamų reakcijų į straipsnį sulaukta greitai, o pats D. Trumpas tviteryje ilgai netrukus ėmėsi save ginti.
 
„The Atlantic“ žurnalas miršta, kaip ir dauguma žurnalų, tad jie nusprendė sukurti netikrą istoriją tam, kad galėtų gauti šiek tiek dėmesio“, – rašė prezidentas, vėliau Baltuosiuose rūmuose spaudos konferencijos metu straipsnį dar pavadinęs „gėdingu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.06; 07:41
Aktualijos

Jūroje – dragūnų bataliono kariai ir Portugalijos jūrų pėstininkai. KAM nuotr.

Baltijos jūros pakrantėje ties Nemirseta rugpjūčio 7-ąją surengta bendra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Karinių jūrų pajėgų ir Portugalijos rotacinių pajėgų amfibinė operacija.

Ji vykdyta iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinio laivo „Dzūkas“ (P12). Operacijoje dalyvavo dragūnų bataliono būrys, sudarytas iš profesinės karo tarnybos karių. Operaciją suplanavo ir padėjo įgyvendinti Portugalijos jūrų pėstininkų korpuso rotacinė kuopa su savo turimomis lengvosiomis pripučiamosiomis valtimis.

„Portugalų jūrų pėstininkai per kelias savaites padėjo mūsų kariams pasirengti pirmajai bataliono istorijoje tokio pobūdžio operacijai. Iš pradžių dragūnai susipažino su valčių galimybėmis Kuršių mariose, atliko infiltravimosi, puolimo ir eksfiltravimosi valtimis veiksmus Kairių poligone, vėliau Karinių jūrų pajėgų karo laivų flotilėje mokėsi laipintis į karo laivą ir iš jo. Šiuos pasirengimus vainikavo operacija jūroje“, – sakė dragūnų bataliono vadas majoras Arnoldas Vasiliauskas.

Patrulinio laivo „Dzūkas“ vado ir Portugalijos jūrų pėstininkų patirtis bei dragūnų kovinis pasirengimas leido sėkmingai įvykdyti suplanuotą operaciją. Jūros bangoms siekiant 1,7 metro aukštį, dragūnai ir portugalų jūrų pėstininkai operatyviai perlipo į nuleistas valtis, audringoje jūroje įveikė keleto jūrmylių atstumą iki kranto ir surengė objekto šturmą. Atlikę užduotis sausumoje, kariai valtimis pasiekė laivą „Dzūkas“ ir juo skubiai pasitraukė iš operacijos rajono.

Tai buvo pirmasis kartas, kai amfibinei operacijai buvo panaudotas STANDARD FLEX 300 tipo, „Flyvefisken“ („Žuvies skraiduolės“) klasės patrulinis laivas. Tokio tipo laivai pastatyti Danijoje. Šios klasės laivų taip pat turi ir Portugalijos bei Lietuvos karinės jūrų pajėgos.

Šios pratybos ne pirmos ir ne paskutinė, kuriose dragūnų bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ir Portugalijos rotacinių pajėgų kariai mokosi kartu. Sąjungininkai Klaipėdoje treniruojasi nuo gegužės, todėl kariams buvo daug progų pasidalinti patirtimi ir žiniomis.

Informacijos šaltinis – ELTA; Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nuotr.

2018.08.13; 08:30