Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis kartoja, kad 90 tūkst. eurų iš buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio gavo kaip paskolą investicijai nekilnojamajam turtui pajūryje. Jis tikino, kad pas notarą paskolos nepatvirtino, nes tiesiog pasitikėjo R. Kurlianskiu.
Šią versiją E. Masiulis pakartojo antradienį Apeliacinio teismo, kuris tęsė „MG Baltic“ policinės korupcijos bylos nagrinėjimą, posėdyje. Jis taip pat atsakė į teisėjų klausimus.
E. Masiulis kaltintas 106 tūkst. eurų dydžio kyšio priėmimu iš buvusio koncerno „MG Baltic“, dabar pakeitusio pavadinimą į „MG grupė“, viceprezidento R. Kurlianskio už Liberalų sąjūdžio veikimą koncerno naudai. Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas buvo sulaukęs kaltinimų dėl kyšio paėmimo už įtaką renkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos.
E. Masiulis teisme pakartojo savo versiją dėl iš R. Kurlianskio gautų pinigų. Jis tikino planavęs investuoti į nekilnojamąjį turtą pajūryje, tačiau bankas esą pateikė jam netinkantį pasiūlymą. Pasak E. Masiulio, jis R. Kurlianskiui apie norą pasiskolinti iš jo pinigų užsiminė dar 2015 m. gruodį.
„R. Kurlianskis aptakiai pasakė, kad apsvarstytų tokią galimybę“, – prisiminė E. Masiulis.
Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis tvirtino, kad galiausiai R. Kurlianskis sutiko jam paskolinti 90 tūkst. eurų, tai esą padarė 2016 m. gegužės 10 d.
Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis klausė E. Masiulio, kodėl šis paskolą iš R. Kurlianskio nepatvirtino pas notarą. Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Taip, tai būtų buvęs paprastesnis kelias. (…) Tai buvo tam tikras pasitikėjimo klausimas. R. Kurlianskį aš pakankamai gerai pažinojau. Man buvo paprasčiau, jam užteko paskolos raštelio. Labai daug aplinkybių sukrito“, – į klausimą atsakinėjo E. Masiulis.
Jis tvirtino, kad paskola iš R. Kurlianskio investicijoms į nekilnojamąjį turtą duota grynais pinigais. E. Masiulio teigimu, kiti kratos metu pas jį 2016 m. gegužės 12 d. rasti pinigai – 16,2 tūkst. eurų – buvo skirti tuometinės žmonos seseriai, kuri jau anksčiau buvo investavusi į nekilnojamąjį turtą pajūry.
Galiausiai teisėjas A. Bielskis paklausė E. Masiulio, kodėl jis 2016 m. gegužę kelias dienas su savimi nešiojosi apie 100 tūkst. eurų siekiančią sumą.
„Pasitikėjimas savimi. Kas Gedimino prospekte, prospekto vidury mane užpulti gali?“, – atsakinėjo E. Masiulis.
MG Baltic. ELTA nuotr.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras V. Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslan Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius.
Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras Justas Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
Marek Gulbinovič, Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl 2021 m. rugpjūčio mėnesį prie Seimo vykusių riaušių, kurioje įtarimai pareikšti 87 neramumuose dalyvavusiems ir juos organizavusiems asmenims.
Įtariamieji kaltinami dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
„Konkrečiai (riaušių – ELTA) organizavimu, kaip yra numatyta Baudžiamojo Kodekso 283 str. 2 d., yra kaltinamas vienas asmuo. Šiam asmeniui taip pat yra įteikti kaltinimai dėl viešų raginimų smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą“, – pirmadienį žurnalistams teigė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, tačiau neatskleidė, kas yra šis kaltinamasis.
„Kitiems asmenims, daugumai asmenų – jų veiksmai kvalifikuoti ne tik pagal dalyvavimo riaušėse požymį, bet ir provokavimo atlikti riaušes požymį“, – pridūrė jis.
Prokuroras pastebėjo, kad tai antroji riaušių byla Vilniaus apygardos prokuratūros darbo praktikoje. Pirmoji fiksuota 2009 m. sausį. Pasak jo, 2021 m. riaušių byla yra nepalyginamai didesnė, mat 2009 m. įtarimai pareikšti maždaug 30 asmenų.
„Tai yra bemaž tris kartus didesnė už pirmąją bylą. Tokių riaušių bylų Lietuvos teisėsaugos istorijoje nėra daug“, – aiškino prokuroras.
Pagal Baudžiamąjį Kodeksą, įtariamiesiems gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.
Teismui perduota baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Nukentėjusiaisiais pripažinti 27 asmenys, kurių 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo viso 92 600 eurų sumai šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba.
Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Marek Gulbinovič, tyrime buvo apklausta 317 liudytojų, iš kurių 40 – Seimo nariai. Pareigūnai peržiūrėjo ir įvertino apie 2,5 terabaito duomenų – tyrimui pateiktus bei internetinės spaudos straipsniuose, socialiniuose tinkluose ir kituose viešuosiuose šaltiniuose patalpintus vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, kuriuose užfiksuoti vaizdai iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo vykusių riaušių.
Pareigūnas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vykdytas tyrimas truko beveik metus ir 5 mėnesius. Pasak jo, pirminiame etape buvo sulaikyti 26 asmenys.
„Dar vienas akcentas, kodėl šitas tyrimas buvo be galo sunkus ir ypatingas – įtariamieji yra iš įvairių Lietuvos kampelių, iš įvairių Lietuvos taškų, iš įvairiausių miestų. Greičiausiai, nėra nė vienos apskrities, kuri nėra paminėta šitame ikiteisminiame tyrime. Nustatant įtariamuosius, ilgai užtrukome, važinėdami po visą Lietuvą“, – pripažino M. Gulbinovič.
Be to, akcentavo jis, įtariamųjų gyvenamosiose vietose, jų naudojamuose automobiliuose buvo atliktos kratos, kurių metu pareigūnai rado draudžiamų daiktų – narkotinių medžiagų, ginklų ir jų šaudmenų. Ginklai rasti pas 8 įtariamuosius, nurodė M. Gulbinovič.
„Tyrimo metu teko tam tikrų asmenų veiklą dar papildomai kvalifikuoti ir dėl kitų Baudžiamojo Kodekso numatytų straipsnių“, – teigė jis.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
Tyrimo metu iš viso įtarimai buvo pareikšti 101 asmeniui. Išnagrinėję ir įvertinę gautus duomenis, prokurorai priėmė sprendimus 14 įtariamųjų atžvilgiu nutraukti tyrimą nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika arba nesurinkus pakankamai duomenų galutiniams įtarimams pagrįsti. Surinkti duomenys apie atskirų asmenų veiksmus perduoti vertinti policijai sprendimams dėl administracinės atsakomybės taikymo.
„Prokurorai perdavė bylos medžiagą šių asmenų atžvilgiu policijos įstaigai, spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo už tam tikrus pažeidimus, kurie savo pobūdžiu, savo šiurkštumu, sunkumu, prokurorų nuomone, nesiekia kovingumo laipsnio nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė“, – nurodė J. Laucius.
ELTA primena, kad pernai spalį Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą. Įtarimai pareikšti 87 asmenims – daugiausiai dėl daugiausiai dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.
Tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Lietuvos Respublikos Seimo, Gedimino pr., organizuoto mitingo metu bei po jo, grupė asmenų organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti.
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Algimantas Matulevičius
Jau trečias mėnuo, kai visas pasaulis gyvena karo Ukrainoje įtampoje. Mes visi stebimės ir didžiuojamės ukrainiečių Tautos didvyriškumu ir pasiaukojimu. Bei esame pašiurpę nuo Rusijos kariuomenės žiaurumų ir nusikaltimų žmogiškumui. Negana to Rusijos fiureris Putinas grasina visam pasauliui branduoliniais ginklais ir trečiu pasauliniu karu. Tikėkimės, iki to neprieis. Ir Vakarų padedami ukrainiečiai apgins savo Laisvę, o mes jiems ir toliau vieningai padėsime.
Tačiau be ukrainiečių Vienybės ir Divyriškumo mes privalome suprasti, ir jie apie tai neslėpdami taip pat paskelbė, kad karas apnuogino ir jų vidines problemas, kurios dalį jų niekšelių atvedė net prie išdavystės. Visi matėme jų politiko ir oligarcho Medvėčiuko pasakiškus prisivogtus turtus, kurie užgožia net buvusio jų prezidento Janukovičiaus prabangą. Arba kai kurių generolų dviveidiškumą išduodant savo Tėvynę. Ką jau kalbėti apie smulkesnius veikėjus, kurie prisigrobtus pinigus vežėsi grynais per valstybės sieną, o korumpuoti muitininkai juos praleisdavo.
Šiame kontekste kaip perkūnas iš giedro dangaus sudrebino ir mūsų Tėvynės padangę Vilniaus apygardos teismo išteisinantis vediktas taip vadinamoje Eligijaus Masiulio korupcijos byloje. Verdiktas verdiktu, bet dar iškalbingesnis akiplėšiškas savo piliečių atžvilgiu daugumos teisininkų bendruomenės totalus puolimas prieš visuomenę. Net konkrečiai neišsiaiškinę tos visuomenės nuomonės, nes jokių reprezenatatyvių apklausų nebuvo. Jie apriori tą nuomonę pasmerkė iki padebesų iškeldami teisėjų, paskelbusių nuosprendį, drąsą ir nuopelnus jų vienų suprantamam teisingumui. Supraskite, mes čia visi marginalai, nieko teisėje neišmanantys, net negalime suabejoti 3 super drąsių moterų-teisėjų sprendimu. O jų tarpe moralė, padorumas, kaip jau priimta, ne jų pasaulio dimensija…
Politinė korupcija
Nežinau, gal tikrai mūsų dalis, kurie tuo rūpinamės, esame atsilikę ir nebesuspėjame su modernėjančiu pasauliu, kuriame ne tik narkotikai yra laisvės išraiška, o ir kyšio ėmimas arba davimas pasinaudojus teisine abrakadabra gali tapti paprastu asmenų pinginių lėšų apsikeitimu. Kai akyvaizdžiai duotas šimtatūktantinis kyšis tampa, mūsų teisėjų ir teisininkų „vidinio įsitikinimo“ dėka, tik smulkutė paskola, kurios net nereikia savalaikiai įteisinti. Tą įtesinimą paslaugiai atlieka mūsų geranoriški teisėjai. Iš iš kur jie tokie geri bei paslaugūs atsirado. Nes prieš kokius dešimt metų jų kolegos Alytaus rajone vargšą žmogelį, už netyčia sudegintą kaimyno šieno kupetą, net dvejiems metams įkišo už grotų. Jis vargšelis neturėjo pinigų brangiems advokatams. Jei būtų turėjęs, garantuotai būtų įrodyta, kad ta kupeta supleškėjo pati.
Nors ko čia stebėtis, jeigu per visus 32 atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus nei vienas kyšininkas, nors ir pagautas už rankos, nebuvo nuteistas. Valio lai švenčia Laisvė. Laisvė vogti, vartoti narkotikus, imti kyšius, meluoti, apgaudinėti ir ciniškai teigti, kad gyvename teisinėje, demokratinėje valstybėje. Tik ar tokios Laisvės siekė, ar tokią ją įsivaizdavo tie, kas už ją galvas sudėjo? Kategoriškai drįstu teigti – tikrai ne už tokią.
Beje, visi jau dabar švenčiania pergalę. O taip vadinamų figūrantų šioje garsioje korupcijos byloje pamiršo esminę aplinkybę, kad šio teismo sprendimas dar ne pabaiga. Nors, gal mes klystame taip manydami. Nes gali tai tapti ir pabaiga, jeigu prokuroras Justas Laucius neapskųs šio nuosprendžio Apeliaciniam teismui. Tai gal, kad jis taip ir pasielgtų, sąmoningai nuo pat pirmos akimirkos prasidėjo viešas spaudimas jo adresu, kad jis to ir nedarytų.
Pirmąjį žingsnį žengė antra pagal rangą LR Valstybės pareigūnė Seimo pirmininkė, teisiamos partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nilsen, pareiškusi, kad ji ir tikėjosi tokio teismo nuosprendžio. Išvertus į žmonių kalbą, kas galėtų paneigti, kad gal ir žinojo, kad jis toks ir bus? Kas jei ne aiškus signalas prokurorui, kuriam reikia priimti sprendimą dėl apeliacijos? Dar toliau ir drąsiau pastūmėjo šį procesą laikinai einanti Aukščiausio teismo pirmininkės pareigas ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, nevienareikšmiai įvertinusi, kad teismo nuosprendis tik toks ir galėjo būti. Ji šiuo ir vėlesniu savo interviu portale Delfi.lt aiškiai suformulavo bet kokių tolimesnių šios bylos nagrinėjimų baigtį. Supraskite, kolegos, nieko kitaip nebus ir jokie „lochai“ bei „vatnikai“ mūsų neįveiks. Kyšis buvo, bet jis virto paskola. Tik tokį leitmotyvą išgirdome mes iš visų šių teisinių mandrų išvedžiojimų.
Dar šauniau pasielgė E.Masiulio protežė ir jo vyresnysis kolega per visą karjerą jį šefavęs ponas Eugenijus Gentvilas aiškių aiškiausiai pareiškęs ,,Lietuvos ryto“ pirmojo puslapio (o tai išskirtinis pono Gedvydo Vainausko kontrolės objektas) straipsnyje į „smulkius miltus sumaldamas“ prokurorą J.Laucių. Dalinai reikia sutikti, kad pačio pono prokuroro karjeroje buvo gan slidžių ir nevienareikšmių poelgių ir klyskelių. Geriau būtų, kad tokias rezonansines bylas nagrinėtų nepriekaištingos ir skaidresnės reputacijos prokurorai. Tačiau tai nieko bendro neturi su šia byla. Deja, faktinės aplinkybės yra tokios, kad dabar nuo jo vieno apsiprendimo priklauso, ar apeliacija bus pateikta, ar ne. Tai visus šiuos pasvarstymus ir pasisakymus vienareikšmiai privalome vertinti, kaip akyvaizdų masinį spaudimą, kad apeliacijos nebūtų.
O apelicija labai reikalinga. Nors sunku tikėtis, kad po didžiulio teisėjų korupcijos skandalo, ypač palietusio šį teismą, jie tikrai apsivalė ir tapo principingesni. Bet vis gi, o gal atsiras vienas kitas teisėjas, kuris iš esmės perkratys šią bene chrestomatine tampančią akyvaizdžios korupcijos bylą ir ne tik nuteis kaltus, bet ir privers patį prokurorą atlikti tai, ko jis nepadarė. O nepadarė jis esminio dalyko. Jis išsigando „užkabinti“ „tulpio paštą“ ir ponią buvusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Beje, šias teisėjas, kurios neįžiūrėjo kyšio, šio teismo teisėjomis paskyrė butent ji. Kas gali paneigti, kad čia ir slepiasi šios bylos esmė?
Gyvenant tokiu geopolitiškai įtemptu laikmečiu mes sau leidžiame taip supriešinti, sukiršinti Tautą, kad ji nebūtų vieninga. Bei bandome pademonstruoti, kad kyšininkavimas – tai normalus reiškinys. O juk tai tikrų tikriausia bomba po valstybės pamatais. Patikėkite, priešiškos valstybės apie visus stambius kyšininkus rinko ir renka informaciją ir ja pasinaudoja juos šantažuodamos būtent tada, kada jiems reikia.
Negi reikia geresnių pavyzdžių, kokius dabar matome Rusijos armijoje ir jos saugumo struktūrose, kur didžiulės korupcijos dėka ji nesugeba kariauti. Taip, mums ir ukrainiečiams rusų korupcija išėjo į naudą. Tačiau mūsų valstybei tai pavyzdys, kaip tai silpnina pačią valstybės kovinę parengtį ir potencialiai gimdo penktą išdavikų koloną jos viduje.
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
Prisiminkime „Rubikono“ juodąją buhalteriją su Abonentu priešakyje ir keleto Seimo narių korupciją. Tarp kurių jau 2004 m. figūravo ponai E.Masiulis ir G.Steponavičius. Garsioje darbo partijos ir Viktoro Uspaskicho byla, kur VSD aiškiai buvo surinkęs įkalčius dėl virš 24 milijonų litų nelegalių lėšų, panaudotų užgrobiant Lietuvos politinę sistemą. Joje tarp kitko figūravo ir šios bylos figūrantas Vytautas Gapšys. Prie šio vaizdelio organiškai įsikomponuoja garsioji VSD pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno nužudymo byla. Po to sekęs, istorinės reikšmės Seimo NSGK parlamentinis tyrimas išaiškinęs antikonstitucinę grupuotę taip vadinamą „valstybininkų“ klaną uzurpavusią valstybines institucijas ir dariusią neteisėtą įtaką visai politinei ir teisėsaugos sistemai. Po to sekusį LEO.lt skandalą, bei apie 2 milijardus nuostalio valstybei atnešusį bereikalingas brangias paskolas, bei „Snoro“ ir „Ūkio“ banko bankrotus. Neskaidrų jų gerųjų aktyvų perdavimą ir eilę kitų smulkesnių korupcinio pobūdžio bylų sužlugdytų tyčia ar per kvailumą, tačiau vienareikšmiai kvalifikuotai ir sąžiningai neišnagrinėtų. Čia paminėjau tik pačias skambiausias, tačiau ir to užtenka, kad suprasti, jog mūsų valstybei nėra nei teisinė, nei skaidri. O po eilnio skandalo bandymai aiškinti, kad reikia tvarkyti įstatymus, net sudilusio skatiko neverti. Įstatymų pakanka. Trūksta sąžiningų teisėsaugos pareigūnų. Ir būtinas pripažinimas, kad valstybės teismų sistema pilnai sukompromituota.
Valstybėje negali būti teingumo, jeigu jis perkamas tik už didžiulius pinigus. Kaip ir negalima bandyti aiškinti, kad teisėta tai, kas neteisinga. Panagrinėkite, kas laimi bylas. Tas, kas įgali pasisamdyti armiją aukštai apmokamų advokatų, dalis kurių buvę prokurorai arba net teisėjai. Tai apie kokią teisingumą galima kalbėti. O valstybė be teisingumo yra pasmerkta korupcijos vėžiui, nuo kurio vakcina dar neišrasta.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Vienintelis vaistas, kuris gali mus nuo viso šito pagydyti, tai Tautos – piliečių kontrolė. Būtina valstybėje įsteigti Valstybės Tribunolą, kurio pusė narių būtų renkami, o pusė skiriama Seimo/Prezidento. Jis turėtų teisę kontroliuoti visą teisėsaugos sistemą bei spręsti politikų bei teisėsaugos(visų) pareigūnų teisminės atsakomybės klausimus. Negali valstybėje būti institucijų, kurios niekam neatsakingos. Dabar mes tą turime su teismais. Jie turi išskirtines teises. Jie turi teisą atimti asmens laisvę, ją apriboti. Tokios teisės neturi jokia kita valstybės institucija. Ir šie žmones turintys tokias galias ir privilegijas, nes jiems negalima pritaikyti net administracinę atsakomybę, jau neklabant apie baudžiamąją. Jie niekam neatsiskaito. Jų niekas nerenka. Jų sprendimų negalima kritkuoti. Patikėkite, tokioje situacijoje net doras žmogus gali paslysti. Be to, jie tik žmonės ir visiškai neapsaugoti nuo klaidų. Kartais net nepiktybinių, bet nusprendžiančių žmogaus likimą arba jį išvis sužlugdantys. O mums sekamos pasakos apie teismų nepriklausomumą veda visuomenę į aklavietę. Šiais materializmo siautėjimo laikais, kai dorovė ir moralė baigia dingti iš mūsų gyvenimo naratyvo, tai toks absurdo spektaklis, kuris išdidžiai vadinamas Teisingumu, o realiame gyvenime Didžiule Neteisybe. Ir kiek šis, nežinia kokiu tikslu ir kieno, sukurtas spektaklis žmonėms sveikatos kainuoja, kiek žmonių dėl jo kenčia ir patiria NETEISYBĘ, niekam iš mūsų garsių pamokslautojų nė motais. Nes vargšų problemos – ne ponų reikalas. Kaip teisingai sako liaudies išmintis, … sotus niekada alkano nesupranta…
Išvada peršasi pati savaime – gelbėti valstybę nuo šios betvarkės, nuo įteisintos korupcijos, kaip ir nuo priešų gali ir privalo tik patys piliečiai. Tai negi mums reikia svetimo priešo, kad mus pastūmėtų veikti. Gal pradėkime nieko nelaukdami. Pradžiai pareikalaukime skaidraus visų valstybės grandžių atsiskaitymo visuomenei. Ir jie pagaliau privalo pradėti vykdyti LR Konstituciją, pagal kurios 4straipsnį šeimininkais šioje valstybėje esame mes, jos piliečiai, o ne korumpuoti politikai ir arogantiški teisininkai.
Daktaras Algimantas Matulevičius Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, poltikos ir verslo ekspertas. LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras ir Seimo NSGK pirmininkas.
Leiskite pacituoti BNS pranešimą ištisai, nes čia yra kaip tik tas atvejis, kai iš dainos žodžių neįmanoma išmesti. Dar daugiau, – norėčiau kursyvu paryškinti šią žinutę, nes, kaip atrodo, čia skelbiama apie naujųjų istorinių laikų pradžią.
Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl buvusio kandidato į Seimą įžeidžiamų pasisakymų apie LGBT žmones per nacionalinio transliuotojo LRT eteryje vykusius debatus, BNS ketvirtadienį patvirtino prokuratūros atstovė.
Policija iš pradžių buvo atsisakiusi pradėti tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo Lietuvos liaudies partijos kandidato Pranciškaus Valicko pasisakymuose, bet šį sprendimą pakeitė prokuroras Justas Laucius.
Prokuroras nusprendė, kad neatlikus ikiteisminio tyrimo „negalima padaryti vienareikšmiškos išvados“, kad pasisakymais nebuvo kurstoma neapykanta, BNS sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Skundą teisėsaugai kitą dieną po debatų pateikė Laisvės partijos kandidatai į Seimą Tomas Vytautas Raskevičius ir Evelina Dobrovolska. Jie abu buvo išrinkti į parlamentą.
Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS patvirtino, kad policijos pareigūnai buvo atsisakę pradėti ikiteisminį tyrimą, jos teigimu, pareigūnai nenurodė priežasčių.
Rugsėjo 23 dieną LRT studijoje vykusių debatų metu P. Valickas homoseksualius žmones vadino „pederastais“, „iškrypėliais“, teigė, kad jei jiems bus leidžiama įsivaikinti vaikus, jie „galės juos kankinti, išnaudoti, žaginti“ ir tvirtino, kad tokiu būdu bandoma prastumti „pedofilijos organizavimą“.
Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar diskriminuoti grupę žmonių ar jai priklausantį žmogų, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Lietuvos liaudies partija Seimo rinkimuose surinko mažiausiai balsų iš visų partijų – 0,25 proc. P. Valickas į Seimą nebuvo išrinktas https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1275119/prokuratura-pradejo-tyrima-del-kandidato-i-seima-pasisakymu-lrt-eteryje-apie-lgbt-zmones.
Niekaip negaliu įsidėmėti žmonių, padavusių šį skundą, pavardžių, tačiau jie lengvai atpažįstami vizualiai: tai tas pats vyrukas, kuris skelbiasi esantis profesionaliu gėjumi, o moterį nesunku identifikuoti pagal tatuiruotę ant krūtinės. Žinia, ši moteris su tatuiruote ant krūtinės yra laikoma kandidate į Teisingumo ministrus.
Vaivorykštės spalvos. EPA-ELTA nuotr.
Apie homoseksualus reikėtų kalbėti tik gerai arba nieko, o tie, kurie įsidrąsinę yra bandę paatvirauti šia tema interneto tyruose, gerai žino, kad už šiurkščią nuomonę apie netradicinės lytinės orientacijos personažus policija atima kompiuterį ir uždeda piniginę baudą. Kita vertus, siūlau stabtelėti, įkvėpti oro ir susivokti, kad gyvename didelio kultūrinio perversmo išvakarėse, nes pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje teisminis persekiojimas pradedamas dėl išsakytos oficialių politinių debatų metu visuomeninio transliuotojo eteryje nuomonės. Kaip dabar išaiškėjo, politinės nuomonės rinkimų debatų metu rubrika neapsaugo nuo cenzūros kišimosi ir policinio persekiojimo.
Laisvės partija dar neapšilo kojų valdžioje, o jau rodo savo iltis. Kas bus po metų kitų, jeigu įvykiai rutuliosis tokiu tempu; ar nereikės, tarkime, heteroseksualų poroms muštis į krutinę ir atsiprašinėti valstybės dėl savo politiškai nekorektiškų seksualinių papročių? Teisybės dėlei reikia pastebėti ir tai, kad užpakalio temą politiškai sureikšmino Laisvės partija, o Liaudies partija pasivadinę nevykėliai savo ruoštu sureagavo į tokį dalyko supolitinimą pernelyg liaudiškai…
Nenuostabu, kad teisminiam persekiojimui šioje istorijoje žalią šviesą uždegė bebaimis prokuroras Justas Laucius, andai ilgai mūčijęs, (jeigu nemeluoja to meto spauda, net su Putino emisarų pagalba) tokią Eglę Kusaitę. Kaip atrodo bent man, prokuroras J.Laucius dėl savo karjeros galėtų padaryti viską, net įsisūnyti ar įsidukrinti homoseksualų šeimoje.
Jeigu prisimenate, Didžiosios Britanijos popmuzikos žvaigždė Eltonas Johnas su savo parteriu Davidu Furnishu krykštavo ant kiekvieno kampo, kad neva tuoj, jau tuos įsisūnys nuostabų berniuką iš Afrikos. Tačiau – neišdegė, tikriausiai neleido tarnybos. Neabejoju, kad pažangiosios vaiko teisių apsaugo tarnybos Lietuvoje pirmai progai pasitaikius surengtų parodomąsias našlaičių įvaikinimo homoseksualų šeimose akcijas.
Neslepiantis savo homoseksualios orientacijos garsusis prancūzų filosofas Michelis Foucault daugiatomiame veikale Seksualumo istorija aptaria ir masinį pavidalą senovės Graikijoje įgijusį pederastijos reiškinį. Garbė šiam autoriui, nes jis nevynioja nieko į vatą, detaliai nusakydamas vaikų tvirkinimo arba, kaip rašoma, meilikavimo berniukams senovės Graikijoje subkultūros ypatybes.
Sokratas yra pirmasis iš žinomų to laikmečio žmonių, pasisakęs prieš gėdingą pederastijos reiškinį, tvirtinęs, kad tokie meilikautojai, t. y pederastai yra vilkai ėriuko kailyje.
Dar baisiau būtų, jeigu tokie meilikautojai apsigobtų dar ir teisingumo mantija.
Ar sakote, kad pederastija ir homoseksuali vyrų tarpusavio meilė yra visiškai skirtingi dalykai? Jūs esate absoliučiai teisūs, nežiūrint net tos detalės, kad užpakalis, duotas žmogui tuštintis, aptariamais atvejais yra labai panašiai traktuojamas kaip lytinio tenkinimo ar pasitenkinimo organas.
Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atmetė kaltinamųjų gynėjų prašymą nušalinti nuo bylos prokurorą Justą Laucių.
„Nušalinimas atmestinas. (…) Nušalinimas turi būti motyvuotas (…) Teisėjų kolegija remtis nuogirdomis negali (…), todėl prašymas atmestinas“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė.
„MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius teismo posėdyje primadienį paprašė prokuroro Justo Lauciaus nušalinimo. Anot advokato, prokuroras ankstesniame posėdyje, gegužės 20 dieną, savo frazėmis įžeidinėjo teismą. Pats prokuroras kaltinimus neigia ir teigia, kad jie – nepagrįsti.
„Kai prokuroras nebuvo įleistas į teismo tarnybines patalpas, išsakė itin įžeidžius žodžius Teisėjų kolegijai“, – sakė L. Belevičius.
Pasak advokato, frazė buvo labai įžeidžiama. Anot L. Belevičiaus, ankstesniame posėdyje Teisėjų kolegijai palikus posėdžių salę, J. Laucius norėjo įeiti į tarnybines patalpas, bet sekretorė jo neįleido.
„Sekretorė atsakė, kad teisėja Nijolė Žimkienė neleidžia į šias patalpas. Prokuroras sekretorei atsakė: tai perduokite jai, kad jai su galva negerai“, – sakė L. Belevičius.
Advokato teigimu, šią frazę girdėjo ir advokatas Giedrius Danėlius. L. Belevičiaus teigimu, prokuroras turėtų gerbti teismą bei laikyti jį autoritetingu. Advokatas pažymėjo, kad prokuroras turi elgtis padoriai ir vengti arogancijos bei nepagarbos proceso dalyviams.
„Šis žmogus elgiasi neadekvačiai. Jo psichologinė pusiausvyra akivaizdžiai pažeista (…) Jis turi nusišalinti (…)“, – sakė L. Belevičius.
„Jei viešai rodo nepagarbą teismui, reikia nušalinti prokurorą (…), jeigu nenušalins, vadinasi, teismas bijo prokuroro“, – sakė advokatas.
Pats prokuroras neigė kaltinimus ir teigė, kad L. Belevičiaus žodžiai nepagrįsti. MG Baltic. ELTA nuotr.
„Nesu padaręs nieko tokio, kas galėtų įžeisti teismą, nušalinimas turi būti pagrįstas“, – sakė jis.
„MG Baltic” advokatas tvirtino, kad prokuroras įžūliai meluoja neigdamas kaltinimus.
„Žmogus, kuris meluoja, yra melagis, ne aš vienas girdėjau jo frazes. Prokuroro frazes girdėjo sekretorė ir mano kolega Giedrius Danėlius“, – sakė advokatas.
ELTA primena, kad „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Prokuroras Justas Laucius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„MG Baltic” advokatas Linas Belevičius pirmadienį teismo posėdyje paprašė prokuroro Justo Lauciaus nušalinimo. Anot advokato, prokuroras ankstesniame posėdyje, gegužės 20 dieną, savo frazėmis įžeidinėjo teismą. Pats prokuroras kaltinimus neigia ir teigia, kad jie – nepagrįsti.
„Kuomet prokuroras nebuvo įleistas į teismo tarnybines patalpas, išsakė itin įžeidžius žodžius Teisėjų kolegijai“, – sakė L. Belevičius.
Pasak advokato, frazė buvo labai įžeidžiama. Anot L. Belevičiaus, ankstesniame posėdyje Teisėjų kolegijai palikus posėdžių salę, J. Laucius norėjo įeiti į tarnybines patalpas, bet sekretorė jo neįleido.
„Sekretorė atsakė, kad teisėja Nijolė Žimkienė neleidžia į šias patalpas. Prokuroras sekretorei atsakė: tai perduokite jai, kad jai su galva negerai“, – pasakojo praėjusio posėdžio įvykius L. Belevičius.
Advokatas teigia, kad šią frazę girdėjo ir advokatas Giedrius Danėlius. L. Belevičiaus teigimu, prokuroras turėtų gerbti teismą bei laikyti jį autoritetingu. Advokatas pažymėjo, kad prokuroras turi elgtis padoriai ir vengti arogancijos bei nepagarbos proceso dalyviams.
„Šis žmogus elgiasi neadekvačiai. Jo psichologinė pusiausvyra akivaizdžiai pažeista (…) Jis turi nusišalinti (…)“, – sakė L. Belevičius.
„Jei viešai rodo nepagarbą teismui, reikia nušalinti prokurorą (…), jeigu nenušalins, reiškia, teismas bijo prokuroro“, – sakė advokatas.
Pats prokuroras neigė kaltinimus ir teigė, kad L. Belevičiaus žodžiai nepagrįsti.
„Nesu padaręs nieko tokio, kas galėtų įžeisti teismą, nušalinimas turi būti pagrįstas“, – sakė jis.
,,MG Baltic” advokatas tvirtino, kad prokuroras įžūliai meluoja, neigdamas kaltinimus.
„Žmogus, kuris meluoja, yra melagis, ne aš vienas girdėjau jo frazes. Prokuroro frazes girdėjo sekretorė ir mano kolega Giedrius Danėlius“, – sakė advokatas.
Teisėjų kolegija padarė pertrauką ir išėjo apsvarstyti L. Belevičiaus prašymo.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po nesėkmingo advokatų bandymo nušalinti teisėjų kolegiją, teisme prasidėjo antrojo liudytojo LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einančio Tomo Bartininko apklausa.
„Pažįstu Raimondą Kurlianskį, kai įsidarbinau 2007 m. LNK, jis buvo vadybos narys bei „Alfa Media“ direktorius“, – teisme sakė T. Bartininkas.
Įtariama, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse transliavo Darbo partijos reklamą prieš 2016 Seimo rinkimus. R. Kurlianskio nurodymu buvo padaryta 12,1 tūkst. eurų nuolaida, kuris galimai galėjo būti kyšis „darbiečių“ vicepirmininkui Vytautui Gapšiui ir Darbo partijai. Įtariama, kad V.Gapšys už tai palaikė Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime, kurią R.Kurlianskio prašymu įregistravo buvęs Seimo narys, liberalas Šarūnas Gustainis.
Pasak T. Bartininko, 2015 metų lapkritį Darbo partijai dėl reklamos rodymo LNK atstovavo PHD įmonė bei jos direktorius Dalius Dulevičius. Tiesiogiai su „darbiečiais“ jis nebuvo prie derybų stalo.
„Su D. Dulevičiumi buvo aptariamos paslaugų apimtys ir suma, kurią viena pusė norėtų gauti, o kita pusė norėtų sumokėti“, – liudijo teisme LNK atstovas.
Prieš T. Bartininko apklausą advokatai prašė rengti neviešą teismo posėdį.
Advokatų prašymo, kad teismo posėdis nebūtų viešas, nes bus sužinomos komercinės LNK paslaptys, teisėjų kolegija netenkino. Tuomet gynėjai paprašė teisėjų kolegijos nusišalinti.
„Rinkodaros formavimo klausimai turėtų būti neviešai nagrinėjami (…), bus atskleistos komercinės įmonės paslaptys“, – teigė R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.
Advokatas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio salėje dalyvauja daug LNK konkuruojančių žiniasklaidos priemonių, kurios gali pasinaudoti informacija.
Tuo tarpu prokuroras Justas Laucius teigė, kad viso ikiteisminio proceso metu apklausos su T. Bartininku nebuvo slaptinamos, todėl ir dabar jis tam nemato pagrindo.
Trijų teisėjų kolegijai paskelbus, kad prašymo netenkins ir toliau teismo posėdis bus viešas, ,,MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pateikė prašymą teisėjų kolegijai nusišalinti, nes, pasak jo, teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas.
„Teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas (…) Pažeidžia BPK (Baudžiamojo proceso kodekso. – ELTA) devintąjį straipsnį“, – teigė L. Belevičius.
Po pertraukos grįžusi teisėjų kolegija prašymo netenkino ir pranešė, kad ir toliau nagrinės bylą tos pačios teisėjų kolegijos sudėties.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjai toliau nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdyje apklausiami pirmieji liudytojai.
Pirmasis liudytojas socialdemokratas Bronius Bradauskas teisėjų kolegijai teigė, kad Seimo nariai turi bendrauti su verslo atstovais ir nereikėtų labai stebėtis, kad jie su jais pietauja ar vakarieniauja.
Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.
„Su verslu ne tik galima, bet Seimo nariams, kurie nori būti arčiau gyvenimo, yra būtina bendrauti su visoms instancijoms. Su verslu, su švietimo, sveikatos atstovais ir t. t. Jūs galvojate, kad Seimo narys ar koks valdininkas – visų galų meistras, kad jis viską išmano? Jis turi semtis patirties ir žinių iš tų, kurie betarpiškai susiję su vienu ar kitu dalyku ir kurie, be abejo, geriau žino. (…) Žinoma, Seimo narys turi atskirti pelus nuo grūdų“, – teigė B. Bradauskas.
B. Bradauskas teisėjų kolegijai sakė, kad daugelio įvykių jau nepamenąs. „Pažįstu visus buvusius Seimo narius – Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Gintarą Steponavičių“, – teisme sakė B. Bradauskas.
Socialdemokratas tikina, kad buvusį liberalą Šarūną Gustainį žino, bet asmeniškai jo nepažįsta. O verslininko Raimondo Kurlianskio nepažįsta ir nebuvo sutikęs.
„Su Raimondu Kurlianskiu neteko bendrauti“, – teigė B. Bradauskas.
Socialdemokratas teigė prieš dvejus metus buvęs apklaustas STT ir įspėjo teismą, kad įvykių ir parodymų gerai neatsimena.
„Mano gyvenime tai nereikšmingi įvykiai, esu daug ką pamiršęs“, – sakė B. Bradauskas.
Socialdemokratas teigė, kad STT buvo apklausiamas dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų Seime bei „Vilniaus-Utena“ kelio rekonstrukcijos, tuo metu jis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, tuo metu Š. Gustainio siūlomos daugelis Vartojimo kredito įstatymo pataisų komitete buvo atmestos.
„Atsiminti turinio, ką jis ten siūlė, tikrai negaliu, bet daugelis jo pasiūlymų buvo atmesti, gal net visi“, – sakė buvęs Seimo narys.
B. Bradauskas tikino, kad su „Vilnius-Utena“ kelio rekonstrukcijos siūlymais Seime jis nesutiko.
„Kai pamačiau palūkanas, šiam projektui pasakiau „ne“, ir daug mano frakcijos narių mane tuomet palaikė (…) Man šis projektas pasirodė per brangus“, – teigė B. Bradauskas.
Dėl sūnaus, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pažinties su R. Kurlianskiu B. Bradauskas tikina, kad sužinojo iš žiniasklaidos.
Įtariama, kad liberalas Š. Gustainis 2015 m. Seime pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, palankias verslininkui R. Kurlianskiui.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Vilniaus apygardos teismo teisėjai po atostogų nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“.Į antradienį vykstantį ketvirtąjį „MG Baltic“ bylos teismo posėdį susirinko visi kaltinamieji: Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius, Vytautas Gabšys, Eligijus Masiulis bei Raimondas Kurlianskis.
Prokurorui Justui Lauciui perskaičius kaltinamąjį aktą visi kaltinamieji savo kaltę neigė.
Pirmasis dėl kaltinimų nuomonę pareiškė R. Kurlianskis, kai kuriuos prokuroro pateiktus kaltinimus pavadinęs filosofiniais.
„Pozicijos dėl savo kaltės nepareikšiu ir parodymus duosiu kitame teismo posėdyje“, – sakė R. Kurlianskis.
Kaltę neigė ir E. Masiulis. „Aš juos (kaltinimus.- ELTA) sunkiai suvokiu, jie labai prasilenkia su realybe, aš nepripažįstu, to nepadariau, bet esu pasiruošęs teikti parodymus“, – sakė teisme E. Masiulis.
V. Gabšys teisėjų kolegijai išdėstė kaltinamojo akto netikslumus. Pasak jo, aktas neatitinka realios tiesos. Pasak V. Gabšio, akte pilna datų neatitikimų.
„Esu pasiruošęs parodymus duoti rugpjūčio 30 dieną, šiandien to nedarysiu. O ir kaltinimų pripažinti aš tikrai negaliu“, – sakė V. Gabšys.
Š. Gustainis ir G. Steponavičius taip pat nepripažino savo kaltės.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Susitikimai su verslininkais negali būti laikomi nusikalstama veika“, – sakė G. Steponavičius, pasirengęs duoti parodymus.
„MG Baltic koncerno“ advokatas Linas Belevičius sakė, kad koncernas nepripažįsta savo kaltės, bet parodymus duos bei konkrečiai pakomentuos prokuroro kaltinimus.
Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos nepripažino kaltės, bet parodymus taip pat duos, sakė jų advokatai Raimundas Jurka ir Vaidotas Sviderskis.
Darbo partijos advokatas V. Sviderskis prokuroro kaltinamąjį aktą vadino absurdišku ir sakė, kad jį „suprastų tik prie butelio“. Pasak advokato, atitinkamai abstraktūs bus ir partijos parodymai. Taip pat advokatas pažymėjo, kad kaltinamasis aktas neatitinka teisinių reikalavimų bei vadino jį „buitišku“.
Teismas posėdį baigė, parodymus rugpjūčio 27 dieną pirmasis duos R. Kurlianskis, nors jo advokatas tam prieštaravo.
E. Masiulis tvirtino, kad jam nėra jokio skirtumo kitą posėdį duoti po R. Kurlianskio ar prieš jį, jis jau šiandien esą buvo pasiruošęs išsakyti savo poziciją.
Teismo posėdis prasidėjo kaltinamųjų prašymais teisėjų kolegijai, primena ELTA.
R. Kurlianskio advokatas Simonas Šlapinskas prašė teismo grąžinti bylą prokurorui, kadangi netiksliai nurodytos aplinkybės kaltinamajame akte pagal baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius. Advokato teigimu, kaltinamajame akte neaiškiai nurodyta, kuo kaltinamas jo ginamasis, ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Ginamasis negali pasinaudoti savo teisėmis.
„Turi būti aiškus nusikalstamos veikos aprašymas“, – sakė advokatas S. Šlapinskas.
Pasak prokuroro Justo Lauciaus, teisėjų kolegija neturėtų tenkinti prašymo.
Seimo narys Gintaras Steponavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu kaltinamajam kaltinamasis aktas nepatinka, tai nereiškia, kad jis yra neteisingas. Inkriminuotos veikos buvo aprašytos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinimo formuluotės yra aiškios ir konkrečios“, – sakė prokuroras J.Laucius.
Teisėjų kolegija nusprendė prašymo netenkinti, nes kaltinamojo akto trūkumai netrukdo nagrinėti bylos.
M. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prašė teisėjų kolegijos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl E. Masiulio, kaip Seimo nario, laisvės suvaržymo kratos dieną. E. Masiuliui nebuvo leista išeiti iš namų kratos metu, jis tuo metu negalėjo atlikti Seimo nario funkcijų Seime. Seimo nariuio taikoma teisinė neliečiamybė, tad turėjo būti gautas Seimo sutikimas E. Masiulo neišleisti iš namų kratos metu. Taip buvo suvaržyta E. Masiulio, kaip Seimo nario, fizinė judėjimo laisvė. Pasak M. Bliuvo, buvo pažeistas 62 Konstitucijos straipsnis „Seimo nario asmuo neliečiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“.
Teisėjų kolegija šio prašymo taip pat netenkino.
V.Gapšys teismo prašė padaryti telefoninių pokalbių išklotines kaltinamiesiems bei kaltinamųjų aktų kopijas. Pasak V. Gapšio, be šios medžiagos advokatai negali atitinkamai paruošti kaltinamųjų gynybai.
Teisėjų kolegija prašymo netenkino, nes šis prašymas prieš tai buvusiuose teismo posėdžiuose jau buvo svarstytas ir atmestas.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.
Generalinis prokuroras E. Pašilis šiuo metu nemato galimybės komentuoti prokuroro J. Lauciaus atsakymų, kuriuos prokuroras pateikė praėjusią savaitę atsakinėdamas į Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos narių klausimus.
Ši komisija buvo sudaryta po to, kai generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą prašydamas leidimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę.
Kvietimas atvykti į Lietuvos Respublikos Seimą ir šios komisijos pirmininkui K. Komskiui pateikti platesnį prokuroro J. Lauciaus atsakymų komentarą Generalinėje prokuratūroje gautas liepos 25 d.
Generalinio prokuroro manymu, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras J. Laucius, siekdamas užtikrinti sklandų, sėkmingą ir kuo greitesnį ikiteisminio tyrimo užbaigimą, uždaro posėdžio metu šiai komisijai pateikė tiek duomenų iš šio ikiteisminio tyrimo, kiek, jo įsitikinimu ir sprendimu, buvo reikalinga komisijos sprendimui priimti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina.
Sprendimą dėl duomenų atskleidimo apimties priima ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras.
Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata bei LR Konstitucijoje įtvirtintu prokuroro savarankiškumo ir nepriklausomumo principu, generalinis prokuroras E. Pašilis minėtos komisijos pirmininką K. Komskį informavo neturintis galimybės šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje pateikti platesnį paaiškinimą dėl minėtame ikiteisminiame tyrime tiriamų aplinkybių ir paprašė spręsti komisijai kilusius klausimus jam nedalyvaujant.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Iš mano gimtojo Laukminiškių kaimo (Kupiškio r.) kilęs, pas Rusijos carą su prašymu panaikinti lietuviškos spaudos draudimą sugebėjęs pakliūti, knygnešys Kazys Gabriūnas atitinkama proga deklamuodavo:
Jei ne ant šio svieto, tai ant Dievo sūdo Negalės nuslėpti nei menkiausio grūdo.
Tam pačiam kaime, jei kas nedorai pasielgdavo, įspėdavo: „Jei nebijai žmonių, bijok Dievo“.
Dabar Laukminiškių kaimas susigūžęs, nes senoliai išmirę, o jaunėliai gimtąsias bakūžes į miestus išmainė. Tik paminklas knygnešiui ir Laukminiškių kaimo bei Unės Babickaitės Graičiūnienės, jos brolių Vytauto, Kazio ir Petro Babickų memorialinis muziejus liudija dorovingą ir garbingą šio kaimo praeitį.
Teisėjų taryba dar kartą parodė, kad „ne runkelių reikalas”, kaip vykdomas teisingumas. Jokia „minia” nuo šiol negali žinoti ne tik kokių nors operatyvinių paslapčių, bet, jei pats Temidės tarnas pageidauja, net ir kaip jo šventenybė atrodo.
Nesvarbu, kad teisėjas lyg ir viešas asmuo, bet jis ypatingas, didingas, baisus ir žvilgantis padaras, prie kurio kojų, nedrįsdami pakelti akių, turi klūpoti visi nuodėmingieji žemės kirminai. Jiems ir tik jiems svarbu kuo greičiau prarasti krizines algos netektis, juk tai jie „nabagai” skursta ir dar patiria demokratijų įsigeidusios liurbių minios spaudimą.
Manau, kad dabartinio Teisėjų tarybos sprendimo įslaptinti teisėjų veidus – nepakanka. Valstybėje paslapčių turi būti kuo daugiau.
