Kanados premjeras J. Trudeau pranešė, kad skiriasi su žmona. EPA-ELTA nuotr.
Otava, rugpjūčio 2 d. (AFP-dpa-ELTA). Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau trečiadienį paskelbė, kad skiriasi su žmona Sophie Gregoire-Trudeau, su kuria pragyveno 18 metų.
Įraše socialiniame tinkle „Instagram“ premjeras teigė, kad „po daugybės prasmingų ir sunkių pokalbių priėmėme sprendimą skirtis“. Jo biuro pranešime priduriama, kad pora pasirašė „teisinį susitarimą dėl separacijos“.
„Kaip ir visada, išliekame glaudi šeima, labai mylinti ir gerbianti vieni kitus ir viską, ką sukūrėme ir dar sukursime. Dėl mūsų vaikų gerovės prašome gerbti mūsų ir jų privatumą“, – sakoma jame.
Pora susituokė 2005 metais ir susilaukė trijų vaikų: 2007 metais jiems gimė sūnus Xavieras, 2009-aisiais – duktė Ella-Grace, o 2014-aisiais – dar vienas sūnus Hadrienas.
J. Trudeau yra Liberalų partijos narys ir Kanados ministro pirmininko pareigas eina nuo 2015 metų. S. G. Trudeau yra dirbusi televizijos ir radijo laidų vedėja.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. ELTA / Andrius Ufartas
Kanada prieštarauja bet kokiam kasetinės amunicijos naudojimui mūšio lauke.
Tai antradienį Vilniuje pareiškė Kanados premjeras Justinas Trudeau, praneša „Ukrinform“,
„Kanada buvo viena iš šalių, vadovavusių judėjimui už kasetinių šaudmenų uždraudimą pasaulyje. Mes ir ateityje sieksime, kad jų nebūtų galima naudoti“, – sakė J. Trudeau.
Kanada yra viena iš 123 šalių, pasirašiusių Konvenciją, kuri draudžia gaminti, naudoti, perduoti ir kaupti tokius šaudmenis.
Kaip jau buvo pranešta, JAV gynybos departamentas praėjusią savaitę paskelbė, kad Ukrainai skiriamas naujas 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketas, kuriame bus ir kasetinių šaudmenų. Vokietija, Ispanija ir Didžioji Britanija jau pareiškė nepritariančios kasetinių šaudmenų tiekimui Ukrainai.
Kanados premjeras Justinas Trudeau, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. ELTA / Andrius Ufartas
Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau dvišaliame susitikime patvirtino apie Kanados ambasados atidarymą Vilniuje.
„Šiam susitikime ministras pirmininkas (J. Trudeau – ELTA) pranešė apie atidaromą ar jau veikiančią nuo šiandien Kanados ambasadą Vilniuje“, – pirmadienio vakarą žurnalistams Vilniuje pranešė I. Šimonytė.
„Tikrai labai džiaugiamės šituo Kanados Vyriausybės sprendimu. Esu tikra, kad ambasados buvimas Vilniuje atvers naujas galimybes toliau stiprinti ryšius tarp mūsų valstybių ir plėsti dvišalę darbotvarkę tarp mūsų šalių“, – pridūrė premjerė.
Į Vilnių pirmadienį, NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, atvykęs Kanados premjeras J. Trudeau pabrėžė, kad Kanada stiprina savo ryšius su Baltijos šalimis.
„(…) Stiprūs mūsų kaip sąjungininkų santykiai yra svarbesni nei bet kada anksčiau. Todėl Kanada plečia diplomatinį buvimą Baltijos regione – plečiame savo ambasadą Rygoje, oficialiai atidarome Kanados ambasadą Lietuvoje, čia, Vilniuje, ir, taip pat, Estijoje. Kaip transatlantinės bendruomenės nariams, mums svarbu kaip niekada anksčiau, kad stiprintume savo santykius“, – kalbėjo J. Trudeau.
Aptarė paramos Ukrainai klausimus
I. Šimonytė po susitikimo su Kanados ministru pirmininku J. Trudeau pažymėjo, kad Kanada niekada nepripažino Lietuvos aneksijos.
„Ši Kanados laikysena yra dar vienas įrodymas, koks svarbus yra vertybinis užsienio politikos pagrindas, kuris šiandien tvirtai jungia mūsų tautas“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. ELTA / Andrius Ufartas
Ji džiaugėsi Lietuvos ir Kanados bendradarbiavimo ekonomikos srityje.
„Susitikimo metu padėkojau kolegai premjerui ir Kanadai už labai svarbų indėlį, stiprinant Baltijos regiono saugumą, vadovavimą NATO „EFP“ Latvijoje, karių siuntimą į NATO pajėgų integravimo vienetą Vilniuje, taip pat pasveikinau Kanados planus reikšmingai plėsti pajėgų buvimą Latvijoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Antradienį Vilniuje prasidės dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Skelbiama, kad liepos 11-12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kanados premjeras Justinas Trudeau sako, kad šalies įsipareigojimas dvigubinti nuolatinių Latvijoje dislokuotų karių skaičių yra įrankis Rusijos agresijai regione atgrasyti.
„Taip reikšmingai prisidėsime prie NATO parengties šiame regione ir galėsime pasiekti įsipareigojimus, patvirtintus viršūnių susitikime Madride pernai, kad padidintume batalioną iki brigados Latvijoje ir toliau atgrasytume Rusijos agresiją regione“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė J. Trudeau.
NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, pirmadienį Rygoje viešėjęs J. Trudeau pranešė, kad Kanada dvigubina savo Latvijoje dislokuotų karių skaičių, kad sustiprintų priešakinę Aljanso gynybą.
NATO misijai Latvijoje finansuoti per trejus metus bus skirta 2,6 mlrd. Kanados dolerių (1,78 mlrd. eurų), šioje Baltijos šalyje taip pat bus nuolat dislokuota iki 2 200 Kanados kariškių.
Šiuo metu Kanados vadovaujamai NATO kovinei grupei Latvijoje priklauso apie 800 kanadiečių.
P. Trudeau taip pat paskelbė, kad Kanada nupirks ir preliminariai dislokuos kritinių ginkluotės sistemų.
Pažymima, kad, prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, Aljansas padvigubino kovinių grupių skaičių rytiniame NATO sparne ir planuoja kai kurias iš jų padidinti iki brigadų lygio.
Kanadoje liepsnojančių miškų gaisrų dūmai toliau plinta JAV. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Kanadoje liepsnojančių miškų gaisrų dūmai ketvirtadienį toliau plito virš Jungtinių Valstijų. Dūmai apgaubė tokius didmiesčius, kaip Filadelfija ir Vašingtonas, jų poveikis buvo juntamas ir toliau į vakarus esančiame Detroite ar Baltimorėje. Jau trečiadienį pranešta, kad dėl iš Kanados atslinkusių dūmų oro kokybė Niujorke buvo blogiausia per dešimtmečius.
Ir ketvirtadienį šiame didmiestyje tvyrojo degėsių kvapas – dūmai buvo justi kvėpavimo takuose ir akyse. Daug žmonių skundėsi galvos skausmais. Tačiau dūmų migla jau nebuvo tokia tiršta kaip dar trečiadienį, kai ekspertai kalbėjo apie „labai pavojingą“ oro kokybę. Niujorko valstijos gubernatorės Kathy Hochul nurodymu buvo išdalyta milijonas apsauginių kaukių. Vienu metu buvo smarkiai apribotas lėktuvų eismas.
Jau kelias savaites Kanados vakaruose, o dabar ir šalies šiaurės rytuose liepsnoja miškų gaisrai. JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį kalbėjosi su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir pasiūlė jam papildomą pagalbą, pranešė Baltieji rūmai.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 18 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad pasikalbėjo su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir paragino Otavą laikytis sankcijų Rusijai.
„Kalbėjausi su J. Trudeau. Padėkojau jam už jo šalies nenutrūkstamą tvirtą paramą gynybos srityje. Pokalbio metu pakartojau, kad būtina laikytis tarptautinės pozicijos dėl sankcijų, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis. – Po teroristinių atakų Vinycioje, Mykolajive, Časiv Jare ir kitur būtina ne mažinti, o didinti spaudimą.“
Nors Kanada yra viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje arenoje, šalies vadovybė neseniai priėmė sprendimą, dėl kurio sulaukė V. Zelenskio kritikos strėlių – Otava Vokietijos prašymu nusprendė grąžinti rusišką „Nord Stream 1“ dujotiekio turbiną, kuri buvo remontuojama Kanadoje. Šalis iš pradžių priešinosi galimybei grąžinti šią detalę Rusijai, tačiau vėliau nusprendė perduoti ją Vokietijai.
Rusija dar nuo birželio mažina dujų tiekimą Vokietijai „Nord Stream 1“ dujotiekiu ir pagrindine to priežastimi įvardija būtent turbinos remontą.
Nuo praėjusio pirmadienio dėl techninės priežiūros darbų „Nord Stream 1“ vamzdynu visiškai neteka dujos. Nors oficialiai skelbta, kad darbai turėtų baigtis liepos 21 d., kai kurių Europos šalių lyderiai yra išreiškę nuogąstavimus, kad dujų tiekimas gali būti ir neatnaujintas, nes Rusija nori nubausti Vokietijos vartotojus.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau buvo apsvaidytas žvyru, kurį protestuotojai į jį mėtė per vieną rinkimų kampanijos sustojimą, skelbia BBC.
Premjeras ėjo į savo autobusą po apsilankymo alaus darykloje, kai į jį pataikė smulkūs akmenukai. Jis nebuvo sužeistas.
J. Trudeau rugpjūčio viduryje paskelbė pirmalaikius rinkimus tikėdamasis gauti daugumos vyriausybę savo kairiųjų centro Liberalų partijai. Tačiau jo kampaniją sutrikdė demonstracijos prieš privalomas „Covid-19“ vakcinas ir kitus ribojimus.
Prieš kiek daugiau nei savaitę ministras pirmininkas buvo priverstas atšaukti rinkimų mitingą, kai minia piktų protestuotojų užpuolė renginį.
Kalbėdamas su žurnalistais savo rinkimų kampanijos lėktuve po incidento Londone, Ontarijo valstijoje, J. Trudeau sakė, kad jam kliuvo į petį, ir palygino incidentą su kitu įvykiu, kai 2016 metais moteris į jį metė moliūgų sėklas.
Pasak Kanados televizijos „CTV National News“ žurnalisto, žiniasklaidos autobusu drauge keliavę kiti du žmonės taip pat „paragavo“ žvyro, tačiau nebuvo sužeisti.
Opozicinės konservatorių partijos lyderis Erinas O’Toole’as incidentą apibūdino kaip „šlykštų“. „Politinis smurtas niekada nėra pateisinamas, mūsų žiniasklaida turi būti laisva nuo bauginimų, priekabiavimo ir smurto“, – tviteryje rašė jis.
J. Trudeau planai įpareigoti skiepytis tapo svarbiausiu klausimu prieš rugsėjo 20 d. rinkimus. Praėjusį mėnesį vyriausybė paskelbė, kad visi valstybės tarnautojai, įskaitant federalinės valdžios reguliuojamų sektorių, pavyzdžiui, geležinkelių, darbuotojus, turi būti paskiepyti iki spalio pabaigos, kitaip rizikuoja prarasti darbą. Komercinių oro susisiekimo, kruizinių laivų ir tarp provincijų kursuojančių traukinių keleiviai taip pat turi būti skiepyti, kad galėtų keliauti.
Kanada yra viena greičiausiai pasaulyje gyventojus skiepijanti šalis.
Kanados premjeras skelbia pirmalaikius rinkimus rugsėjo mėnesį. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Kanados premjeras Justinas Trudeau paskelbė, kad rugsėjo mėnesį šalyje įvyks pirmalaikiai parlamento rinkimai, o jis sieks iš naujo gauti įgaliojimus, kad būtų susitarta, kaip vyriausybė turėtų kovoti su koronaviruso pandemija, informuoja dpa.
Premjeras teigia, kad Kanados generalinė gubernatorė Mary Simon pritarė jo siūlymui paleisti parlamentą ir rugsėjį surengti naujus rinkimus.
J. Trudeau siekia užsitikrinti absoliučią daugumą parlamente po to, kai jo Liberalų partija ją prarado prieš beveik du metus vykusiuose rinkimuose, o mažumos vyriausybė nuolat priklauso nuo opozicijos balsų.
J. Trudeau kovos su COVID-19 politika vertinama kaip sėkminga, todėl jis veikiausiai tikisi, kad jo partija rinkimuose laimės daugiau vietų, nei turi dabar.
