Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos politinių kalinių, tremtinių sąjunga šeštadienį tradiciniame sąskrydyje Ariogaloje paskelbė, kad didelį visuomenės nepasitenkinimą ir susipriešinimą sukėlė Jono Noreikos bei Kazio Škirpos klausimai, rašo 15min.

 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/r-simasiumi-pasipiktinusius-tremtinius-aplankes-g-nauseda-procesas-politiku-rankose-blogiausias-variantas-56-1183354

Organizacija priėmė rezoliuciją, kurioje J. Noreikai skirtos atminimo lentos nuėmimas vadinamas nepagrįstu veiksmu, paneigusiu teismo sprendimą, kuriuo J.Noreikos veikla nelaikoma kolaboravimu,…dėl k.Škirpos antisemitinių tekstų jo kaltumas nėra įrodytas“, – teigiama rezoliucijos tekste.

Dėl Jono Noreikos viskas aišku, o dėl Kazio Škirpos rezoliucijoje faktiškai buvo patvirtinta teisiškai mąstančių mokslininkų tezė, kad visos abejonės nustatant tiesą teisme būtų „kaltinamojo“ naudai (nekaltumo prezumpcija) ir jis būtų išteisintas, o priimtas Vilniaus miesto politikų sprendimas be teismo išvados, tokios, kaip Generolo Vėtros atveju, yra neteisėtas.

Prezidentas dalyvauja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Lietuvos Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.

Ariogaloje Lietuvos buvusius politinius kalinius, tremtinius, vieną kitą išlikusį gyvą buvusį partizaną aplankęs prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui, kol nebus apibrėžtos istorinės atminties politikos gairės.

Paklaustas Ariogaloje, ką reiškia jo siūlomas moratoriumas, G.Nausėda sakė, jog turime surasti vieningą sprendimą ir sukurti vieningą politiką: „Kad nebūtų taip, kad vienas meras vienoje Lietuvos vietoje turi vienokį požiūrį į Vėtrą, į K.Škirpą, į kitus mūsų atmintinus žmones, o kitoje vietoje meras, kuris nusiteikęs kitaip jų atžvilgiu, pradeda nukabinėti lentas“. Paklaustas, kas turėtų priimti tą sprendimą, prezidentas minėjo jau sukurtą komisiją, turėdamas omenyje Tarptautinę komisiją nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, ir prie prezidentūros veiksiantį Kultūros forumą, kurį planuojama įsteigti artimiausiu metu.

Palinkėkime sėkmės Prezidentui. Aš plojau jam Ariogaloje už pasakytą iš tribūnos taurią kalbą apie patriotizmą, praeities ryšį su Lietuvos dabartimi ir ateitimi.

Ir visgi, kalbėdamas žiniasklaidai Ariogaloje apie moratoriumą Prezidentas neišsakė konkrečiai, kokią situaciją „įšaldyti“ jis pasiūlė ir kokiam laiko tarpui.

Ariogaloje. Lietuvos Prezidento (Robertas Dačkus) nuotr.

Jei dabartinę, kai vietoj paminklinės lentos Mokslų Akademijos bibliotekos sienoje patalpinta įrėminta Jono Noreikos – Generolo Vėtros fotografija, prie kurios dega žvakutės, ir tai atkreipia tiek žiniasklaidos, tiek turistų dėmesį, kas čia vyksta, tai – viena.

Jei situacijos sugrąžinimą į status quo iki abejotino Vilniaus mero sprendimo – kas kita. Pridursiu, akivaizdu, kad bent jau tokio, kaip dabar, praeivių dėmesio, grąžinus lentą į vietą, neliktų.

Tas pats ir dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo. Neabejoju, kad greitai laikantys tą pervadinimą į Trispalvės neteisėtu suras būdą ir jo vardo alėją ypatingai peržymėti Gedimino kalno papėdėje Jūsų pasiūlyto nežinia iki kada moratoriumo laikui.

Štai artimiausiam trečiadieniui (18.00) jau šaukiamas protesto mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ prie karaliaus Mindaugo paminklo Vilniuje.

Ir negi Vilniaus meras išdrįs imtis prieš tai panašių priemonių prieš tuos protestuojančius, kaip jo bendraminčiai Maskvoje prieš protestuotojus prieš Vladimiro Putino režimą?

Aš siūlau Prezidentui kreiptis į Vilniaus miesto tarybą ir Vilniaus merą vardan ramybės Lietuvos Valstybėje su konkrečiu pasiūlymu jiems palaikyti antrąjį  variantą – atstatyti kol kas buvusį teisėtą status quo. Suprantu, kad tai būtų tik pasiūlymas.

2019.08.04; 05:45

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Man regis, Kazio Škirpos garbės ir orumo gynėjams, labiausiai įsigilinusiems į visas aplinkybes, reikia kreiptis į teisininkus, geriau – tiesiai į teismą. Kad būtų atsakyta į klausimą, ar jau dabar, paskelbusi liepos 10 d. posėdžio dienotvarkę, Vilniaus miesto Taryba, vadovaujama R. Šimašiaus, nepažeidė įstatymų, savavališkai prisiimdama teisėjo funkcijas spręsti apie žmogaus kaltumą politikų balsavimu, juo labiau – mirusio, negalinčio apsiginti, juo labiau – atgaline data vadovaujantis dabar veikiančiais Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktais.

 Man atrodo, kad net Seime nebuvo panašaus precedento. Viena, suteikti alėjai prie Gedimino kalno Kazio Škirpos vardą, visai kas kita paskelbti jį kuo nors kaltu ir panaikinti ankstesnį sprendimą. Pirmu atveju K. Škirpos atminimas įamžintas už jo abejonių nekeliančius nuopelnus Lietuvos Respublikai vadovaujantis ir nekaltumo prezumpcija, antru atveju kompetencijos neturinti vietinė politinė institucija imasi spręsti seniai mirusio asmens kriminalinio kaltumo ar nekaltumo klausimą. „Vis dėlto yra skirtumas – ar ne(su)teikti vardo, ar suteiktą atimti.” – pastebėjo ir profesorius Vytautas Landsbergis: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/skirpa-ir-zebedenas-arba-skirpa-ir-cvirka-18-1167670?fbclid=IwAR2rzcf9A51mXuAe4UuHJ2p6wLVXPoOyw5P77LjeIlavscJxtWuo-YbBnqs#.XRry7ZXDYIs.facebook&copied

Skaičiau puikų Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) kreipimąsi į Vilniaus miesto Tarybą. Šalia jo, pasitarusi su teisininkais, ji galėtų kreiptis ir į teismą, reikalaudama, kad Kazio Škirpos klausimas (ir panašūs į jį) Vilniaus miesto Taryboje būtų išbrauktas amžiams iš dienotvarkės iki teismas nenuspręs kitaip.

Jei yra grupė nepatenkintųjų Kaziu Škirpa, tegul kreipiasi į teismą. Ir jei teismas imsis bylos, tai, skirtingai nuo Vilniaus Tarybos, bent bus užtkrintas lygiavertis kaltintojui teisminis jo gynybos dalyvavimas.

Pulkininkas Kazys Škirpa

Man regis, Vilniaus miesto taryboje yra pakankamai sąžiningų narių, kurie turėtų kreiptis į Administracinį teismą dėl tokio sveiku protu nesuvokiamo potvarkio (bandyti priimti kaltinamąjį nuosprendį Kaziui Škirpai politinėje savivaldybės institucijoje) teisėtumo.

Neabejoju, kad Taryba peržengė savo įgaliojimus.Ką, kada nors kita Taryba persvarstys klausimą ir priims priešingą sprendimą? Ir taip be galo be krašto? O gal Vilniaus miesto Taryba savo išvadoje paskelbs, kad nuosprendis galutinis ir neskundžiamas?

Nesąmonė akivaizdi.  

2019.07.06; 07:00

Vladas Turčinavičius, šio interviu autorius. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos istorijos populiarintojas, istorijos žinovas, muziejininkas Vladas Turčinavičius kategoriškas: „Kazimiero Škirpos alėja Vilniuje privalo išlikti”.

Vlado Turčinavičiaus manymu, iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą atvykusiam ponui Markui Adamui Haroldui derėtų giliau domėtis Lietuvos istorija, nei iki šiol, ir tik po to – svaidytis kaltinimais.

Atsakinėjant į Slaptai.lt klausimus muziejininkui Vl. Turčinavičiui kilo net tokia mintis: jei jau pradėtas pulti K.Škirpa, ne tik išsaugokime jo vardu pavadintą alėją, bet dar ir paminklą jam pastatykime. Kad tie, kurie tendencingai, kryptingai puldinėja įžymias Lietuvos asmenybes, žinotų, – nenorite alėjos, tai turėsite dar ir paminklą.

2017.11.24; 06:00