Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas
Baku, vasario 4 d. (AFP-ELTA). Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė penktadienį lankėsi Azerbaidžane, ES siekiant diversifikuoti žemyno energijos šaltinius ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų.
EK narė Kadri Simson susitiko su Azerbaidžano autoritariniu lyderiu Ilhamu Alijevu ir aptarė galimybes padidinti tiekimą iš energijos turtingos Kaukazo šalies.
Delegacijoje taip pat dalyvavo pareigūnai iš kitų Europos šalių, taip pat Jungtinės Karalystės ir JAV.
K. Simson ir I. Alijevas aptarė Pietinį dujų koridorių (Southern Gas Corridor, SCG) – dujotiekį, kuriuo tiekiamos dujos iš Kaspijos jūros į Europą ir kuris veikia nuo 2020 metų.
Vakarų teiginiai, kad Maskva ruošiasi pulti Ukrainą, sukėlė baimę, kad Maskva gali sustabdyti dujų tiekimą Europai.
Kai kurios ES šalys apkaltino Rusiją dirbtinai eskaluojant energetikos krizę ir taip siekiant daryti spaudimą Vakarų šalims.
„Noriu padėkoti Azerbaidžanui už pastangas padidinti dujų tiekimą į ES Pietiniu dujų koridoriumi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ po susitikimo su I. Alijevu sakė K. Simson.
Po susitikimo su Azerbaidžano energetikos ministru Parvizu Šachbazovu ji pridūrė: „Sutarėme sustiprinti mūsų partnerystę tiek dujų sektoriuje, tiek ir atsinaujinančių išteklių srityje“. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas su svečiais atidarant „Pietinį dujų koridorių”. Azertaq.az nuotr.
I. Alijevas savo ruožtu pasveikino naują bendradarbiavimo tarp ES ir savo šalies tarpsnį. „ES ir Azerbaidžano bendradarbiavimas (energetikos) srityje įžengė į naują etapą“, – sakoma I. Alijevo pranešime.
Minėtas dujų maršrutas apima dujotiekius, einančius per Azerbaidžaną, Sakartvelą, Turkiją ir Graikiją, ir per Adrijos jūrą pasiekiančius Italiją.
Baku pernai pradėjo siųsti dujas į Europą iš savo didžiulio Šah Denizo telkinio Kaspijos jūroje.
Rusija tiekia daugiau nei 40 proc. Europos importuojamų dujų.
Vakarų šalys šiuo metu bando ieškoti alternatyvių sprendimų, vienas iš galimų variantų – didinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą.
Valdžioje nuo 2003 metų esantį I. Alijevą žmogaus teisių gynimo organizacijos ir Vakarų šalys kaltina vadovaujant susidorojimui su jo oponentais, žiniasklaida ir žodžio laisve.
