Kiaušinis – taip pat ir vilties simbolis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Londonas, lapkričio 25 d. (dpa-ELTA). Dėl paukščių gripo ir augančių produkcijos kaštų Didžiojoje Britanijoje ima trūkti kiaušinių. Todėl prekybos centrai normuoja jų pardavimą.
Mažmeninės prekybos milžinė „Tesco“ leidžia vienam klientui įsigyti tik tris kiaušinių pakuotes. Panašius ribojimus jau prieš tai įvedė „Asda“ ir „Lidl“.
Aludžių tinklas „JD Wetherspoons“ pranešė, kad kai kuriuose filialuose atsisakyta kiaušinių patiekalų arba jie pakeisti kitais maisto produktais. „Susiduriame su problema gauti reikalingą papildymą, kad patenkintume poreikį visose aludėse“, – sakė įmonės atstovas.
Ūkininkų sąjunga NFU paragino Aplinkos ministeriją tirti tiekimo grandinių problemas.
Siekiant sustabdyti paukščių gripo plitimą, vien tik nuo spalio pradžios, pasak Didžiosios Britanijos laisvai auginamų vištų kiaušinių gamintojų asociacijos (BFREPA), nugaišinta per 750 000 dedeklių. Nuo lapkričio 7 dienos visi naminiai paukščiai Anglijoje turi būti laikomi paukštidėse ir voljeruose (narvuose). Aplinkos ministerijos duomenimis, iki šiol patvirtinta per 200 paukščių gripo atvejų ir tai iki šiol didžiausias protrūkis Didžiojoje Britanijoje.
Paukščių gripas nustatytas ir kalakutams – tradiciniam daugelio britų Kalėdų patiekalui. Nugaišinta beveik trečdalis per metus užauginamų šių paukščių iš 11 mln., jau spalio pabaigoje rašė laikraštis „Daily Mail“.
BFEPRA kritikavo, kad kiaušinių trūkumas susijęs ir su tuo, kad mažmenininkai, nepaisant augančios vartotojų paklausos, ūkininkams nemoka tvarios kainos. Dedeklių pašaras nuo Rusijos invazijos į Ukrainą išaugo 50 proc., energijos sąskaitos – 40 proc. Trečdalis narių sumažino gamybą ar pasitraukė iš sektoriaus, nes negalėjo padengti išlaidų, sakė asociacijos atstovas. Esą nėra abejonių, kad trūkumas bus juntamas iki Kalėdų ir dar po jų.
Jungtinėje Karalystėje 2021 metais vištos padėjo iš viso 11,3 mlrd. kiaušinių, dar 1,4 mlrd. buvo importuota. Vienas gyventojas per metus suvartojo 202 kiaušinius.
Profsąjungos „Solidarumas“ piketas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienio vidudienį prie Vyriausybės Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ rinksis į mitingą „Neleisk savęs skurdinti“ ir minės Tarptautinę oraus darbo dieną. Kaip teigiama profsąjungos išplatintame pranešime, protestu siekiama atkreipti Vyriausybės, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į problemas, kurios neleidžia darbuotojams turėtų orų darbą ir orias gyvenimo sąlygas.
Mitingo organizatoriai teigia, kad „daugeliui darbuotojų orus darbas Lietuvoje vis dar yra nepasiekiama svajonė“. Profsąjungos atstovai skundžiasi ne tik prastais atlyginimais, blogomis darbo sąlygomis ir pernelyg dideliu krūviu, tačiau ir kylančiomis energijos kainomis, kurios, pasak organizatorių, „suryja didelę dalį darbuotojų atlyginimų ir dar labiau blogina jų padėtį“.
„Persidirbimas, viršvalandinis darbas, psichologinis smurtas darbo vietose, per maži atlyginimai yra daugelio Lietuvos darbuotojų kasdienybė. Todėl vykstama ieškoti oraus darbo užsienyje ir daugiau nei 20 proc. Lietuvos darbuotojų dirba ne savo šalyje“, – teigiama pranešime.
Tarp susirinkusiųjų reikalavimų – daugiausiai dėmesio energetikos klausimams. Organizatoriai prašys dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sukelto energijos kainų šuolio Lietuvoje paskelbti Ekstremalią energetikos padėtį, įvesti eksporto ribojimus ir moratoriumą Europos Sąjungos elektros kainų rinkos liberalizavimui, skirti dalines kompensacijas įmonėms ir gyventojams, riboti energija prekiaujančių verslininkų viršpelnius, išpirkti AB „Ignitis grupė“ akcijas. Protestuotojai taip pat ragins Vyriausybę didinti darbuotojų atlyginimus, stabdyti Valstybės tarnybos reformą.
Kaip pranešama profsąjungos „Solidarumas“ laiške, mitingo dalyviai surengs piketą ir prie Sveikatos apsaugos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, kur savo reikalavimus įteiks konkretiems ministrams.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei užsiminus, kad ji neprieštarautų, jog Seime būtų galima atlikti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl ankstesnės Vyriausybės šalyje neužtikrino pakankamų elektros generavimo pajėgumų, ekspremjerai sako neprieštaraujantys tokiai idėjai.
Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ dabar atstovaujantis Algirdas Butkevičius tikina, kad kam nors iniciavus tyrimą dėl ankstesnių valdžių vykdytos energetikos politikos, jis „su malonumu“ balsuotų už tokį siūlymą.
„Būčiau labai laimingas, jeigu toks tyrimas būtų atliktas. Tada gal ministrė pirmininkė prisimintų, kas buvo padaryta 2012-2016 metais“, – šeštadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus tvirtino A. Butkevičius.
„Turėčiau galimybę sudėti taškus. Mėgstu kalbėti faktų kalba, ir daugelis politikų turėtų išmokti kalbėti faktų kalba“, – pridūrė jis.
Tuo metu kitas frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis galimybes pradėti tokį tyrimą įvertino taip pat entuziastingai, tačiau pridūrė, kad visa aktuali medžiaga jau dabar yra prieinama viešai.
„Žinoma, (balsuočiau už-ELTA), ten nėra ką tirti. Galima iš karto pasiimti stenogramas, pasiimti datas, istorijas skelbiamas viešoje erdvėje ir padaryti tyrimą“, – kalbėjo jis.
Nuo 2016 iki 2020 m. Ministrų Kabinetui vadovavęs politikas mano, kad iškeldami idėją apie tokį parlamentinį tyrimą, valdantieji tiesiog siekia nukreipti dėmesį nuo aktualesnių temų. Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Dėl savo neįgalumo, beviltiškumo ši Vyriausybė bando vis surasti kitų temų, nukreipti. Tai pilietybę reikia atimti, tai kokį parlamentinį tyrimą daryti. Tai yra apgailėtina, bet nieko nepadarysi. Turim, ką turim“, – nuogąstavo S. Skvernelis.
ELTA primena, kad šeštadienį prasidėjusioje Seimo rudens sesijoje iš tribūnos kalbėjusi I. Šimonytė užsiminė, kad Seimo nariai galėtų pasidomėti ir ištirti, kodėl šalis iki šiol neužtikrina didesnių elektros generavimo pajėgumų. Anot jos, dabar energetikos ministro pareigas einantis Dainius Kreivys praėjusiose kadencijose šį klausimą kėlė ne kartą.
Elektros tinklai. Slaptai.lt nuotr.
„Pagrindinė Lietuvos problema, kad ji yra be galo priklausoma nuo elektros energijos importo. Kodėl taip yra? Labai geras klausimas. Aš neprieštaraučiau, jeigu Seimas nutartų, jog jam reikia atlikti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kaip atsitiko taip, kad buvo suformuotas amžinai žemos elektros kainos lūkestis, nors nebuvo daroma nieko dėl to, kad būtų palikti bent jau rezerviniai elektros generavimo pajėgumai“, – sakė ji.
Premjerė akcentuoja, kad ji pati tyrimo inicijuoti neketina, tačiau tokią idėją tiesiog paremtų, dėl jos svarstant parlamente. Pasak ministrės pirmininkės, klausimus galima kelti tiek dėl šalyje vykdytos atominės, tiek dėl atsinaujinančios energetikos politikos.
Žirmūnų penkiaaukštis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiasis šių metų ketvirtis, panašu, grąžino pirminę būsto rinką į įprastas vėžes. Po iššūkių kupinų pusantrų metų, teisinių ir mokestinių pokyčių, išaugusių statybos darbų kainų, sumažėjusios pasiūlos, galima teigti, kad pirminė būsto rinka atsilaikė geriau nei buvo galima tikėtis, sako „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Jo teigimu, rinkos aktyvumui nepaisant išaugusių kainų sugrįžus į 2019 metų lygį, kurie, beje, buvo laikomi rekordiniais, vystytojai gali būti užtikrinti dėl palankių sąlygų naujų projektų įvedimui į rinką.
„Kita vertus, netylant kalboms apie tai, kad po pandemijos gyventojams būstas taps dar svarbesnis, vystytojus nuo naujų erdvesnių būstų planavimo sulaiko ir patys pirkėjai, kurie pirmiausia įsigyja mažiausius, tikėtina, nuomai skirtus būstus, o erdvesni nuperkami gerokai vėliau ir mažesniais kiekiais. Vertinant pardavimų rezultatus taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienas vystytojų skyrė 124 butus nuomai Šnipiškėse. Dar viena bendrovė atidarė du co-living projektus. Apie savo planus šiame segmente yra paskelbę ir kiti rinkos dalyviai. Sakyčiau, kad būsto rinką šiuo metu apibūdina ne tik tipiniai pavienių butų pardavimai, tačiau ir naujos apgyvendinimo formos, kurios gali mažinti aktyvumą įprastiniuose būsto segmentuose“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.
Rugsėjo mėnesį Vilniaus mieste parduota 419 būstų (447 nauji susitarimai, 28 atšaukimai). Tai – 11 proc. mažiau nei prieš mėnesį (470 pardavimų, 483 nauji susitarimai, 13 atšaukimų) bei 21 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (529 pardavimai, 567 nauji susitarimai, 38 atšaukimai), tačiau bendras ketvirčio rezultatas (1 439 pardavimai) yra analogiškas priešpandeminių 2019 metų trečiam ketvirčiui (1422). Vilniaus verslo dangoraižiai Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
Rugsėjo mėnesį į stebėjimus įtraukti 176 nauji objektai (75 butai ir 101 kotedžas). Tai – gerokai mažesnis nei įprasta pasiūlos kiekio padidėjimas. „Rugsėjį nemažai nekilnojamojo turto vystytojų paskelbė apie ambicingus ateities projektus. Nors šie pastatai iškils tik po kelerių metų, jie galės pasiūlyti sąlyginai pigesnių vidutinės klasės būstų, kurių rinkoje šiuo metu galėtų būti daugiau“, – kalbėjo T. S. Kvainickas. Analizuojamas pasiūlos kiekis toliau mažėja, šiuo metu jį sudaro 3 755 objektai (100 būstų iš stebėjimų buvo pašalinti dėl keičiamų techninių projektų, jie bus įtraukti vystytojams atnaujinus pardavimus). Vilnius. Jono Basanavičiaus gatvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Anot „Inreal“ analitikų, mažėjant pasiūlai būsto kainos auga ir toliau – ekonominiame segmente peržengta psichologinė 2000 Eur/kv. m riba. Toks būstas šiuo metu vidutiniškai kainuoja 2033 Eur/kv. m. Dar 2020 metais šis kainos lygis buvo būdingas vidutinės klasės projektams. Pastarieji šiuo metu kainuoja apie 2678 Eur/kv. m, o prestižinės klasės būstas per metus pabrango nuo 3 297 iki 4 112 Eur/kv. m kainų vidurkių.
„Nepaisant tokių reikšmingų kainų pokyčių, rinka ir toliau išlieka ypač aktyvi bei sufleruoja galimus ateities scenarijus dėl šių kainų tęstinumo. Tarp priežasčių, paskatinusių spartų būsto kainų augimą – ženkliai išaugusios statybos medžiagų kainos. Beveik neabejotina, kad suvaldžius pandemiją statybinės medžiagos pigs, ir atsiras daugiau laisvės koreguoti kainas pirkėjams palankesne linkme. Kita vertus, rinkai išliekant aktyviai ir pasiūlai atsiliekant nuo paklausos šio faktoriaus poveikis gali ir nepasiekti būsto pirkėjų“, – teigė T. S. Kvainickas.
Likvidumo rodiklis sostinėje siekia 0,49. Tai reiškia, kad esamą pasiūlos kiekį remiantis paskutinių 12 mėnesių pardavimų rezultatais pavyktų realizuoti per kiek trumpiau nei pusę metų. Rinkos balanso rodiklis antrą mėnesį yra ties 0,69 riba ir toliau rodo „pardavėjo rinką“.
Dalies segmentų kainų augimas Kaune yra gerokai nuosaikesnis nei Vilniuje
Kaune – rezultatai nevienareikšmiai. Rugsėjo mėnesio pardavimai siekė 33 (43 nauji susitarimai, 10 atšaukimų), tačiau į rezultatus pridėti dar 63 pardavimai (iš viso 96) tuose projektuose, kurių duomenys nebuvo reguliariai atnaujinami, ir pardavimai, tikėtina, įvyko seniau.
Laikinoji sostinė pandemijos pradžioje labiausiai nukentėjo dėl sustojusios pirminės būsto rinkos, todėl nieko stebėtino, kad rugsėjo mėnesio pardavimai buvo dvigubai didesni nei prieš metus (50 pardavimų, 56 nauji susitarimai, 6 atšaukimai). Praėjusio mėnesio rezultatas taip pat 9 proc. geresnis nei rugpjūčio (88 pardavimai, 92 nauji susitarimai, 4 atšaukimai).
Kauno NT vystytojams rinkai pristačius 84 naujus objektus, pasiūlos kiekis sumažėjo iki 1 364. Prieš metus rugsėjį į stebėjimus nauji objektai įtraukti nebuvo, šių metų rugpjūtį stebėjimus „Inreal“ papildė 109 objektais (29 proc. sumažėjimas). Prekybos centras „Pupa”. Slaptai.lt nuotr.
Ekonominės klasės būstas per 12 mėnesių pabrango 17 proc. (nuo 1 243 iki 1 449 Eur/kv. m), o lyginant su 2021-ųjų rugpjūčiu iš esmės nepakito – siekė 1 446. Gerokai didesnis kainų šuolis įvyko vidutinės klasės segmente – per 12 mėnesių kaina šoktelėjo nuo 1 801 iki 2 390 Eur/kv. m (33 proc. pokytis). Prieš metus būtent tiek kainavo prestižinės klasės būstas, kurio pasiūla šiuo metu iš esmės yra išnykusi, o rinkoje dominuoja brangesni vidutinio segmento būstai.
Pardavimams išlaikant augimo tendenciją ir pasiūlai kiek menkstant, būsto likvidumo indeksas Kaune sumažėjo iki 1,29 (rugpjūčio mėnesį – 1,36). Tai reiškia, kad egzistuojančią naujo būsto pasiūlą galima būtų realizuoti per penkiolika su puse mėnesio. Rinkos balanso rodiklis šiuo metu siekia 1,34 (rugpjūtį – 1,33), o tai signalizuoja apie besiformuojančią „pirkėjo rinką“.
„Įprastomis aplinkybėmis tai suteiktų pirkėjams didesnes derybines galias, tačiau Kauno naujų būstų rinkoje esant dideliam kiekiui aukštesnio lygio projektų bei vis dar nenukritus statybos darbų kainoms nuolaidų tikimybė nėra didelė“, – sakė T. S. Kvainickas.
Klaipėdos rezultatai dvigubai kuklesni nei Kauno
„Inreal“ analitikai fiksavo 45 pardavimus (46 nauji susitarimai, 1 atšaukimas). Tai – 12 proc. mažiau nei rugpjūčio mėnesį (51 pardavimas, atšaukimai nefiksuoti), bet 41 proc. daugiau nei 2020-ųjų rugsėjį (32 pardavimai, atšaukimai nefiksuoti). Jeigu Vilniaus bei Kauno miestai grįžo į 2019 metų lygį, tai Klaipėdoje fiksuojamas tolesnis rinkos aktyvumo augimas.
Rugsėjo mėnesį stebėjimai papildyti 85 naujais pirminės būsto rinkos objektais (2 kotedžų projektai). Pasiūlos kiekis per mėnesį kiek padidėjo (nuo 304 iki 344 objektų), tačiau jis vis dar yra žemesnis nei prieš pandemiją – 2020 metų kovo mėnesį paskelbiant karantiną rinkoje buvo apie 500 objektų, ir šiame skaičiuje nebuvo kotedžų.
„Rinkos aktyvumas tokiomis aplinkybėmis ir toliau sustiprina įsitikinimą, kad uostamiestyje egzistuoja naujo būsto poreikis, todėl dabar galėtų būti palankus metas rinkai pristatyti suplanuotus projektus“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.
Dangoraižiai prie Neries. Vytauto Visocko nuotr.
Šiuo metu Klaipėdoje daugiausia yra vidutinės klasės butų ir kotedžų, jų kainos, atitinkamai, yra 1 755 Eur/kv. m (18 proc. prieaugis nuo 2020 m. rugsėjo) ir 1 509 Eur/kv. m. Kaip ir kituose Lietuvos didmiesčiuose, Klaipėdos pirminei (ir antrinei) būsto rinkai būdingas kainų augimas.
Likvidumo indeksas per pastarąjį mėnesį neženkliai padidėjo nuo 0,64 iki 0,70 (pasiūlos kiekio realizavimui reikėtų aštuonių su puse mėnesio). Atitinkamai, padidėjo ir rinkos balanso reikšmė – nuo 0,71 iki 0,83. Išsprendus pasiūlos trūkumo problemą, pirkėjams pasiūlius du–tris vidutinio dydžio būsto projektus, uostamiesčio rinka taptų subalansuota.
Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas, įvertinęs valdančiųjų siūlomą Seimo rudens sesijos darbotvarkę, teigia pasigendąs realaus Vyriausybės dėmesio kylančių kainų problematikai.
„Augant kainoms, būtina apsaugoti ekonomiškai silpniausias grupes, kurių pajamos yra fiksuotos politiniais sprendimais. Tai – įvairios socialinės pagalbos sistemos remiami asmenys, neįgalieji, prižiūrintys sergančius žmones, pensininkai, taip pat žmonės, dirbantys nekvalifikuotą darbą už minimalų atlyginimą. Jų pajamos, kitaip nei kitų, didėjant kainoms, neauga. Kol kas pasiūlymų paketo, kaip spręsti šias problemas, Vyriausybė Seimui nėra pateikusi“, – sako G. Paluckas.
Jis tikisi, kad valdantieji palaikys opozicinės Socialdemokratų frakcijos teikiamą iniciatyvą dėl lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) buitiniams elektros ir dujų vartotojams, tačiau, pasak G. Palucko, to nepakanka.
G. Paluckas pažymi, kad augančias elektros ir dujų kainas lemia ne vien žaliavų kaina rinkoje.
„Šildymas, plačiąja prasme, yra valstybės kontroliuojama rinka, kadangi kainas nustato valstybė kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taip, įtakos kainoms turi žaliavų kaina, bet galutinėje paslaugos kainoje ši dalis sudaro tik 30 proc. Kitos sudedamosios dalys yra pelnas, nusidėvėjimas, darbo užmokesčio fondas, mokesčiai ir panašiai. Tik priminsiu, kad pernai „Ignitis“ pelnas išaugo tris kartus ir siekė 170 mln. eurų“, – nurodo G. Paluckas.
Anot politiko, socialdemokratų siūloma 9 proc. PVM lengvata elektrai ir dujoms – tik vienas iš daugelio galimo būdų, kaip vartotojams sumažinti augančių kainų naštą. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Taip, pritaikius tokią lengvatą, biudžetas netektų pajamų, tačiau jas galima kompensuoti teisingiau apmokestinant labai turtingus asmenis ir visas jų pajamas, nepriklausomai nuo šaltinio. Kol kas, kalbant apie mokesčius, Vyriausybė paskelbė tik apie automobilių taršos mokestį, kuris jokios naudos neduos, tik įpykdys gyventojus, mat realiai su taršos mažinimu neturi nieko bendra – tai panašu tiesiog į turto mokestį. Daug galimų sprendimų pasiūlėme praėjusią savaitę įteikdami kreipimąsi į Vyriausybę, tačiau kol kas – jokio atsako“, – teigia jis.
Artėjant 2022 m. valstybės biudžeto pateikimui G. Paluckas pabrėžia, kad Seimo komitetų dar nėra pasiekę Vyriausybės planuoti, kaip skelbta, socialiai teisingesni mokesčių pakeitimai.
„Mane stebina, kad Vyriausybė tiesiog užsimerkia ir tarsi nemato tų problemų. Daugeliui gali kilti klausimas: galbūt Ingridos Šimonytės Vyriausybė atstovauja tik labai turtingiems asmenims, kuriems energijos brangimas nepadarys didelės įtakos jų bendroms ūkio išlaidoms? Bet tiems, kurie yra ant energetinio skurdo ribos bei tiems, kurių didelė pajamų dalis skiriama šildymui ir elektros išlaidoms apmokėti, minėti dalykai yra itin svarbūs. Jie kol kas nesulaukia jokio Vyriausybės dėmesio. Mano galva, Vyriausybė, kad ir konservatorių valdoma, turi atstovauti visai Lietuvai, o ne vienai asmenų grupei“, – įsitikinęs G. Paluckas.
VERT atstovai praėjusią savaitę paskelbė, kad šildymas šalyje gali brangti vidutiniškai 27-30 proc., tuo metu Vilniuje – iki 60 proc.
Išaušus pirmajai Naujųjų metų dienai, Rusijoje pakeltos degtinės kainos. Nuo šiol mažiausia šio gėrimo mažmeninė kaina siekia 230 rublių (maždaug 3,70 JAV dolerio, arba 3,30 euro). Atitinkama Rusijos finansų ministerijos direktyva įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.
Be to, rusams teks daugiau pakloti ir už kitus stipriuosius alkoholinius gėrimus. Nuo sausio puslitrinis butelis konjako negalės kainuoti mažiau nei 433 rublius (apie 7 JAV dolerius, arba 6,17 euro). Mažiausia mažmeninė brendžio butelio kaina pakilo iki 315 rublių (maždaug 5 JAV dolerių, arba 4,50 euro).
Taip pat išaugo gamintojams ir platintojams taikomos pirkimo kainos.
Finansų ministerija, kovodama su slaptai pardavinėjamų alkoholinių gėrimų rinka, alkoholio kainas laipsniškai kelia nuo 2009 metų.
Šiuo metu Rusijoje galioja mažiausia 164 rublių (apie 2,7 JAV dolerio, arba 2,36 euro) mažmeninė kaina už 0,75 litro putojančio vyno. Be to, valdžia ketina peržiūrėti kitoms vyno rūšims taikomas mažiausias kainas.
Nuo sausio 1 dienos Vilniuje įsigalioja naujos atliekų tvarkymo kainos.
Kaip pranešė Vilniaus miesto savivaldybė, buvusi mišrių komunalinių atliekų surinkimo-vežimo kaina keisis: nuo 16,71 euro už toną iki 41,96 euro už toną.
Pagrindinė brangimo priežastis – įvertintos visos esamos konteinerių ištuštinimo sąlygos, susijusios su atliekų svėrimu, į paslaugų kainą naujai įtrauktas konteinerių atvežimas ir pastatymas naujiems atliekų turėtojams, numatyta ir dažnesnio aptarnavimo paslauga to pageidaujantiems individualių namų valdų savininkams, teigia savivaldybė.
Nuo Naujųjų metų pasikeitusi paslaugos kaina išliks mažesnė ir nesieks iki atliekų reformos buvusio lygio. Pavyzdžiui, iki praėjusių metų gegužės 1 dienos, kai buvo įvestos rinkliavos, 60 kv. m butas daugiausiai mokėdavo 6,53 euro per mėnesį. Nuo sausio 1 d. įsigaliojus naujai patvirtintoms kainoms, standartinis 60 kv. m dydžio butas mokės 4,79 euro per mėnesį.
Iki reformos gyvenamasis namas, turintis 0,24 kub. m konteinerį, kuris būdavo vežamas du kartus per mėnesį, maksimaliai galėjo mokėti 8,11 euro per mėnesį. Dabar 170 kv. m namas mokės 4,86 euro per mėnesį pastoviąją dalį ir 2,85 euro kintamąja dalį – iš viso 7,71 euro per mėnesį.
Prekės ženklų strategijos konsultantas ir asocijuotas Latvijos universiteto RISEBA profesorius Valteris Kaže
Prekės ženklų strategijos konsultantas ir asocijuotas Latvijos universiteto RISEBA profesorius Valteris Kaže prognozuoja, kad šiais metais pagaliau galime tikėtis, jog bendras kainų lygis daugelyje vidutinio ir premium lygio mados prekių kategorijų mažės. Tam įtakos turės padidėjusi konkurencija mažmeninės prekybos sektoriuje ir į rinką ateinantys naujų formatų prekybininkai.
Analizuojant gyventojų perkamąją galią, pastarųjų metų tendencijos ir vartotojų apklausos rodo, kad vartotojai ieško naudingiausio varianto.
Tai – dominuojanti tendencija, ir ji yra natūrali. Nepaisant to, kad bendra perkamoji galia stabiliai ir palaipsniui didėja, Lietuvoje, 2018 m. Eurostat duomenimis, ji vis dar yra 30 proc. mažesnė už tokių šalių kaip Liuksemburgas, Vokietija, Austrija vidurkį. Taip pat žmonės pradėjo dažniau apsipirkti internete, t.y. vartotojai renkasi alternatyvius apsipirkimo būdus.
Ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu Baltijos šalių mažmeninės prekybos sektoriuje trūksta išparduotuvių centrų, kuriuose sutelkta daug atskirų prekės ženklų – tokia prekybos koncepcija populiari visame pasaulyje.
„Kitų Europos šalių mažmeninės prekybos sektoriuje kasmet duris atveria vidutiniškai 4–6 stambūs daugybės prekės ženklų išparduotuvių projektai. Iš viso tokio tipo didelių prekybos centrų skaičius viršija 180, o Baltijos šalių rinkoje tokių prekybos centrų išvis nėra. Kadangi tokio formato parduotuvės išsiskiria ypatingomis kainomis, kurios yra bent 25 proc. mažesnės nei tokių pačių prekių kainos klasikinėse parduotuvėse, tai daro įtaką ne tik atskiriems vartotojams, bet taip pat gali paveikti visą mažmeninės prekybos sektorių – šios rinkos dalyviams gali tekti keisti savo kainų politiką“, – aiškina V. Kaže.
2020 m. Baltijos šalyse bus atidarytas pirmasis išparduotuvių miestelis „Via Jurmala Outlet Village“ Latvijoje. Jame veiks 77 prekės ženklų parduotuvės, kurių kainos bus vidutiniškai 30 proc. mažesnės, palyginti su esamais prekybos centrų pasiūlymais. Galima prognozuoti, kad kitais metais pasikeis ir Lietuvos gyventojų įpročiai – pirkėjai, kurie teikia pirmenybę Vakarų Europos išparduotuvėms, svarstys galimybę apsipirkti arčiau namų. O tie vartotojai, kurie daugiausiai naudojasi vidaus rinkoje siūlomomis prekėmis, turės papildomą paskatą pasinaudoti proga apsipirkti naujo formato prekybos centre. Vilniaus gatvė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Daug prekių ženklų jungiančių išparduotuvių idėjos ištakos yra JAV, kur 1974 m. atsirado pirmoji tokia parduotuvė. Pradinis jų tikslas buvo skatinti ankstesnio sezono prekių ar kitų mažiau likvidžių daiktų pardavimus. Vis dėlto netrukus šio formato prekybos centruose atsirado ir daugelis brangesnių prekių ženklų, kurie pasiūlė 25 proc. mažesnes kainas nei tradiciniuose prekybos centruose. Per pastaruosius kelis dešimtmečius ši koncepcija labai pasikeitė ir išsivystė.
„Pirmiausia išparduotuvės išpopuliarėjo Vakarų Europoje (pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje), Azijoje ir kituose regionuose. Verta pridurti, kad išsivysčiusiose rinkose, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, tai yra sparčiausiai auganti mažmeninės prekybos koncepcija. Antra, labai pasikeitė pati jos esmė – vietoj parduotuvių, prekiaujančių nepaklausiomis prekėmis, atsirado prekybos vietų, kuriose siūlomos specialiai šiam prekybos kanalui sukurtų produktų linijos. Koncepcija vystėsi įvairiomis kryptimis, siūloma jau ne tik madingų daiktų ir aksesuarų, bet ir elektronikos bei kitų prekių kategorijų, pramogų ir poilsio būdų. Taip pat padaugėjo ir drabužių prekės ženklų, kurių dalis viršijo 40 proc. nuo viso siūlomo asortimento. Trečia, tokie prekybos centrai tapo didesni ir geografiškai arčiau vartotojo“, – sako V. Kaže. Vilniaus gatvės vitrinos. Slaptai.lt nuotr.
Ekspertas pabrėžia, kad pirmojo išparduotuvių miestelio atidarymas Baltijos šalyse paveiks ne tik populiarių mados prekės ženklų kainų lygį, bet ir vartotojų apsipirkimo įpročius.
„Analitikų vertinimu, nuo 2012 m. išparduotuvių apyvarta augo vidutiniškai po 10 proc. per metus. Tuo tarpu „GlobalData Consumer Research“ tyrimo duomenimis, daugiau nei 23 proc. daug prekės ženklų jungiančių išparduotuvių pirkėjų per penkerių metų laikotarpį planuoja dažniau apsilankyti tokio tipo parduotuvėse. Tai lemia daugybė veiksnių, pavyzdžiui, patrauklios kainos ir skirtingas prekių bei prekės ženklų asortimentas, kurio nėra kitose mažmeninės prekybos vietose. Tai skatina žmones pirkti ne tik per išpardavimus, bet ir visus metus“, – sako V. Kaže.
Lietuvoje spalį metinė infliacija, išankstiniais duomenimis, siekė 1,5 proc. ir per du mėnesius sumažėjo 1 proc. punktu. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Lietuvai dėl to nereikėtų nerimauti, nes paslaugų kainų infliacija yra aukšta, o darbo užmokesčio augimas yra spartus.
„Lietuvai dėl to nereikėtų nerimauti. Šalyje paslaugų kainų infliacija yra aukšta, o darbo užmokesčio augimas yra spartus. Įmonės, ypač veikiančios vidaus rinkoje, tikrai augina savo pajamas, taip kad infliacija nėra verslo apyvartą mažinantis veiksnys Lietuvoje. Nemaža dalis verslo sugeba didinti savo rinkos dalį ir kol kas labai didelio neigiamo poveikio nejaučia“, – Eltai teigė jis.
Pasak ekonomisto, didžiausi iššūkiai kyla žaliavų gamyboje dirbantiems sektoriams.
„Jei tai yra į paslaugų sektorių arba iš dalies į pramonės sektorių orientuotos įmonės, jos neigiamo poveikio nejaučia. Lietuvoje išskirčiau sektorius, dirbančius žaliavų gamyboje. Žemės ūkio produktų kainos jau kurį laiką yra pakankamai žemos ir toliau krintančios, tad jiems kyla didžiausi iššūkiai“, – sakė Ž. Mauricas.
Pasiteiravus apie tai, kas galimai lemia infliacijos kritimą, ekonomistas paminėjo vyraujančias pasaulines tendencijas.
„Neigiamos pasaulinės tendencijos yra pagrindinė priežastis, kodėl krinta žaliavų kainos. Akcijų kainos kyla, ypač JAV ar Vakarų Europos pastaruoju metu, o žaliavų kainos netgi krinta“, – teigė jis.
Ž. Maurico teigimu, bet kuriuo atveju nerimauti dėl infliacijos kritimo neverta, pavojingų ženklų kol kas nemato ir Europos Centrinis Bankas (ECB).
„Lietuva visgi yra žaliavų importuotoja. Štai ir dujos atpigs nuo kitų metų, ir kuras nebrangsta, tai mums tai yra į gera. O vidaus rinkoje kol kas infliacinis spaudimas yra pakankamai žymus, nes paslaugų kainos auga.
Netgi euro zonoje grynoji infliacija, nors ir nekyla, kaip norėtų ECB, bet kol kas pavojingų ženklų, kad ji labai kristų, nėra“, – Eltai komentavo ekonomistas.
Pasak jo, infliacijos kritimo tendencija gali bet kada pasikeisti dėl išorės aplinkos įtakos.
„Apskritai, į infliaciją, kurią seka centriniai bankai, neįtraukiami žaliavų ir maisto kainų pokyčiai, nes jie labai kintami ir juos sunku prognozuoti“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Kaip ELTA jau rašė, metinės spalio infliacijos išankstinis įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 1,5 proc.
Išankstinis mėnesinis (spalį, palyginti su rugsėju) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, yra artimas nuliui, remdamasis negalutiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Rugsėjį vidutinė metinė infliacija sudarė 2,4 proc.
Vilniuje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje šeštadienį aptarti savivaldybių tarybų ir artėjantys partijos pirmininko rinkimai. Partijos posėdyje apie padėtį šalyje, socialinio nesaugumo priežastis kalbėjo ir būsimasis LSDP kandidatas į prezidentus, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Kaip vieną iš priežasčių, kodėl daugelio žmonių gyvenimas per kelis dešimtmečius nepagerėjo, V. Andriukaitis įvardijo tai, kad Lietuva nevykdė ir nevykdo socialiai teisingos mokesčių politikos. „Mažas pajamų perskirstymas per šalies biudžetą – viena didžiausių šalies bėdų“, – partijos tarybos posėdyje pažymėjo eurokomisaras.
Pasak jo, daugelis Lietuvos žmonių yra nusivylę, nes nesulaukia socialinio teisingumo. Kylančios kainos, netolygiai augantys atlyginimai, sveikatos paslaugų prieinamumas – tai baimės, kurias šalies piliečiai vardija dažniausiai.
„Žmonės sako paprastai: „Nėra teisybės“. Neteisybė žeidžia labai giliai. Ir ypač tuos, kurie per daugelį metų taip ir liko toje pačioje situacijoje. (…) Taip, Lietuvos biudžetas padidėjo surenkant netiesioginį mokestį – akcizą. Po to padidinami atlyginimai. Tačiau ir vėl padidėja kainos. Perkamoji galia nepasikeičia“, – LSDP infocentro pranešime cituojamas V. Andriukaitis. Jis pridūrė, kad taip yra dėl neteisingos mokesčių politikos, kurią vykdo Lietuva.
„Pajamų perskirstymas per biudžetą yra labai mažas. Europos Sąjungoje esame antri treti nuo galo. Gana laikyti didelę dalį Lietuvos šešėliniuose santykiuose. Arba vogti pridėtinės vertės mokestį. Kas tai yra? Tai yra viešųjų paslaugų, atlyginimų, visų žmonių gyvenimo kokybės apvogimas“, – sakė V. Andriukaitis.
Pasak eurokomisaro, šiuos klausimus reikia kelti nacionaliniu mastu. „Gana matyti skurdą ir dalies žmonių nusiteikimą nebalsuoti. (…) Lietuvai reikia grąžinti jos ateitį, nes toliau taip gyventi negalima. Reikia išties sudrebinti Lietuvą“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
Socialinio nesaugumo problemas galėtų padėti spręsti stiprus viešųjų paslaugų sektorius, būtent jis turėtų užtikrinti žmonių saugumą, tačiau, pasak V. Andriukaičio, jis silpnas ir Europoje, ir Lietuvoje.
Kalbėdamas apie Europos situaciją, jis minėjo, kad 115 mln. europiečių skursta, 55 mln. europiečių sako, kad pavalgo tik kas antrą dieną.
Skurdui – stop. Slaptai.lt nuotr.
„Tai tik parodo, kokią didelę kainą sumokėjome už neoliberalizmą. Kai begalė pinigų nukeliavo velniai žino kur, kai klesti šešėlinė ekonomika, mokesčių rojai, agresyvus mokesčių planavimas“, – pridūrė jis.
Lapkričio pabaigoje LSDP paskelbė, kad prezidento rinkimuose partijai atstovaus V. Andriukaitis. Jo kandidatūrą iškėlė 40 LSDP skyrių. Dabar socialdemokratai prašo Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio eurokomisarui V. Andriukaičiui leisti dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose.
Iš kairės: Arūnas Vizickas, Irma Gudžiūnaitė, Neringa Ulbaitė ir Kęstutis Kupšys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) penktadienį pristatė tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainų palyginimą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.
Pagal 12-os ES šalių ne maisto prekių, parduodamų interneto parduotuvėse, atlikto tyrimo duomenis, pastebimos įvairios tendencijos: vienos prekių kainos didesnės Lietuvoje, kitos – mažesnės arba vienodos kaip ir kitose ES valstybėse. Pažymima, kad tam tikri tų pačių prekių kainų svyravimai ES šalyse galimi dėl mokestinės sistemos skirtumų, transportavimo išlaidų ir kitų objektyvių paaiškinamų veiksnių.
Tyrimo metu vertinti tuose pačiuose prekybos tinkluose parduodamos tos pačios prekės.
Tyrimo rezultatus pristatydama teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė sakė, kad girdima daug vartotojų nusiskundimų, jog Lietuvoje kainos esą didesnės nei kitose ES šalyse.
„Rezultatai rodo, kad ir dabar yra prekybininkų, kurie stengiasi, kad prekių prieinamumas vartotojams būtų geresnis. Bet erdvės diskusijoms tikrai yra, kai kurių prekių kainos viršija ES vidurkį“, – sakė viceministrė.
Jos teigimu, nepastebima, kad kainos rinkai turėtų įtaką, tai esą rodo kainos Latvijoje, kurioje kai kurios prekės pigesnės, nors rinka – mažesnė.
Pasak I. Gudžiūnaitės, būtinas viešas, draugiškas dialogas su prekybininkais, o atvirumas, viešumas padės didinti prekių prieinamumą vartotojams.
Jos teigimu, pradedamos ir diskusijos su Europos Komisija bei Europos Parlamentu: institucijos rudenį pradės savo platų tyrimą – lygins kainų ir kokybės santykį ES mastu.
VVTAT vadovė Neringa Ulbaitė teigė, kad šių metų rugpjūtį atliktas tyrimas apėmė 20 drabužių, 20 avalynės ir 20 buitinės technikos prekių.
Drabužių kategorijoje nustatyta, kad kainos ES šalyse skiriasi nuo 10 iki 53 proc., vidurkis – apie 27 proc. Lyginant vidutinę drabužių kainą Lietuvoje su tirtų ES šalių vidurkiu, Lietuvos drabužių kainos sudaro 101,4 proc. nuo 12 ES šalių drabužių kainų lygio.
„Brangiausi drabužiai Čekijoje, mažiausiai už juos moka ispanai ir portugalai. Kalbant apie Baltijos šalis, kainos yra beveik identiškos“, – sakė N. Ulbaitė.
Avalynės kainų skirtumai svyruoja apie 27,5 proc. Lietuvoje – 101,4 proc. kainų lygio. Brangiausia avalynė vėlgi Čekijoje.
„Tuo tarpu buitinė technika pigiausia Latvijoje. Pavyzdžiui, skalbimo mašina Lietuvoje kainuoja apie 23 proc. brangiau nei Latvijoje. Kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos buitinių prekių kainas, jos beveik identiškos, kai kurios prekės net pigesnės“, – teigė VVTAT vadovė.
Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys sakė, kad kainų skirtumai elektroninėse parduotuvėse pastebimi, tad fizinėse parduotuvėse jie galbūt dar ryškesni.
„Tai mus, kaip vartotojus, liūdina, nes esame gana žemos perkamosios galios vartotojų šalis. Tai nemaloni realybė. Mano kvietimas vartotojams paprastas – turime vieną šansą būti budresni. Elektroninė erdvė atveria vartotojams visas galimybes kainas lyginti ir padaryti sąmoningą sprendimą. Jis neturi būti spontaniškas, paveiktas reklaminės kampanijos“, – ragino K. Kupšys.
Jis taip pat skatino vartotojus pirkti tik tai, kas iš tiesų reikalinga.
„Tai pamoka, kad vartotume mažiau, vartotume atsakingai, nepirktume bet kur ir bet kada“, – kalbėjo K. Kupšys.
VVTAT anksčiau šią savaitę pranešė, kad atliktas tyrimas, kurio metu buvo lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Pagal tyrimo rezultatus, to paties pavadinimo parduotuvėse kai kurios tos pačios prekės Lietuvoje kainuoja brangiau nei kitose ES šalyse.
Kainos lygintos be nuolaidų, nukainojimų, akcijų ir panašiai, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Čekijoje.
Ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sakė, jog tai, kad prekių kainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse skiriasi dėl rinkos dydžio, – sena prekybininkų „dainelė“, kurios pagrįstumą atliktas tyrimas paneigia.
„Kalbant apie rinkos dydžius – tai sena dainelė, kurią prekybininkai vis kartoja. Bet mes turime pavyzdžių, kai tam tikri produktai Latvijoje kainuoja pigiau nei Lietuvoje, o jos rinka dar mažesnė. Kai viską pristatysime, pasimatys, kad ši logika neveikia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo E. Jankevičius.
Pasak ministro, kai kurie verslininkų išsakomi argumentai dėl didesnių kainų stebina, tarkime, kad Lietuva neturi siuvimo pramonės. Pasak ministro, turime puikių siuvimo pramonės pavyzdžių.
Karvės skulptūra Europos prekybos centre Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Tai, kad prekių kainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse skiriasi dėl rinkos dydžio, – sena prekybininkų „dainelė“, kurios pagrįstumą paneigs atliktas tyrimas, interviu „Žinių radijui“ sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šią savaitę pranešė, kad atliktas tyrimas, kurio metu buvo lygintos prekių kainos tų pačių prekybos tinklų parduotuvėse Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Pagal tyrimo rezultatus, to paties pavadinimo parduotuvėse kai kurios tos pačios prekės Lietuvoje kainuoja brangiau nei kitose ES šalyse.
„Negalima sakyti, kad visos prekės kainuoja brangiau, bet didelė dalis prekių iš tiesų kainuoja brangiau. Darome pristatymą penktadienį, bus įvardytos vienos kitos priežastys, bus įvardytos priemonės, bus įvardyti prekybos tinklai. Situacija yra iš tikrųjų keistoka. Siekiame apginti mūsų vartotojus. Manome, kad mūsų vartotojai turi turėti galimybes įsigyti prekę panašiomis kainomis ir atrodyti ne prasčiau nei kiti vartotojai kitose ES šalyse. Tyrimas yra apie tai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjo E. Jankevičius.
Pasak ministro, kai kurie verslininkų išsakomi argumentai dėl didesnių kainų stebina, tarkime, kad Lietuva neturi siuvimo pramonės.
„Turime puikių siuvimo pramonės pavyzdžių. Yra ir smulkių. Negalima numoti ranka ir pasakyti, kad nieko neturime. Kita vertus, kalbant apie rinkos dydžius – tai sena dainelė, kurią prekybininkai vis kartoja. Bet mes turime pavyzdžių, kai tam tikri produktai Latvijoje kainuoja pigiau nei Lietuvoje, o jos rinka dar mažesnė. Kai viską pristatysime, pasimatys, kad ši logika neveikia“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad penktadienį Teisingumo ministerija ir VVTAT pristatys tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainų palyginimą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga (toliau – Lyga) su nerimu stebi viešoje erdvėje skelbiamą informaciją apie energijos tiekimo kainas.
Norime atkreipti Komisijos dėmesį, kad ES Sutarties 153 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai, vartotojams garantuoja teisę į objektyvią, pagrįstą ir teisingą informaciją apie paslaugų (taip pat ir energijos paslaugų) kainas.
Lyga gauna daug klausimų dėl pastaruoju metu skleidžiamos informacijos apie UAB “Vilniaus vandenys“ neva galimai nusavintą vieną milijardą litų ir dėl Ukmergės savivaldybės neva ketvirtadaliu sumažintų kainų. Vartotojai dažnai klausia (ir tuo pačiu kaltina): kaip Valstybės energijos kainų reguliatorius – Komisija – leido tokiems faktams įvykti, nes būtent jis kontroliuoja, prižiūri, reguliuoja energijos tiekimo kainas ir investicijų dydžius?
