Kyjivas, rugpjūčio 6 d. (Ukrinform-ELTA). Nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio ryto Rusijos kariuomenė masiškai atakavo Ukrainos teritoriją iš oro ir jūros paleidžiamomis raketomis ir Irane pagamintais bepiločiais orlaiviais „Shahed-136/131“. Apie tai „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinės oro pajėgos.
„Per pirmąją atakos bangą 2023 metų rugpjūčio 5-osios vakarą priešas panaudojo 14 iš jūros paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Kalibr“ ir tris iš oro paleidžiamas balistines raketas „Kh-47 Kinžal“. Oro gynybos daliniai sunaikino 12 iš 14 „Kalibr“ raketų. Informacijos apie raketas „Kinžal“ atskleisti negalima“, – sakoma pranešime.
Rugpjūčio 6-osios naktį rusai toliau atakavo Ukrainos teritoriją iš pietryčių krypties dronais „Shahed 136/131“, iš Juodosios jūros – sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, o iš Kaspijos jūros – strateginių bombonešių Tu-95MS paleistomis sparnuotosiomis raketomis Kh-101/Kh-555.
Bendradarbiaudami su kitais Ukrainos gynybos pajėgų daliniais, oro gynybos pajėgų daliniai sunaikino visus 27 dronus „Shahed 136/131“, penkias iš šešių raketų „Kalibr“ (antrosios atakos bangos metu) ir 13 iš 20 iš oro paleistų sparnuotųjų raketų Kh-101/Kh555.
Iš viso per praėjusią naktį Rusija prieš Ukrainą panaudojo 70 oro atakos ginklų.
„Ukrinform“ primena, kad sekmadienį šalyje minima Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų diena.
Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 23 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainai reikalingas visavertis dangaus skydas. Tai sekmadienį pareiškė šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Ukrainai reikalingas visavertis dangaus skydas – tai yra vienintelis būdas įveikti Rusijos raketų terorą. Mes jau parodėme, kad galime numušti net ir tas Rusijos raketas, kuriomis teroristai gyrėsi“, – tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis.
Valstybės vadovas pažymėjo, kad dėl partnerių suteiktos pagalbos ir Ukrainai perduotų oro gynybos sistemų padangių gynėjai jau išgelbėjo tūkstančius gyvybių.
„Tačiau mums reikia daugiau oro gynybos sistemų visai mūsų teritorijai, visiems mūsų miestams ir bendruomenėms. Pasaulis neturi priprasti prie Rusijos teroro – terorą reikia įveikti. O tai yra įmanoma!“, – akcentavo V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, operatyvinė vadovybė „Pietūs“ nurodė, kad per liepos 23 d. naktį surengtą raketų ataką priešas sudavė Odesos sričiai bent penkių tipų raketomis – „Kalibr“, „Oniks“, „Kh-22“, „Iskander-K“ ir „Iskander-M“. Dėl šio išpuolio vienas žmogus žuvo, o dar 22 buvo sužeisti.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Kyjivas, gruodžio 30 d. (ELTA). Rusai meluoja, teigdami, kad sparnuotosios raketos „Kalibr“ jiems niekada nesibaigs. Jau atsiradusį tokių raketų deficitą atskleidžia duomenys, rodantys, kokiu intensyvumu Rusijos armija jas naudoja.
Tai penktadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, praneša UNIAN.
Pasak pareigūno, Rusiją erzina Ukrainos žinybų ir partnerių Vakaruose paskelbta informacija, kad jos raketų skaičius mažėja. Todėl propagandininkai mėgina įtikinti savo piliečius, kad yra priešingai.
„Jie turi kabinti makaronus ant ausų savo liaudžiai, elektoratui, kad esą „jos mums niekada nesibaigs“ ir t. t. Suprantama, raketos gaminamos, bet jų gamyba atsilieka nuo raketų naudojimo tempo. Akivaizdu, jog dar vienas sankcijų paketas turėtų dar labiau apriboti Rusijos galimybes gauti iš Vakarų technologijų, kurios naudojamos gaminant tiek „Kalibrus“, tiek bepilotes skraidykles, tiek lėktuvus. Jeigu sankcijos tikrai veiks, jeigu kontrolė bus sugriežtinta, tai Rusija neturės jokių „Kalibrų“, – konstatavo J. Ihnatas.
Ketvirtadienį Rusija vėl smogė raketomis Ukrainai. Patikslintais duomenimis, priešas paleido 70 raketų, iš jų 58 buvo sunaikintos. Per ataką nukentėjo generacijos objektai ir elektros tinklai Lvivo, Odesos ir Kyjivo srityse.
Tą pačią dieną Rusijos gynybos ministerija ciniškai pareiškė, kad esą sparnuotosios raketos „Kalibr“, kurias rusai naudoja per masinius Ukrainos apšaudymus, jiems niekada nesibaigs.
UNIAN primena, kad „Kalibr“ tipo raketos gali nuskrieti daugiau kaip 1500 kilometrų. Tad rusai iš savo laivų Juodojoje jūroje gali atakuoti objektus visoje Ukrainos teritorijoje.
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, spalio 20 d. (ELTA). Didėja pavojus, kad Rusija atnaujins puolamuosius veiksmus šiaurės fronte. Gali būti pasirinkta kryptis Ukrainos vakarinės sienos link siekiant nutraukti logistikos kelius, kuriais tarptautiniai partneriai tiekia Ukrainai ginkluotę ir techniką.
Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos vadovo pavaduotojas Oleksijus Hromovas, praneša „Ukrinform“.
„Rusijos ir Baltarusijos karinės ir politinės vadovybės retorika darosi vis agresyvesnė, ją lydi vadinamosios Sąjunginės valstybės regioninės kariuomenės grupės dislokavimas. Didėja pavojus, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos atnaujins puolimą šiaurės fronte. Baltarusijos teritorijoje taip pat dislokuojami Rusijos aviacijos ir kitų kariuomenės rūšių daliniai“, – sakė pareigūnas.
Anot O. Hromovo, Baltarusijoje vyksta slapta mobilizacija, o šalies vadovybė toliau suteikia savo teritoriją Rusijos balistinėms raketoms ir dronams leisti.
Be kita ko, Rusija dislokavo Baltarusijos aerodromuose lėktuvų Mig-31, kurie gali būti apginkluoti „Kalibr“ tipo sparnuotosiomis raketomis.
O. Hromovas patikino, kad Generalinis štabas atidžiai stebi situaciją.
„Šiuo metu imamasi priemonių, kad valstybės siena ir Kyjivas būtų patikimai apsaugoti iš šiaurės pusės. Jeigu priešininkas nuspręs atidaryti vadinamąjį antrąjį frontą, t. y. pradėti puolamuosius veiksmus iš Baltarusijos teritorijos, mes būsime pasirengė adekvačiai atsakyti“, – pabrėžė Generalinio štabo atstovas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad Ziabrovkos kariniame aerodrome prie Baltarusijos sienos su Ukraina padaugėjo Rusijos karinės technikos ir kariuomenės.
Ukrainos kariai prieš mūšį. EPA-ELTA nuotr.
„Laikome frontą. Tačiau labai sunku“, – taip Ukrainos karininkė apibūdina padėtį viename iš karščiausių fronto ruožų Donecko srityje.
ELTA pasikalbėjo su Ukrainos kariuomenės 93-iosios brigados „Cholodnyj Jar“ atstove spaudai Iryna Rybakova. Karininkė ir jos brigada šiuo metu gina pozicijas šalia Soledaro ir Bachmuto miestų. Būtent šis fronto ruožas jau seniai yra vienas iš pagrindinių Rusijos puolimo visoje Donecko srityje tikslų.
93–ioji brigada dar vasarą kovojo Charkivo srityje, Iziumo kryptimi, kur kartu su kitomis mechanizuotomis pėstininkų brigadomis paklojo pamatus sėkmingam Ukrainos pajėgų puolimui. Prieš šio puolimo pradžią ji buvo perkelta į Donecko sritį.
Net ir likvidavus Rusijos kariuomenės placdarmą Charkivo srityje, padėtis aplink Donecką ir Bachmuto-Soledaro ašį išlieka itin įtempta. Rusijos pajėgos žūtbūt stengiasi čia pralaužti frontą ir turi ginkluotės – pirmiausia sunkiosios artilerijos – pranašumą.
Pasak I. Rybakovos, rusai tą daro jiems įprastu būdu – visiškai negailėdami gyvosios jėgos, nors šios jiems labai trūksta, bei sunkiąja artilerija šluodami nuo žemės paviršiaus visus miestus.
„Mobilizacija Rusijoje? Mes ją pajusime tik po kelių mėnesių ir tai, be abejo, apsunkins mums padėtį. „Referendumai“? Na, tai, kad jie ten juos rengia, aišku, žinome, tačiau galvos dėl to nesukame. Koks skirtumas?“ – apie pastarųjų dienų naujienas iš Rusijos ir jos okupuotų Ukrainos teritorijų atsiliepia I. Rybakova.
– Kokia padėtis šiuo metu ten, kur esate? Rusijos pajėgos, kaip galima suprasti, bent čia stengiasi žūtbūt nemažinti spaudimo?
– Čia, Bachmuto kryptimi, mes, be abejo, ne vieni. Daug kitų brigadų, kuriomis vis stiprinamas šis fronto ruožas. Laikome frontą. Tačiau labai sunku.
Taip, jie ne tik nuolatos šluoja viską artilerija, aviacija, bet ir bando šturmuoti visur, kur tik gali. Šiauliuose – naujas meno kūrinys, simbolizuojantis Lietuvos ir Ukrainos vienybę. „Gubernijos“ nuotrauka
Ypač kenčia pafrontės ir fronto miestai, kurie apšaudomi labai chaotiškai ir, kaip kartais atrodo, visiškai nesirenkant taikinių. Pavyzdžiui, raketomis. Neseniai buvau viename mieste, kurį taip apšaudė raketomis „Kalibr“, „Iskander“, S-300, „Točka-U“.
Bachmute tiesiog griauna gyvenamuosius namus, kvartalus, raketos krenta taip pat jų kiemuose. Smarkiai apšaudo Slovjanską, gauna ir Kramatorskas. Lygiai taip pat – bet kur, be jokio pasirinkimo.
Soledaras, kaip ir Bachmutas, – nuolat artilerijos ugnyje. Štai neseniai ten važiavome kartu su žurnalistais, tai jų automobiliui irgi teko – skeveldromis apdraskė.
Kitą kartą smogė miesto centrui, kur vienoje gatvėje eilė parduotuvių, pastatytų iš lengvai užsidegančių sintetinių medžiagų. Taip degė, kad dieną, į tą gatvę įvažiavus, atrodė, jog patekai į naktį.
– Kodėl? Koks čia gali būti „motyvas“, „taktika“?
– Na, tokia terorizmo rūšis. Tiesiog rusai terorizuoja civilius, siekdami sukelti kuo didesnę sumaištį ir chaosą.
– Artėja žiema ir šalčiai. Nėra vandens, elektros, dujų, namai sugriauti. Net nekalbu apie okupuotas teritorijas. Tačiau humanitarinė katastrofa Ukrainos tebekontroliuojamose Donbaso dalyse – bent arčiausiai fronto – neišvengiama?
– Ta katastrofa jau ten vyksta. Taip, jūs teisus, žmonės nebeturi nieko. Na, kai kurie įsirengė generatorius kiemuose, todėl kažkiek elektros turi. Ant laužų ugnies gaminasi maistą. Iš sudaužytų šaligatvių plytelių susilipdo krosneles tai maisto gamybai.
Vandenį irgi kažkaip organizuojasi. Pavyzdžiui, Bachmute yra didžiulė duobė, kuri atsivėrė po to, kai buvo subombarduoti kažkokie vamzdynai. Tai žmonės kasdien lenda į ją su kibirais, semia ten dar esantį vadinamąjį „techninį“ vandenį. Taip ir gyvena.
– Vis tiek lieka, neišvažiuoja? Kodėl?
– Na, taip, daug liekančių, o skaudžiausia matyti vaikus, kurie važinėjasi dviračiais ką tik subombarduotose vietose. Bent jau juos išvežti reikėtų. Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Žinoma, yra ir vadinamųjų „laukėjų“, kurie tiesiog laukia, kada ateis „rusiškasis pasaulis“. O tai, kad tas „pasaulis“ juos apšaudo raketomis, jiems nė motais. Teisingiau, jie tvirtina, kad tai ukrainiečių armija juos apšaudo, kuriai, esančiai ten pat, kažkodėl reikia į save šaudyti.
– Daug kalbų apie „dalinę mobilizaciją“ Rusijoje, kuri, iš visko sprendžiant, ne tokia jau ir „dalinė“, kaip žadėta. Ką apie tai manote jūs ir kiti Ukrainos kariai?
– Kaip yra iš tikrųjų, mes pajusime ir galėsime spręsti tik po kelių mėnesių. Žinoma, bet kokiu atveju, mums tai kažkiek apsunkins padėtį.
O tai, dėl ko jie tą daro, – visiškai suprantama. Dabar jiems išties labai trūksta gyvosios jėgos. O ir ta, kuri yra, – ne kažką.
Štai mūsų ruože dabar nuolat eina tie iš „Wagner“ kompanijos. Tačiau tai tikrai ne superherojai ir superprofesionalai, kokius juos mėgsta vaizduoti. Buvau vienoje pozicijoje, kurią jie tuo metu mėgino šturmuoti. Mūsų vaikinai juos visiškai sudaužė, o tuos, kurie liko gyvi, paėmė į nelaisvę. Ir tarp jų – vienas kalinys, „zekas“. Pasitaiko ir čečėnų.
– Šitas fronto ruožas, kuriame dabar esate, seniai yra vienas iš pagrindinių Rusijos puolimo tikslų. Ar pasikeitė kas nors po to, kai buvo išlaisvinta Charkivo sritis? Vieni sako, kad po to, kai iš ten buvo išmuštos Rusijos pajėgos, beveik iki nulio sumažinti ir Rusijos šansai paimti visą Donbasą – net ir pralaužus Bachmuto-Soledaro ašį, nebėra kaip ir kuo apsupti ten esančios Ukrainos karinės grupuotės.
Kiti tvirtina, kad Rusija dar labiau padidino apsukas čia, bent jau dalis nuo Iziumo pabėgusių pajėgų buvo permesta čia, kad pagaliau būtų pasiekta bent kažkokia „pergalė“. Ką galite pasakyti jūs?
– Čia visada buvo sunku. Didžiausius nuostolius patyrėme tada, kai tik atėjome, užiminėjome pozicijas ir keitėme tuos, kurie buvo čia iki mūsų. Tuomet jie tiesiog užliejo viską ugnimi.
Pamuštas rusų okupantų tankas. EPA – ELTA foto
Labai intensyviai jie pliekė ir tuomet, kai prasidėjo kontrpuolimas Charkivo srityje. Tuomet jie keletą dienų tiesiog šaudė iš visko, ką turi, – iš baimės, kad ir mes pradėsime puolimą.
Žinoma, tas kontrpuolimas išėjo mums tik į naudą. Pirmiausia, čia galėjo prisijungti kai kurios brigados, atsilaisvinusios nuo Charkivo. Antra, prie Iziumo buvo tikras „supermarketas“, kaip vadino mūsiškiai.
Mes galėjome smarkiai pasipildyti visas atsargas – tiek artilerijos, amunicijos, tiek šarvuotosios technikos, detalių jai. Įsigijome amunicijos reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms „Grad“, net vienos sunkiosios patrankos „Hiacint“ amuniciją ir įrangą.
– Tačiau, kaip galima suprasti, jie išlaiko ne tik artilerijos pranašumą, bet ir pranašumą ore – dronais ir bepiločiais orlaiviais?
– Taip. Pastaruoju metu pas juos atsirado ir Irano gamybos dronų, kurie išties kelia mums problemų.
Apskritai, jie tų dronų – pirmiausia rusiškų „Orlan“ – turi tiek daug, kad pakabina ore ištisas paras ir laiko. Mes juos pasiekti galime tik geresniais priešlėktuvinės gynybos ginklais, kurių mums trūksta. Rusų aukšto rango karininkų, žuvusių Ukrainoje, – vis daugiau
Mes apskritai turime per savo dronus labai kruopščiai rinkti duomenis, rinktis taikinius, žodžiu, būti artilerijos „snaiperiais“. Nes mes visko turime per mažai, nors ir su Vakarų parama.
Na, o jie ir toliau kariauja sovietiniu būdu – viską šluoja „aikštėmis“. Tačiau mes, nors ir labai sunkiai, vis dėlto laikome frontą.
– Ką manote apie „referendumus“ okupuotose teritorijose?
– Dėl to galvos sau nesukame. Žinoma, žmonės seka naujienas, apie tai kalba, tačiau kažko ypatingo apie tai nemanome. Koks skirtumas? Juk tie „referendumai“ vyko ir anksčiau.
The Washington post leidinio būstinė
Vašingtonas, rugpjūčio 30 d. (ELTA). Ukraina apgaule privertė Rusiją švaistyti brangias tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas į fiktyvius taikinius, kurie atrodo kaip didelio judrumo artilerijos raketų sistemos HIMARS. Apie tai rašo laikraštis „The Washington Post“.
Ukrainiečių muliažai pagaminti iš medžio, tačiau Rusijos bepiločiams orlaiviams, perduodantiems jų buvimo vietą Juodojoje jūroje esantiems kariniams laivams, juos sunku atskirti nuo tikros artilerijos baterijos, rašoma laikraštyje.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas, su „The Washington Post“ kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad per kelias savaites karo lauke šie muliažai pritraukė mažiausiai 10 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, kainuojančių po 6,5 mln. dolerių – ir tokia sėkmė paskatino Ukrainą išplėsti netikrų pabūklų gamybą platesniam naudojimui.
Praėjusį mėnesį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė savo generolams pirmenybę teikti tolimojo nuotolio artilerijos sistemų naikinimui po to, kai jos smogė pagrindinėms Rusijos tiekimo linijoms.
Laikraštyje rašoma, kad rusai galėjo pamanyti, jog sunaikino tikrą HIMARS, ir tuoj pat apie tai skelbė savo žiniasklaidoje. Pasak vieno JAV diplomato, rusai giriasi sunaikinę daugiau HIMARS, nei Ukraina jų iš viso yra gavusi.
Anksčiau šį mėnesį Pentagono atstovas spaudai kategoriškai paneigė Rusijos teiginius ir pareiškė, kad visos JAV suteiktos HIMARS sistemos yra apskaitytos, o ukrainiečiai „nuostabiai tiksliai ir efektyviai naudoja visas į apskaitą įtrauktas tiksliųjų raketų sistemas“.
Maskva, birželio 26 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Kremlius paskelbė, kad Rusijos pajėgos smogė trims Ukrainos karinio rengimo centrams, tarp jų vienam netoli Lenkijos sienos, informuoja AFP.
Pasak Rusijos Gynybos ministerijos, šalies Karinės oro pajėgos panaudojo „didelio taiklumo“ raketas „Kalibr“.
Vienas iš taikinių buvo Ukrainos karinio rengimo centras Staryčių rajone, netoli Lvivo, apie 30 km nuo Lenkijos sienos. Kitas karių rengimo centras buvo Žitomyro regione, centrinėje Ukrainoje, o trečias – Černyhivo regione, šalies šiaurėje.
Rusija neatskleidė kada ir iš kur paleistos raketos. Tačiau Ukraina sako, kad smūgiai atlikti šeštadienį iš Baltarusijos. Šių teiginių Maskva nepakomentavo.
Pasak Rusijos Gynybos ministerijos, po atakų kelios Ukrainos brigados „visiškai prarado kovinius pajėgumus“ ir neva nebegalės būti dislokuotos į kovų vietas.
Rusija nepaminėjo, kad jos raketos sekmadienį susprogdino gyvenamąjį namą Kyjive.
Smūgiai surengti tuo metu kai Vokietijoje vyksta G7 viršūnių susitikimas ir prieš NATO viršūnių susitikimą Madride birželio 28-30 d.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
Kijevas, kovo 2 d. (dpa-ELTA). Antradienį vėlai vakare pranešta apie antskrydį Ukrainos Žitomiro mieste.
Manoma, kad Rusijos sparnuotosios raketos „Kalibr“ apgadino daug civilinių objektų, įskaitant gyvenamuosius pastatus ir ligoninę, pranešė Ukrainos naujienų agentūra unian.net.
Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka, remdamasis vietos valdžios institucijomis, sakė, kad žuvo keturi žmonės.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti degantys namai ir gelbėjimo tarnybos. Žitomiras yra maždaug už 140 km į vakarus nuo Ukrainos sostinės Kijevo.
A. Heraščenka sakė, kad dar viena ataka iš oro buvo įvykdyta Charkive.
Informacijos apie šiuos įvykius nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
NATO valstybės teigia, kad Rusija pažeidžia Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). Maskva vis dar nėra pateikusi patikimų duomenų apie savo naują raketų sistemą pavadinimu 9M729, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Sąjungininkai, anot jo, sutaria, kad Rusija, remiantis šiuo metu „labiausiai tikėtinu“ vertinimu, pažeidžia INF sutartį. Todėl Maskva privalo pagalvoti, teigė J. Stoltenbergas. Klausimo, kaip NATO galėtų reaguoti į Rusijos nusižengimą, jis nepasakė.
INF susitarimą 1987 metais pasirašė JAV ir tuometinė Sovietų Sąjunga. Sutartis draudžia jos šalims kurti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą galinčias nešti sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km. Rusija JAV kaltinimus pastaruoju metu ne kartą atmetė.
JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison pareikalavo gynybos sistemų, kad būtų galima reaguoti į galimą naują grėsmę. Sparnuotosios raketos, kurios gali pataikyti į taikinius Europoje ar Amerikoje, esą turi būti numuštos.
Apie naująją Rusijos raketą NATO kodiniu pavadinimu SSC-8 šiuo metu mažai žinoma. Manoma, kad ji yra povandeninio starto raketos „Kalibr“ patobulintas modelis, galintis nešti branduolinį ir įprastą ginklą, jo veikimo nuotolis 2 500 km.
Savo ruožtu Maskva kaltina JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad šis pats pažiedžia INF susitarimą. Ji turi omenyje NATO raketų paleidimo rampas Rumunijoje. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, JAV iš čia gali paleisti branduoliniu užtaisu ginkluotas raketas.
Rusijos karinis jūrų laivynas šiemet pristatys iš viso 26 naujus laivus, tarp jų – keturis, plukdysiančius sparnuotąsias raketas „Kalibr“, sekmadienį, Rusijai minint karinio jūrų laivyno dieną, pareiškė šalies prezidentas Vladimiras Putinas.
„2018 metais laivynas turėtų gauti iš viso 26 naujus karo laivus, motorines valtis ir kitokius laivus, įskaitant keturis su sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, – agentūra „Interfax“ citavo Sankt Peterburge kalbėjusį V. Putiną.
Raketos „Kalibr“, leidžiamos iš Rusijos laivų Viduržemio ir Kaspijos jūrose, naudojamos Maskvos vykdomoje karinėje kampanijoje Sirijoje, kuria ji remia šalies prezidentą Basharą al-Assadą.
V. Putinas pridūrė, kad šiemet šalies karinį laivyną jau papildė aštuoni laivai.
Sankt Peterburge Rusijos prezidentas apžiūrėjo kasmetę laivyno ekspoziciją Nevos upėje ir stebėjo, kaip manevrus atlieka 39 karo laivai.
