Dainų šventės – Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Net trys tūkstančiai Baltijos šalių studentų birželio 17-19 dienomis drebins Vilnių chorinės muzikos, liaudiškų šokių ir pučiamųjų instrumentų orkestrų pasirodymais – vyks studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus. Dainuoja moksleiviai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Šiųmečio, jau devyniolikto, kas ketverius metus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje rengiamo studentų festivalio šūkis – „Karta 3000!”. Šventės dalyviai atstovauja pirmajai kartai studentų, gimusių ir užaugusių trečiąjį mūsų eros tūkstantmetį.
Šventiniai „Gaudeamus” renginiai vyks Vilniaus rotušės aikštėje, Šv. Jonų bažnyčioje, Kalnų parke – per 1500 choristų, 900 šokėjų, 400 pučiamųjų ir liaudies instrumentų orkestrų muzikantų – iš viso per 3 tūkst. dalyvių iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos kurs reginį ir kvies žiūrovus patirti vienybę, kurią visuomet kuria Dainų šventė. Visi šventės renginiai nemokami. Lietuvių liaudies dainų atlikėjai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Birželio 18-osios vakarą studentija žiūrovus pakvies į du renginius – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje ir Rotušės aikštėje. Šv. Jonų bažnyčioje koncertuos pajėgiausi Baltijos šalių studentų chorai. o Rotušės aikštėje pasirodymą surengs 250 pučiamųjų instrumentų orkestrų muzikantų.
Jubiliejinė dainų šventė. Visi į Vingio parką. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Birželio 19-osios popietę iš Rotušės aikštės studentų eisena nuvingiuos į Kalnų parką, čia vyks Didysis Baltijos šalių studentų koncertas, kuriame Baltijos šalių studentai išreikš paramą ir Ukrainos tautai: skambės ukrainiečių liaudies daina „Oi u luzy červona kalyna” bei specialiai šiam festivaliui sukurtas Ramintos Naujanytės-Bjelle kūrinys „Ateinu”. Koncerto finale Linas Adomaitis su studentais atliks savo kūrinį „Mes esame karta 3000″.
Festivalyje, kurį organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybe, dalyvaus studentai iš 32 Baltijos šalių aukštųjų mokyklų, skelbiama šventės organizatorių pranešime.
Nuostabios Vilniaus apylinkės, miesto pakraščiai, kaip ir pats miestas. Verkiai, Vingis, Kalnų parkas, Belmontas, Markučiai, Sapieginė, Karoliniškės… Visur daug žalumos, svaiginančio gamtos grožio.
Praėjusį savaitgalį vaikštinėjau po Vilniaus universiteto Botanikos sodą Kairėnuose. Gėda prisipažinti – pirmą kartą, nors vilnietis esu nuo 1957-ųjų. Pats nesuprantu, kaip galėjo atsitikti, kad tik dabar pamačiau vieną iš daugelio Vilniaus stebuklų? O juk daug tokių save nuskriaudusiųjų. Dabar galėsiu sugėdinti savo bičiulius, čia dar nesilankiusius. Jūs dar nežinote, ko neregėjote, net jeigu esate skaitę, kad Vilniaus universiteto Botanikos sodas įkurtas 1781 m., kad jis ne tik didžiausias Lietuvoje, bet ir turtingiausias augalų kolekcijomis. Šiame Botanikos sode auginama per 10 500 pavadinimų augalų. Čia gyvena 120 rūšių stuburinių gyvūnų, iš jų apie 80 rūšių – paukščiai.
VU Botanikos sodas įdomus ir kaip paveldo objektas. Kairėnuose yra IV –V a. kapinynas ir pilkapis, čia rasta vertingų žalvarinių dirbinių. Buo XVI a. įsikūręs dvaras, priklausęs Sapiegoms, Lopacinskiams – tuomet dvaras tapęs svarbiu Vilniaus visuomenės gyvenimo centru: veikė orkestras ir mėgėjų teatras, lankėsi menininkai. 1870 m. dvarą nusipirko Tiškevičiai. Dabar išlikusi jo ūkinė dalis (malūnas, arklidės, ratinė) bei senasis angliško stiliaus parkas su tvenkiniais.
Ne, Botanikos sodas manęs neprašė jį pareklamuoti. Darau tai savo iniciatyvai, kaip žmogus, patyręs didelį molonumą nuostabios gamtos prieglobstyje. Įsivaizduoju, kaip čia gražu gegužę, birželio mėnesį, kai viskas žydi…
