Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujausias pasaulyje žinomo ukrainiečių režisieriaus Sergejaus Loznicos filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ sulaukė pakvietimo pasaulinę filmo premjerą surengti svarbiausiame Europoje dokumentinio kino festivalyje IDFA Amsterdame lapkričio 20 dieną.
Dokumentinis filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ – tai neįtikėtinai įtaigi ir išsami istorijos pamoka apie Sovietų Sąjungos žlugimą, kuriame lemiamą vaidmenį atliko lietuvių tauta. Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Anuomet Lietuva davė pasauliui laisvės pamoką. Manau, atėjo metas priminti kokia sunki tai buvo pamoka ir kiek drąsos prireikė sugriauti blogio imperiją,“ – sako režisierius S. Loznica.
Dekonstruodamas lietuvių tautos kelią lydėjusius įvykius į nepriklausomybę, režisierius žiūrovus veda per svarbiausius Lietuvai istorinius įvykius, padedamas vieno iš nepriklausomybės judėjimo pradininkų – profesoriaus Vytauto Landsbergio. Profesoriaus prisiminimus apie to meto įvykius filme papildo S. Loznicos atrasti, lietuviams dar nematyti, archyviniai kadrai.
Anot režisieriaus, šį kartą jam teko dirbti su 1000 valandų unikalios archyvinės medžiagos, iš kurios yra sukonstruotas kino pasakojimas apie penkerius nepaprastai svarbius ir įdomius Lietuvos istorijos metus – nuo 1988 m. įvykusio pirmojo Sąjūdžio mitingo iki 1993 metų, kai paskutiniai sovietų kariai paliko Lietuvos teritoriją.
Žvilgsniu „iš šalies“ žinomas režisierius atskleidžia, kaip Lietuvai pavyko išslysti sovietams iš rankų. Tai, anot jo, aktualus klausimas engiamų tautų lyderiams, savo šalyse dar vis tebekovojantiems už nepriklausomybę. Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Šis laikotarpis labai svarbus ne tik Lietuvai, bet apskritai visai Europos istorijai. Buvau nustebintas, kad nėra didelio masto fundamentalaus filmo apie įvykius, kurie lėmė Sovietų imperijos griūtį. Pradėjęs ieškoti archyvų, atradau, kad egzistuoja unikali filmuota medžiaga, apie kurią, pasirodo, niekas nežinojo. Kuri liudija, kaip meistriškai Lietuva sužaidė šachmatų partiją prieš tironą, kaip svarbu lietuviams buvo laikytis taisyklių, kurias diktavo sąžinės balsas ir laisvės ilgesys,“ – sako S. Loznica.
Tobulas istorijos metraštininkas – taip režisierius S. Loznica pristatomas pasaulyje. Kiekvienas jo filmas, atskleidžiantis istorinius įvykius Rytų Europoje, tampa dideliu reiškiniu kino visuomenėje. Tiek dokumentiniai, tiek vaidybiniai režisieriaus filmai jau dvidešimt penkerius metus pristatomi tokiuose tarptautiniame A klasės kino festivaliuose kaip Venecijos, Kanų, Roterdamo, Berlyno, Karlovy Vary, Leipcigo ir kituose.
Beveik 300 apdovanojimų už ankstesnius savo filmus pelnęs režisierius S. Loznica pristatyti naujausią savo filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ yra pakviestas pagrindinėje konkursinėje IDFA programoje, į kurią atrinkta tik keturiolika filmų iš viso pasaulio.
Prof. Vytautas Landsbergis ir prof. Liudas Mažylis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Didžiuojuosi, kad būtent mūsų festivalyje įvyks S. Loznicos filmo pasaulinė premjera. Tai išskirtinis vieno didžiausių mūsų laikų kino kūrėjų filmas apie unikalų lietuvių tautos istorijos momentą, kuris visiems laikams liks įamžintas kino istorijoje,“ – sako IDFA meno vadovas Orwa Nyrabia.
Filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ Lietuvos kino teatrų žiūrovams bus pristatytas sausio mėnesį.
Filmą prodiusavo „Studio Uljana Kim” (Lietuva) kartu su „Atoms&Void” ( Olandija).
Filmo gamybą finansavo: Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Current Time TV, Prahos pilietinė visuomenė, AB „Linas Agro Group”.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį susirinkęs į pirmą šį rudenį posėdį, buvo nustebintas naujos posėdžių salės detalės – patalpos gale sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, kuria planuojama transliuoti posėdžius. Komiteto narys Kęstutis Glaveckas iš karto išreiškė pasipiktinimą.
Nors kamera dar neveikia ir vaizdo nefilmuoja ir netransliuoja, pati idėja liberalui atrodo nepriimtina.
„Kokia prasmė transliuoti visus? Niekur taip nėra pasaulyje“, – sakė K. Glaveckas.
Konservatorius Andrius Kubilius replikavo, kad prasmė yra viešumas ir skaidrumas. Tačiau K. Glaveckas abejojo, ar taip nebus pažeidžiama komiteto narių asmens duomenų apsauga.
„Sutarkime taip: tuos posėdžius, kuriuos jūs darote rinkimų kampanijai, transliuokime, o kur jau rimtai dirbame – netransliuokime“, – ironizavo A. Kubilius.
ELTA primena, kad Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį patvirtino, kad nuo spalio 1 dienos tikimasi tiesiogiai transliuoti dviejų Seimo komitetų posėdžius.
„Galiu patvirtinti, kad nuo spalio 1 dienos planuojame, bet dar turime išspręsti visas technines galimybes, bet, taip, tai yra planuojama“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Pranckietis.
Planuojama, kad nuo spalio Seimas pradės tiesiogines Teisės ir teisėtvarkos bei Švietimo ir mokslo komitetų transliacijas. Pasak vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus, kai bus išspręsti visi techniniai klausimai, nuo lapkričio bus transliuojami ir visų Seimo komitetų posėdžiai.
Žurnalistai gali ateiti į Seimo komitetų ir komisijų posėdžius, tačiau kai kurie posėdžių klausimai gali būti skelbiami ir uždarais – jų stebėti žiniasklaida neturi galimybės.
Visi plenariniai Seimo posėdžiai transliuojami internetu. Vyriausybės posėdžiai – taip pat.
