Kamerūnas

Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Porto Novas, liepos 27 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, trečiadienį viešėdamas Benine, pavadino invaziją į Ukrainą vykdančią Rusiją „viena paskutiniųjų imperinių kolonijinių galių“.
 
„Rusija pradėjo puolimą prieš Ukrainą. Tai teritorinis karas, kokių, manėme, Europos žemėje nebėra”, – sakė E. Macronas per antrąjį kelionės į Afriką etapą. Per šią kelionę jis siekia atkurti Prancūzijos santykius su žemynu, kurio daugelis valstybių yra buvusios Prancūzijos kolonijos.
 
„Aš kalbu žemyne, kuris patyrė kolonijinį imperializmą. Rusija yra viena iš paskutiniųjų imperinių kolonijinių jėgų”, – sakė jis per spaudos konferencijoje su Benino prezidentu Patrice’u Talonu.
 
„Rusija yra viena iš paskutiniųjų imperinių kolonijinių jėgų“, nes nusprendė įsiveržti į kaimyninę šalį, kad apgintų savo interesus, sakė jis. Rusija vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą ir sukėlė karą, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai buvo priversti palikti savo namus.
 
Prancūzijos lyderis keliauja po tris Afrikos šalis: Kamerūną, Beniną ir Bisau Gvinėją. Antradienį Kamerūne jis sakė, kad prancūzų kolonijinio valdymo Kamerūne archyvai bus „visiškai“ atverti, ir paprašė istorikų paaiškinti šio laikotarpio „skausmingas akimirkas“.
 
Prancūzijos kolonijinė valdžia vykdė žiaurias represijas prieš ginkluotus Kamerūno nacionalistus iki šalies nepriklausomybės 1960 metais. Nuo Prancūzijos kolonijinių pajėgų ir pirmojo prezidento po nepriklausomybės atkūrimo Ahmadou Ahidjo rankos žuvo dešimtys tūkstančių Kamerūno tautų sąjungos (UPC) šalininkų.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.07.28; 06:55
Aktualijos

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.

Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais VSAT pateiktais duomenimis, sulaikė 60 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Jau šeštą parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki pirmadienio ryto sulaikyti 1 676 neteisėti migrantai.
 
Nuo metų pradžios, pirminiais VSAT duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 518. Ignalinos rajone sulaikyta 316 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 313, Šalčininkų – 234.
 
Neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei VSAT užkardose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
 
Sulaikytiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
 
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
 
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki pirmadienio ryto bandė patekti 1 676 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 20 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
 
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 805, sakoma VSAT pranešime. Taip pat sulaikyti 195 Kongo, 121 Kamerūno, 77 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
 
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
 
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.12; 10:10
Trumposios naujienos

Penktadienį Kamerūno valdžia paskelbė ataskaitą apie žurnalisto Samuelio Wazizi, kuris buvo įtariamas ryšiais su separatistais, mirties kalėjime aplinkybes. Tai penktadienį paskelbė naujienų portalas „Journal du Cameroun“.
 
„S. Wazizi buvo suimtas 2019 metų rugpjūčio 1 d. ir po 16 dienų mirė nuo sepsio“, – pareiškė oficialus Kamerūno gynybos ministerijos atstovas Cyrille`as Serge`as Atonfackas. Jis paneigė kai kurių žiniasklaidos priemonių pranešimus, kad žurnalistas galėjo mirti dėl kankinimų.
 
C. S. Atonfackas tvirtino, jog kai tik paaiškėjo, kad S. Wazizi turi sveikatos problemų, jis buvo paguldytas į karo ligoninę Jaundėje. Bet jo būklė pablogėjo, ir rugpjūčio 17 d. žurnalistas mirė. Gynybos ministerijos atstovas pabrėžė, jog S. Wazizi šeima žinojo, kur jis yra, ir palaikė su juo kontaktus, kai žurnalistas buvo hospitalizuotas.
 
Apie S. Wazizi mirtį tarptautiniai žurnalistų sluoksniai sužinojo šios savaitės pradžioje. Žurnalistų ir žmogaus teisių gynimo organizacijos pareikalavo, kad Kamerūno vyriausybė suteiktų reikiamą informaciją šiuo klausimu.
 
Valdžia įtarė S. Wazizi ryšiais su anglakalbiu separatistiniu pogrindžiu, veikiančiu pietiniuose ir vakariniuose šalies rajonuose.
 
Iš 22 milijonų Kamerūno gyventojų dauguma kalba prancūziškai, bet penktadalis istoriškai vartoja anglų kalbą, nes gyvena šalies vakaruose, kuriuos kolonijiniu laikotarpiu kontroliavo Britanijos imperija. 2016 metų rudenį dviejose anglakalbėse Kamerūno provincijose prasidėjo riaušės. 2017 metų pabaigoje jos virto ginkluota kova, o po kelių mėnesių opozicijos lyderis Julius Ayukas Tabė pasiskelbė vadinamosios Ambazonijos Respublikos prezidentu. Humanitarinių organizacijų duomenimis, nuo 2016 metų Kamerūne per susirėmimus žuvo 3 tūkstančiai žmonių, o dar apie 500 tūkstančių tapo pabėgėliais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.06; 06:48