Miško gaisras. Kanada. EPA – ELTA foto
Otava, birželio 11 d. (AFP-ELTA). Miškų gaisrai Kanadoje, institucijų vertimu, tęsis dar ne vieną savaitę. „Mūsų laukia kova, kuri, mūsų vertinimu, truks visą vasarą, – šeštadienį sakė Kvebeko provincijos saugumo ministras François‘as Bonnardelis. – Tai pirmas kartas Kvebeko istorijoje, kai kovojame su tiek daug gaisrų ir evakuojame tiek daug žmonių“.
Kanadoje šeštadienį liepsnojo iš viso 416 miškų gaisrų, 203 jų siautėjo nekontroliuojamai. Albertos provincijoje padėtis penktadienio vakarą po kelių santykinės ramybės dienų vėl paaštrėjo. Edsono miesto gyventojai buvo paraginti evakuotis – antrą kartą nuo gegužės pradžios.
„Ugnis taip įsišėlo, kad kelios komandos turėjo atsitraukti“, – sakė Jelouhydo rajono administracijos vadovas Lucas Mercieris.
Miškai liepsnoja ir Britų Kolumbijos provincijoje.
Kanadoje šiais metais registruojami dar neregėto masto miškų gaisrai. Nuo metų pradžios liepsnos prarijo daugiau kaip 4,6 mln. hektarų teritoriją. Dešimtys tūkstančių žmonių buvo evakuoti į saugias vietas.
Ekspertų vertinimu, miškų gaisrų daugėja dėl klimato kaitos.
Kanadoje liepsnojančių miškų gaisrų dūmai toliau plinta JAV. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Kanadoje liepsnojančių miškų gaisrų dūmai ketvirtadienį toliau plito virš Jungtinių Valstijų. Dūmai apgaubė tokius didmiesčius, kaip Filadelfija ir Vašingtonas, jų poveikis buvo juntamas ir toliau į vakarus esančiame Detroite ar Baltimorėje. Jau trečiadienį pranešta, kad dėl iš Kanados atslinkusių dūmų oro kokybė Niujorke buvo blogiausia per dešimtmečius.
Ir ketvirtadienį šiame didmiestyje tvyrojo degėsių kvapas – dūmai buvo justi kvėpavimo takuose ir akyse. Daug žmonių skundėsi galvos skausmais. Tačiau dūmų migla jau nebuvo tokia tiršta kaip dar trečiadienį, kai ekspertai kalbėjo apie „labai pavojingą“ oro kokybę. Niujorko valstijos gubernatorės Kathy Hochul nurodymu buvo išdalyta milijonas apsauginių kaukių. Vienu metu buvo smarkiai apribotas lėktuvų eismas.
Jau kelias savaites Kanados vakaruose, o dabar ir šalies šiaurės rytuose liepsnoja miškų gaisrai. JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį kalbėjosi su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir pasiūlė jam papildomą pagalbą, pranešė Baltieji rūmai.
Niujorkas, birželio 7 d. (AFP-ELTA). Dideli miškų gaisrai Kanadoje atsiliepia ir JAV rytinei pakrantei. Niujorke, Vašingtone ir Filadelfijoje trečiadienį ore tvyrojo dūmų šydas. Institucijos dėl oro užterštumo padidino pavojaus sveikatai laipsnį. Pasak JAV aplinkosaugos agentūros EPA, oro kokybė kai kuriose miestų vietose buvo „nesveika“ ar net „labai nesveika“.
Niujorko meras Ericas Adamsas paragino gyventojus „kiek įmanoma“ apriboti veiklą lauke. Kvėpavimo problemų turintys žmonės, taip pat senyvo amžiaus gyventojai ir vaikai esą turėtų likti vidaus patalpose. Nors mokyklos buvo atidarytos, tačiau veiklų lauke trečiadienį atsisakyta.
Kanadoje jau kurį laiką liepsnoja dideli miškų gaisrai. Nuo pavasario registruota šimtai gaisrų. Vėjai dūmų daleles atneša į pietinę kaimynę JAV.
Anot ekspertų, miškų gaisrų dažnis ir sunkumas padidėjo dėl klimato šilimo.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 1 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau aptarė ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje programą ir didesnį spaudimą Rusijai, taip pat suderino pozicijas prieš artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ir kitus tarptautinius renginius. Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas
Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“ kanale, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Kalbėjausi telefonu su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau. Aptarėme ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje programą. Atkreipiau dėmesį į prasidėjusį Rusijos turto konfiskavimą ir paraginau didinti sankcijų spaudimą Rusijai. Derinome pozicijas prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą ir kitus tarptautinius renginius“, – rašė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbta, balandžio 21 dieną Kanada pranešė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – beveik 39 mln. JAV dolerių.
Kanados ginkluotosios pajėgos
NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas vyks Vilniuje 2023 m. liepos 11-12 dienomis.
Kanados vėliava
Otava, gruodžio 19 d. (AFP-ELTA). Kanados vyriausybė pirmadienį paskelbė pradedanti procesą, kuriuo siekiama areštuoti 26 mln. JAV dolerių vertės turto iš bendrovės, priklausančios Rusijos oligarchui Romanui Abramovičiui, kuriam taikomos sankcijos.
Nors kelios Vakarų sąjungininkės yra areštavusios asmenų, artimų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, jachtas, naftos ir dujų įmones ir kitą turtą, Kanada tai daro pirmą kartą.
Otava pareiškė, kad kreipsis į teismą leidimo areštuoti R. Abramovičiaus įmonės „Granite Capital Holdings“ turtą ir gautas lėšas paskirti Ukrainos atstatymui.
„Putino oligarchai prisidėjo prie neteisėtos ir barbariškos Rusijos invazijos į Ukrainą“, – pareiškė ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland.
„Kanada nebus prieglobstis jų neteisėtai įgytam pelnui, o šiandienos pareiškimas rodo mūsų pasiryžimą užtikrinti, kad Rusijos elitas sumokėtų kainą už paramą žiauriam Putino režimui“, – sakė ji.
56 metų R. Abramovičiui, buvusiam Londono futbolo klubo „Chelsea“ savininkui, Kanada, taip pat Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga taiko sankcijas.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario mėnesį Kanada paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 500 Rusijos fizinių bei juridinių asmenų ir jų rėmėjų.
Kanados vėliava
Otava, lapkričio 14 d. (AFP-ELTA). Kanada pirmadienį paskelbė padvigubinanti savo karinę pagalbą Ukrainai iki 1 mlrd. Kanados dolerių (750 mln. JAV dolerių) ir taip pat įvedusi naujas sankcijas Rusijos teisėtvarkos ir saugumo pareigūnams.
„Ši papildoma karinė pagalba padės ukrainiečiams toliau drąsiai kovoti su (Rusijos prezidento) Vladimiro Putino neteisėta invazija, o šios naujos sankcijos darys papildomą spaudimą tiems, kurie palaiko šiuos karo veiksmus“, – sakoma ministro pirmininko Justino Trudeau pranešime.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje padėkojo, sakydamas, kad abi tautos „yra tikros sąjungininkės, turinčios bendras vertybes ir tuos pačius tikslus“. „Visada prisiminsime broliškos Kanados pagalbą sunkiausiais laikais. Kartu mes laimėsime!”, – pridūrė jis.
Naujas karinis finansavimas Ukrainai padvigubina Otavos įsipareigojimą balandžio mėnesio biudžete ir bus skirtas karinei, stebėjimo ir ryšių įrangai, degalams ir medicinos reikmenims. Anksčiau Otava paskelbė apie šarvuočių, artilerijos ir amunicijos, bepiločių orlaivių kamerų ir žieminės aprangos kariams pristatymą į Ukrainą.
Kanados sankcijos nukreiptos į 23 Rusijos policijos pareigūnus ir tyrėjus, prokurorus, teisėjus ir kalėjimų pareigūnus, kurie, anot Kanados vyriausybės, vykdo „šiurkščius ir sistemingus žmogaus teisių pažeidimus prieš Rusijos opozicijos lyderius“.
Tarp nurodytų asmenų yra keli Rusijos FSB saugumo tarnybos agentai, kaltinami prisidėję prie opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno nuodijimo, kiti atsakingi už opozicijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos įkalinimą balandį už tai, kad jis pasmerkė Kremliaus vykdomą Ukrainos užpuolimą. Praėjusį mėnesį jis buvo apkaltintas valstybės išdavyste.
Kanados vėliava
Otava, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Uraganas „Fiona“ šeštadienį pasiekė sausumą – rytinę Kanados Naujosios Škotijos provinciją, pranešė JAV nacionalinis uraganų centras (NHC), jis atnešė vėjus, kurių didžiausias greitis siekė 144 km per valandą, ir smarkias liūtis.
NHC teigimu, audra, kaip „galingas uragano jėgos ciklonas“, paveiks daugelį rytinės Kanados vietovių. Kanada įspėjo apie atšiaurias oro sąlygas didžiojoje jos rytinės pakrantės dalyje. Pasak Kanados uraganų centro (CHC), apie didelio greičio vėjus pranešta Naujojoje Škotijoje, Princo Edvardo saloje, Magdalenos salose ir pietvakarių Niufaundlende. Naujojoje Škotijoje ir Princo Edvardo saloje užregistruota iki 125 mm kritulių, pranešė CHC, „didelė tikimybė“, kad audros kils Naujojoje Škotijoje, Šv. Lauryno įlankoje ir vakarinėje Niufaundlendo dalyje.
„Tai tikrai bus istorinis ekstremalus įvykis Rytų Kanadoje“, – prieš audrai pasiekiant sausumą žurnalistams sakė CHC meteorologas Bobas Robichaudas. „Tai didžiulis uraganas (…) tad mažai tikėtina, kad jis nusilptų“, – sakė jis. Naujosios Škotijos valdžia įspėjo, kad gali nutrūkti elektra, ir patarė žmonėms likti namuose ir turėti atsargų mažiausiai 72 valandoms.
Prieš tai „Fiona“ praslinko pro Bermudus, šioje Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoje siautėjo stiprūs vėjai, bet apie žuvusius žmones ar didelę žalą nepranešta, nes audra praskriejo maždaug už 100 mylių į vakarus nuo salos. Dalis gyventojų penktadienio vakarą liko be elektros, bet jos tiekimas greitai buvo atkurtas daugelyje vietovių.
Uraganai gana dažni mažytėje vos 54 kv. km ploto saloje, kurioje gyvena maždaug 64 tūkst. žmonių, vienoje atokiausių vietų pasaulyje, artimiausia kaimyninė šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos maždaug už 640 mylių. Bermudai, kurių ekonomiką skatina tarptautiniai finansai ir turizmas, yra turtingi lyginant su dauguma Karibų jūros šalių, pastatai ten statomi pagal griežtus planavimo įstatymus, kad atlaikytų audras. Kai kurie jas atlaiko šimtmečius.
Anksčiau šią savaitę Puerto Rike „Fiona“ pasiglemžė keturis žmones, pranešė JAV žiniasklaida, vienas žmogus žuvo Prancūzijos užjūrio Gvadelupos departamente, dar vienas – Dominikos Respublikoje. Prezidentas Joe Bidenas paskelbė nepaprastąją padėtį Puerto Rike, JAV teritorijoje, vis dar neatsigavusioje po uragano „Maria“, praūžusio prieš penkerius metus. Dominikos Respublikos prezidentas Luisas Abinaderis tris rytines provincijas paskelbė nelaimės zonomis.
Kanados vėliava
Otava, rugpjūčio 5 d. (dpa-ELTA). Kanados vyriausybė gina savo sprendimą grąžinti Rusiją ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ turbiną, kuri buvo atsiųsta į šalį remontui ir čia įstrigusi dėl Vakarų sankcijų Maskvai.
Šalies užsienio reikalų ministrė Melanie Joly ir gamtos išteklių ministras Jonathanas Wilkinsonas sakė parlamento komitetui, kad Otava atitinkamą sprendimą priėmė siekdama nepažeisti savo santykių su Vokietija ir kitais Europos sąjungininkais. „Noriu atkreipti dėmesį į pačių vokiečių išreikštus būgštavimus, kad jie iš esmės nebeturės prieigos prie gamtinių dujų“, – teigė J. Wilkinsonas ir pridūrė, kad Kanada negalėjo atsisakyti grąžinti turbiną, nes Vokietija yra priklausoma nuo rusiškų dujų.
Pastarosiomis savaitėmis minėta turbina tapo aršių diskusijų Europoje objektu. Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Gazprom“ prieš kurį laiką pareiškė, kad sugedo viena dujotiekio „Nord Stream 1“ turbinų ir dėl to būtina drastiškai sumažinti dujų tiekimą šiuo vamzdynu. Tačiau Vokietijos pareigūnai tokius „Gazprom“ aiškinimus atmetė ir savo ruožtu teigė, kad taip Maskva keršija Berlynui už jo poziciją karo Ukrainoje klausimu ir sankcijas Rusijai.
Dabar turbina jau yra Vokietijoje. Čia ji laikinai saugoma ir vėliau bus išgabenta į Rusiją. Už turbinos remontą atsakinga bendrovė „Siemens Energy“ pranešė, kad turbina jau paruošta eksportui į Rusiją, tačiau „Gazprom“ pareiškė, jog „Siemens Energy“ vis dar neatsiuntė reikiamų dokumentų, kad būtų galima pradėti turbinos įmontavimo darbus. „Siemens Energy“ šiuos „Gazprom“ kaltinimus neigia.
Popiežius Pranciškus ir toliau neatmeta galimybės atsistatydinti. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus ir toliau neatmeta galimybės atsistatydinti iš Katalikų bažnyčios vadovo pareigų.
„Šios durys yra atviros. Tai – labai normalus pasirinkimas“, – žurnalistams pakeliui į Romą po apsilankymo Kanadoje teigė 85-erių pontifikas. Jis pridūrė, kad šią akimirką negalvoja apie atsistatydinimą, tačiau tai nereiškia, kad jis tokio sprendimo negali priimti rytoj.
Popiežius taip pat kalbėjo apie savo sveikatos būklę. Dėl jį kamuojančių kelio skausmų pastarąją savaitę jam buvo sunku vaikščioti ir jis didžiąją dalį laiko praleido neįgaliojo vežimėlyje. „Nemanau, kad ir toliau galiu keliauti tokiu pat ritmu, kaip anksčiau“, – apgailestavo popiežius. Nors jo skausmai gali būti išspręsti operacijos keliu, pontifikas teigė nenorįs vėl gulti ant operacinio stalo. „Visa problema yra anestezija“, – nurodė jis.
Šventasis Tėvas tikino, kad ir toliau nori keliauti, tačiau dabar vizitų planavimas gali nežymiai pasikeisti.
Popiežius pastarąją savaitę viešėjo Kanadoje, kur susitiko vietos čiabuviais ir paprašė jų atleidimo už jų patirtą smurtą katalikiškose internatinėse mokyklose.
Popiežius iš Romos išskrido į Kanadą, kad atsiprašytų čiabuvių. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį iš Romos išvyko į Kanadą, tai – proga asmeniškai atsiprašyti čiabuvių, išgyvenusių dešimtmečius trukusį išnaudojimą Katalikų bažnyčios valdomose mokyklose.
Popiežiaus lėktuvas pakilo iš Romos netrukus po 9 val. vietos laiku (7 val. GMT). Kelio skausmus kenčiantis 85 metų popiežius sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje ir naudojosi keliamąja platforma, kad įliptų į lėktuvą, sakė jį lydintis AFP korespondentas.
Pranciškaus šešių dienų vizitas Kanadoje vertinamas kaip svarbus žingsnis sprendžiant dešimtmečius slėptą pasaulinę dvasininkų seksualinės prievartos prieš vaikus problemą. Kanados čiabuvių bendruomenės to ilgai laukė.
Savo 37-ąją kaip pontifiko tarptautinę kelionę popiežius Pranciškus pradeda Edmontone, vakarinėje Albertos provincijoje, po to keliaus į Kvebeko miestą ir į Ikaluitą, šiauriausią Kanados miestą. Jis planuoja pakartoti atsiprašymą, jau perduotą Kanados delegacijoms, kurios balandį lankėsi Vatikane. Tuomet jis vylėsi, kad tai „prisidės prie jau pradėtos išgijimo ir susitaikymo kelionės“.
Nuo praėjusių metų Katalikų bažnyčios administruotų valstybinių mokyklų teritorijose nepažymėtuose kapuose atrasti šimtai čiabuvių vaikų palaikų privertė Kanadą pripažinti nesėkmingą jos priverstinio asimiliavimo politiką. Tai taip pat atskleidė Bažnyčios vaidmenį, nacionalinė tiesos ir susitaikymo komisija jį pavadino „kultūriniu genocidu“.
Maždaug 150 tūkst. vadinamųjų Pirmųjų tautų, metisų ir inuitų vaikų nuo XIX a. pabaigos iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio buvo mokomi 139 mokyklose, kur jie ištisus mėnesius ir metus buvo izoliuoti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros. Daugelis buvo fiziškai ir seksualiai išnaudojami direktorių ir mokytojų. Manoma, kad tūkstančiai jų mirė nuo ligų, netinkamos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio buvusių mokyklų vietose aptikta daugiau nei 1300 nepažymėtų kapų.
Kanados vėliava
Antradienį 1,3 milijardo pasaulio katalikų dvasinis lyderis aukos šv. mišias 60 tūkst. vietų Edmontono stadione, po to keliaus į Kvebeko miestą, ten susitiks su ministru pirmininku Justinu Trudeau. Penktadienį pontifikas vyks į Ikaluitą, kuriame gyvena daugiausia inuitų šalyje, ten prieš grįždamas į Romą susitiks su buvusiais pensionatų mokiniais.
Telieka sužinoti, ar popiežius, parodydamas geros valios gestą, grąžins vietos artefaktus, saugomus Vatikano muziejuose. Vietos grupės teigia, kad šie kultūros požiūriu vertingi objektai turėtų būti grąžinti bendruomenėms, nepaisant Vatikano teiginių, kad jie per daugelį metų buvo padovanoti popiežiams.
Per šią kelionę Pranciškus nuvažiuos 20 tūkst. kilometrų, nepaisydamas dešiniojo kelio skausmo, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais buvo priverstas kliautis lazda arba invalido vežimėliu. Birželį Vatikanas neribotam laikui atidėjo liepos mėnesį suplanuotą jo vizitą Afrikoje.
Pranciškus yra antrasis į Kanadą vykstantis popiežius, joje tris kartus (1984 m., 1987m. ir 2002 m.) lankėsi Jonas Paulius II.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, liepos 22 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį popiežius Pranciškus išvyksta istorinio šešių dienų vizito į Kanadą ir tikimasi, kad prašys smurtą Katalikų bažnyčios valdomose mokyklose išgyvenusių čiabuvių atleidimo.
„Atgailos piligriminė kelionė“, kaip ją apibūdino pontifikas, vertinama kaip svarbus žingsnis sprendžiant dešimtmečius slėptą pasaulinę dvasininkų seksualinės prievartos prieš vaikus problemą. Kanados čiabuvių bendruomenės to ilgai laukė.
Popiežius Pranciškus, kaip pontifikas, savo 37-ąją tarptautinę kelionę pradės Edmontone, vakarinėje Albertos provincijoje, po to keliaus į Kvebeko miestą ir į Ikaluitą, šiauriausią Kanados miestą. Jis planuoja pakartoti atsiprašymą, jau perduotą Kanados delegacijoms, kurios balandį lankėsi Vatikane. Tuomet jis vylėsi, kad tai „prisidės prie jau pradėtos išgyjimo ir susitaikymo kelionės“.
Nuo praėjusių metų Katalikų bažnyčios administruotų valstybinių mokyklų teritorijose nepažymėtuose kapuose atrasti šimtai čiabuvių vaikų palaikų privertė Kanadą pripažinti nesėkmingą jos priverstinio asimiliavimo politiką. Tai taip pat atskleidė Bažnyčios vaidmenį, nacionalinė tiesos ir susitaikymo komisija jį pavadino „kultūriniu genocidu“.
Maždaug 150 tūkst. vadinamųjų Pirmųjų tautų, metisų ir inuitų vaikų nuo XIX a. pabaigos iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio buvo mokomi 139 pensionatuose, kur jie ištisus mėnesius ir metus buvo izoliuoti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros. Daugelis buvo fiziškai ir seksualiai išnaudojami direktorių ir mokytojų. Manoma, kad tūkstančiai jų mirė nuo ligų, netinkamos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio buvusių mokyklų vietose aptikta daugiau nei 1300 nepažymėtų kapų.
Antradienį 1,3 milijardo pasaulio katalikų dvasinis lyderis aukos šv. mišias 60 tūkst. vietų Edmontono stadione, po to keliaus į Kvebeko miestą, ten susitiks su ministru pirmininku Justinu Trudeau. Penktadienį pontifikas vyks į Ikaluitą, kuriame gyvena daugiausia inuitų šalyje, ten prieš grįždamas į Romą jis susitiks su buvusiais pensionatų mokiniais.
Telieka sužinoti, ar popiežius, parodydamas geros valios gestą, grąžins vietos artefaktus, saugomus Vatikano muziejuose. Vietos grupės teigia, kad šie kultūriškai vertingi objektai turėtų būti grąžinti bendruomenėms, nepaisant Vatikano teiginių, kad jie per daugelį metų buvo padovanoti popiežiams.
Per šią kelionę Pranciškus nuvažiuos 20 tūkst. kilometrų, nepaisydamas dešiniojo kelio skausmo, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais buvo priverstas kliautis lazda arba invalido vežimėliu. Birželį Vatikanas neribotam laikui atidėjo liepos mėnesį suplanuotą jo vizitą Afrikoje.
Pranciškus yra antrasis į Kanadą vykstantis popiežius, joje tris kartus (1984 m., 1987m. ir 2002 m.) lankėsi Jonas Paulius II.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, liepos 17 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį sakė, kad jo vizitas į Kanadą, kur jis susitiks su čiabuviais, išgyvenusiais Katalikų Bažnyčios valdomose internatinėse mokyklose vykdytą prievartą, yra „atgailos piligrimystė“.
„Kitą sekmadienį, jei Dievas duos, išvyksiu į Kanadą“, – sakė jis „Viešpaties angelo“ maldos pabaigoje, netiesiogiai užsimindamas apie kelio problemą, dėl kurios praėjusį mėnesį jam teko atidėti kelionę į Afriką.
Tikimasi, kad liepos 24-30 dienomis rengiamą vizitą į Edmontoną, Kvebeką ir Ikalujitą pontifikas išnaudos tam, kad pakartotų atsiprašymą, kurį balandžio mėnesį įteikė Vatikane apsilankiusioms Kanados delegacijoms.
Ši kelionė į Kanadą yra svarbus 85-erių metų popiežiaus žingsnis siekiant išspręsti pasaulinį skandalą dėl dvasininkų seksualinio vaikų išnaudojimo ir dešimtmečius trukusio tokio elgesio slėpimo.
Apie 150 tūkst. pirmųjų tautų, metisų ir inuitų vaikų nuo 19 amžiaus pabaigos iki 20 amžiaus 10-ojo dešimtmečio buvo prievarta apgyvendinami 139 internatinėse mokyklose visoje Kanadoje; tai buvo vyriausybės vykdomos priverstinės asimiliacijos politikos dalis.
Mėnesius ar metus jie praleisdavo atskirti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros, daugelį iš jų fiziškai ir seksualiai išnaudojo mokyklų direktoriai ir mokytojai.
Manoma, kad tūkstančiai vaikų mirė nuo ligų, prastos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 metų gegužės mėnesio šalių tų mokyklų aptikta daugiau kaip 1 300 nepažymėtų kapų.
Kanados vėliava
Keturi pabėgėliai iš Šri Lankos, paslėpę Edwardą Snowdeną savo mažuose butukuose Honkonge, kai šis bėgo paviešinęs JAV vykdomą šnipinėjimą, antradienį atskrido į Kanadą, kur jiems buvo suteiktas prieglobstis po metus trukusios nežinios.
Supunas Thilina Kellapatha ir Nadeeka Dilrukshi Nonis su vaikais nusileido Toronte ir turėjo išvykti į Monrealį „pradėti naujo gyvenimo“, sakoma ne pelno organizacijos „For the Refugees“ pranešime.
Šeima priklauso septynių skurdo vejamų pabėgėlių iš Šri Lankos ir Filipinų, gyvenusių Honkonge, grupei. Nepaisant to, jie priglaudė E. Snowdeną po jo paviešinimų 2013 metais.
Vanessa Rodel iš Filipinų ir jos dukra Keana gavo prieglobstį Kanadoje 2019 m., padedant organizacijai „For the Refugees“, kuri Kanadoje rūpinosi, kad būtų priimti ir kiti pabėgėliai, įrodinėdama, jog jiems gresia persekiojimas tiek tėvynėje, tiek Honkonge, nes jie padėjo E. Snowdenui. Kellapatha šeimai grėsė deportacija, kai jų pirminiai prieglobsčio prašymai Honkonge buvo atmesti.
E. Snowdenas pasveikino žinią, kad šeima atvyko į Kanadą. „Tai geriausia žinia, kurią girdėjau per ilgą, ilgą laiką“, – parašė jis tviteryje.
Septintasis šios grupės narys, Šri Lankos kariuomenės dezertyras Ajithas Pushpakumara, dar lieka Honkonge, kur „jo saugumui vis dar gresia pavojus“, teigia „For the Refugees“. Organizacija dar kartą paragino Otavą pagreitinti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Edvardas Snoudenas
E. Snowdenas paviešino tūkstančius įslaptintų dokumentų, atskleidusių didelio masto JAV vykdomą sekimą, prasidėjusį po 2001 m. rugsėjo 11 dienos atakų. Bėgdamas jis įstrigo Honkonge, iš pradžių viešbutyje, kurį apgulė žurnalistai iš viso pasaulio. Grupelė pabėgėlių sutiko jį priglausti maždaug dvi savaites, kol jis galėjo išskristi į Rusiją, kur dabar gyvena. Jų vaidmuo šioje sagoje buvo atskleistas tik 2016 m. Oliverio Stone’o filme apie E. Snowdeną. Dėl to, kaip teigia „For the Refugees“, jie gyveno Honkonge apimti „nuolatinės baimės ir nerimo“.
Tai išryškino ir pabėgėlių padėtį Honkonge, kur prieglobsčio suteikimo rodikliai yra vieni žemiausių pasaulyje. Tenkinama tik apie 1 proc. prieglobsčio prašymų, o ta maža dalis pareiškėjų, kurių prašymai tenkinami, dar turi gauti galutinį prieglobstį trečiojoje šalyje. Nors bylos nagrinėjamos daugelį metų, prieglobsčio prašytojams neleidžiama dirbti, jie gauna tik 3 tūkst. Honkongo dolerių (385 JAV dolerius) per mėnesį viename iš brangiausių pasaulio miestų.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau buvo apsvaidytas žvyru, kurį protestuotojai į jį mėtė per vieną rinkimų kampanijos sustojimą, skelbia BBC.
Premjeras ėjo į savo autobusą po apsilankymo alaus darykloje, kai į jį pataikė smulkūs akmenukai. Jis nebuvo sužeistas.
J. Trudeau rugpjūčio viduryje paskelbė pirmalaikius rinkimus tikėdamasis gauti daugumos vyriausybę savo kairiųjų centro Liberalų partijai. Tačiau jo kampaniją sutrikdė demonstracijos prieš privalomas „Covid-19“ vakcinas ir kitus ribojimus.
Prieš kiek daugiau nei savaitę ministras pirmininkas buvo priverstas atšaukti rinkimų mitingą, kai minia piktų protestuotojų užpuolė renginį.
Kalbėdamas su žurnalistais savo rinkimų kampanijos lėktuve po incidento Londone, Ontarijo valstijoje, J. Trudeau sakė, kad jam kliuvo į petį, ir palygino incidentą su kitu įvykiu, kai 2016 metais moteris į jį metė moliūgų sėklas.
Pasak Kanados televizijos „CTV National News“ žurnalisto, žiniasklaidos autobusu drauge keliavę kiti du žmonės taip pat „paragavo“ žvyro, tačiau nebuvo sužeisti.
Opozicinės konservatorių partijos lyderis Erinas O’Toole’as incidentą apibūdino kaip „šlykštų“. „Politinis smurtas niekada nėra pateisinamas, mūsų žiniasklaida turi būti laisva nuo bauginimų, priekabiavimo ir smurto“, – tviteryje rašė jis.
J. Trudeau planai įpareigoti skiepytis tapo svarbiausiu klausimu prieš rugsėjo 20 d. rinkimus. Praėjusį mėnesį vyriausybė paskelbė, kad visi valstybės tarnautojai, įskaitant federalinės valdžios reguliuojamų sektorių, pavyzdžiui, geležinkelių, darbuotojus, turi būti paskiepyti iki spalio pabaigos, kitaip rizikuoja prarasti darbą. Komercinių oro susisiekimo, kruizinių laivų ir tarp provincijų kursuojančių traukinių keleiviai taip pat turi būti skiepyti, kad galėtų keliauti.
Kanada yra viena greičiausiai pasaulyje gyventojus skiepijanti šalis.
Lietuvos ir Kanados bei Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečių paminėjimui skirtą parodą. URM
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atidarė Lietuvos ir Kanados bei Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečių paminėjimui skirtą renginį, kurio metu buvo pristatyta JAV ir Kanadoje kūrusių lietuvių menininkų grafikos ir tapybos darbų paroda.
Pasak ministro, Lietuvos santykiai su mūsų transatlantinėmis partnerėmis Kanada ir JAV yra nepakeičiami, išskirtiniai, grįsti bendrais demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės idealais. Turime toliau stiprinti transatlantinius ryšius, kad kartu atremtume šiandienos grėsmes ir iššūkius bei skleistume demokratinio pasaulio vertybes.
Renginio svečius taip pat pasveikino JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas, Kanados ambasadorius Baltijos šalims Kevinas Rexas, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupės pirmininkė Morgana Danielė ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV Kongresu grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris.
Parodoje eksponuojami Elenos Urbaitytės, Kęstučio Zapkaus, Telesforo Valiaus ir Snaigės Šileikos tapybos bei grafikos darbai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fondų.
1991 metų rugpjūčio 26 dieną Kanada pripažino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, o diplomatiniai santykiai su Lietuva atkurti tų pačių metų rugsėjo 2 dieną.
1991 metų rugsėjo 2 dieną nepriklausomybės atkūrimą pripažino JAV, o tų pačių metų rugsėjo 6 dieną buvo atkurti Lietuvos ir JAV diplomatiniai santykiai.
Kanados premjeras skelbia pirmalaikius rinkimus rugsėjo mėnesį. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį Kanados premjeras Justinas Trudeau paskelbė, kad rugsėjo mėnesį šalyje įvyks pirmalaikiai parlamento rinkimai, o jis sieks iš naujo gauti įgaliojimus, kad būtų susitarta, kaip vyriausybė turėtų kovoti su koronaviruso pandemija, informuoja dpa.
Premjeras teigia, kad Kanados generalinė gubernatorė Mary Simon pritarė jo siūlymui paleisti parlamentą ir rugsėjį surengti naujus rinkimus.
J. Trudeau siekia užsitikrinti absoliučią daugumą parlamente po to, kai jo Liberalų partija ją prarado prieš beveik du metus vykusiuose rinkimuose, o mažumos vyriausybė nuolat priklauso nuo opozicijos balsų.
J. Trudeau kovos su COVID-19 politika vertinama kaip sėkminga, todėl jis veikiausiai tikisi, kad jo partija rinkimuose laimės daugiau vietų, nei turi dabar.
Žaibai karčių čirškinamoje Kanados provincijoje sukėlė per 130 krūmynų gaisrų. EPA-ELTA nuotr.
Po rekordinių karščių savaitės vakarinėje Kanados dalyje šiuo metu liepsnoja daugiau nei 130 krūmynų gaisrų, kuriuos įplieskė žaibai, skelbia BBC.
Kanados federalinė vyriausybė pranešė, kad atsiųs karinių lėktuvų padėti ugniagesiams, kovojantiems su gaisrais Britų Kolumbijos provincijoje.
Kiek anksčiau šią savaitę iš Britų Kolumbijoje esančio Lytton kaimelio buvo priversti bėgti vietiniai gyventojai. Šį kaimą, kuriame antradienį buvo užfiksuotas Kanados visų laikų karščio rekordas – 49,6 ºC – jau sunaikino liepsnos.
Dėl gaisro iš maždaug už 260 km į šiaurės rytus nuo Vankuverio esančio Lytton kaimelio trečiadienio vakarą nepasiėmę jokių daiktų turėjo pasitraukti beveik visi 250 gyventojų.
Pastarosiomis dienomis daug kur Šiaurės Amerikoje fiksuojama neįprastai aukšta temperatūra.
Archyvai. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriui Daliui Žižiui perduos tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministerijos archyvo dalį, kurią nuo 1939 metų pavyko išsaugoti Lietuvos diplomatui, Lietuvos generaliniam konsului Kanadoje Vytautui Jonui Gyliui.
Tarp perduodamų dokumentų – svarbių Lietuvos tarptautinių sutarčių originalai: Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis, Lietuvos sutartys su Latvija nuo 1922 iki 1925 metų, 1934 metais Ženevoje pasirašyta Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės ir bendradarbiavimo (Baltijos Antantės) sutartis ir daug kitų.
Unikalios Lietuvos valstybės archyvinės medžiagos, kurią nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios saugojo V. J. Gylys, perdavimą inicijavo ir koordinavo Lietuvos ambasada Kanadoje.
Lietuvos centriniame valstybės archyve jau yra saugomas Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje fondas: diplomatų Lozoraičių archyvas, pasiuntinybėje dirbusių diplomatų tėvo ir sūnaus Jurgių Baltrušaičių, Antano Liutkaus veiklos dokumentai. 2019 metais perduotas Vasario 16-osios akto signataro, Lietuvos užsienio reikalų viceministro ir diplomato Petro Klimo (1891-1969) ir jo šeimos dokumentų ir nuotraukų archyvas.
Kanados gynybos atašė Lietuvai pulkininkas Earlas Vandahlas. KAM/G.Maksimovicz-Alkema nuotr.
Krašto apsaugos ministerijoje pirmadienį akredituotas naujasis Kanados gynybos atašė Lietuvai pulkininkas Earlas Vandahlas. Su naujomis pareigomis jį pasveikinęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius tikisi, kad pastaruoju metu sustiprėjęs Lietuvos ir Kanados bendradarbiavimas ateityje bus dar glaudesnis.
„Kanada yra itin reikšminga transatlantinio ryšio dalis, o tvirtas transatlantinis ryšys yra veiksmingos kolektyvinės NATO gynybos pagrindas. Kanada svariai prisideda prie Europos saugumo, ypač mažesnėse valstybėse – tokiose, kokios yra Baltijos šalys. Nuolatinis sąjungininkų pajėgų buvimas mūsų regione yra nepaprastai svarbus siekiant patikimo atgrasymo“, – sakė sėkmės darbuose plk. E.Vandahlui palinkėjęs viceministras M. Abukevičius.
Kanada yra svarbi Baltijos šalių gynybos sąjungininkė, šiuo metu vadovaujanti NATO priešakinių pajėgų batalionui Latvijoje, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Kanados karinės oro pajėgos 2014 metais yra vykdžiusios budėjimą NATO Oro policijos misijoje Šiauliuose, o nuo 2015 metų Kanada yra atsiuntusi ir tris karininkus į NATO Pajėgų integravimo vienetą Lietuvoje.
Naujasis Kanados gynybos atašė Lietuvai anksčiau tarnavo įvairiuose Kanados kariuomenės daliniuose. Iki 2020 metų plk. E. Vandahlas ėjo pajėgumų vystymo direktoriaus pareigas Kanados specialiųjų operacijų pajėgų vadovybėje.
Kanados policija sekmadienį panaudojo ašarines dujas, Monrealyje susirėmus proizraelietiškiems ir propalestinietiškiems protestuotojams.
Centrinėje Monrealio aikštėje susirinko keli šimtai solidarumą su Izraeliu reiškusių ir šios valstybės vėliava apsisiautusių protestuotojų.
Nors demonstracija prasidėjo taikiai, įtampa išaugo į vietą atvykus propalestinietiškų protestuotojų, neilgai trukus šios dvi grupės susirėmė.
Monrealio miesto policija protestus paskelbė neteisėtais, įsikišo riaušių policija, kuri, siekdama atskirti dvi grupes ir išvaikyti protestuotojus, panaudojo ašarines dujas.
Didžiąją popietės dalį pareigūnai praleido sekdami propalestinietiškus protestuotojus, kurie išsiskirstė ir vėl susibūrė didesnėse gatvėse miesto centre.
Šeštadienį Monrealio centre susirinko keletas tūkstančių propalestinietiškų demonstrantų, kurie pasmerkė tai, ką pavadino Izraelio priespauda ir „karo nusikaltimais“ Gazos Ruože.
Šeštadienį propalestinietiški protestai surengti ir kituose Kanados miestuose, įskaitant Torontą, Otavą bei Vankuverį.
