Kanados premjeras Justinas Trudeau. ELTA / Andrius Ufartas
Kanada prieštarauja bet kokiam kasetinės amunicijos naudojimui mūšio lauke.
Tai antradienį Vilniuje pareiškė Kanados premjeras Justinas Trudeau, praneša „Ukrinform“,
„Kanada buvo viena iš šalių, vadovavusių judėjimui už kasetinių šaudmenų uždraudimą pasaulyje. Mes ir ateityje sieksime, kad jų nebūtų galima naudoti“, – sakė J. Trudeau.
Kanada yra viena iš 123 šalių, pasirašiusių Konvenciją, kuri draudžia gaminti, naudoti, perduoti ir kaupti tokius šaudmenis.
Kaip jau buvo pranešta, JAV gynybos departamentas praėjusią savaitę paskelbė, kad Ukrainai skiriamas naujas 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketas, kuriame bus ir kasetinių šaudmenų. Vokietija, Ispanija ir Didžioji Britanija jau pareiškė nepritariančios kasetinių šaudmenų tiekimui Ukrainai.
Kanados premjeras Justinas Trudeau, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. ELTA / Andrius Ufartas
Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau dvišaliame susitikime patvirtino apie Kanados ambasados atidarymą Vilniuje.
„Šiam susitikime ministras pirmininkas (J. Trudeau – ELTA) pranešė apie atidaromą ar jau veikiančią nuo šiandien Kanados ambasadą Vilniuje“, – pirmadienio vakarą žurnalistams Vilniuje pranešė I. Šimonytė.
„Tikrai labai džiaugiamės šituo Kanados Vyriausybės sprendimu. Esu tikra, kad ambasados buvimas Vilniuje atvers naujas galimybes toliau stiprinti ryšius tarp mūsų valstybių ir plėsti dvišalę darbotvarkę tarp mūsų šalių“, – pridūrė premjerė.
Į Vilnių pirmadienį, NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, atvykęs Kanados premjeras J. Trudeau pabrėžė, kad Kanada stiprina savo ryšius su Baltijos šalimis.
„(…) Stiprūs mūsų kaip sąjungininkų santykiai yra svarbesni nei bet kada anksčiau. Todėl Kanada plečia diplomatinį buvimą Baltijos regione – plečiame savo ambasadą Rygoje, oficialiai atidarome Kanados ambasadą Lietuvoje, čia, Vilniuje, ir, taip pat, Estijoje. Kaip transatlantinės bendruomenės nariams, mums svarbu kaip niekada anksčiau, kad stiprintume savo santykius“, – kalbėjo J. Trudeau.
Aptarė paramos Ukrainai klausimus
I. Šimonytė po susitikimo su Kanados ministru pirmininku J. Trudeau pažymėjo, kad Kanada niekada nepripažino Lietuvos aneksijos.
„Ši Kanados laikysena yra dar vienas įrodymas, koks svarbus yra vertybinis užsienio politikos pagrindas, kuris šiandien tvirtai jungia mūsų tautas“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. ELTA / Andrius Ufartas
Ji džiaugėsi Lietuvos ir Kanados bendradarbiavimo ekonomikos srityje.
„Susitikimo metu padėkojau kolegai premjerui ir Kanadai už labai svarbų indėlį, stiprinant Baltijos regiono saugumą, vadovavimą NATO „EFP“ Latvijoje, karių siuntimą į NATO pajėgų integravimo vienetą Vilniuje, taip pat pasveikinau Kanados planus reikšmingai plėsti pajėgų buvimą Latvijoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Antradienį Vilniuje prasidės dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Skelbiama, kad liepos 11-12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kanados premjeras Justinas Trudeau sako, kad šalies įsipareigojimas dvigubinti nuolatinių Latvijoje dislokuotų karių skaičių yra įrankis Rusijos agresijai regione atgrasyti.
„Taip reikšmingai prisidėsime prie NATO parengties šiame regione ir galėsime pasiekti įsipareigojimus, patvirtintus viršūnių susitikime Madride pernai, kad padidintume batalioną iki brigados Latvijoje ir toliau atgrasytume Rusijos agresiją regione“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė J. Trudeau.
NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, pirmadienį Rygoje viešėjęs J. Trudeau pranešė, kad Kanada dvigubina savo Latvijoje dislokuotų karių skaičių, kad sustiprintų priešakinę Aljanso gynybą.
NATO misijai Latvijoje finansuoti per trejus metus bus skirta 2,6 mlrd. Kanados dolerių (1,78 mlrd. eurų), šioje Baltijos šalyje taip pat bus nuolat dislokuota iki 2 200 Kanados kariškių.
Šiuo metu Kanados vadovaujamai NATO kovinei grupei Latvijoje priklauso apie 800 kanadiečių.
P. Trudeau taip pat paskelbė, kad Kanada nupirks ir preliminariai dislokuos kritinių ginkluotės sistemų.
Pažymima, kad, prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, Aljansas padvigubino kovinių grupių skaičių rytiniame NATO sparne ir planuoja kai kurias iš jų padidinti iki brigadų lygio.
Kanadoje liepsnojančių miškų gaisrų dūmai toliau plinta JAV. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Kanadoje liepsnojančių miškų gaisrų dūmai ketvirtadienį toliau plito virš Jungtinių Valstijų. Dūmai apgaubė tokius didmiesčius, kaip Filadelfija ir Vašingtonas, jų poveikis buvo juntamas ir toliau į vakarus esančiame Detroite ar Baltimorėje. Jau trečiadienį pranešta, kad dėl iš Kanados atslinkusių dūmų oro kokybė Niujorke buvo blogiausia per dešimtmečius.
Ir ketvirtadienį šiame didmiestyje tvyrojo degėsių kvapas – dūmai buvo justi kvėpavimo takuose ir akyse. Daug žmonių skundėsi galvos skausmais. Tačiau dūmų migla jau nebuvo tokia tiršta kaip dar trečiadienį, kai ekspertai kalbėjo apie „labai pavojingą“ oro kokybę. Niujorko valstijos gubernatorės Kathy Hochul nurodymu buvo išdalyta milijonas apsauginių kaukių. Vienu metu buvo smarkiai apribotas lėktuvų eismas.
Jau kelias savaites Kanados vakaruose, o dabar ir šalies šiaurės rytuose liepsnoja miškų gaisrai. JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį kalbėjosi su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir pasiūlė jam papildomą pagalbą, pranešė Baltieji rūmai.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 1 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau aptarė ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje programą ir didesnį spaudimą Rusijai, taip pat suderino pozicijas prieš artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ir kitus tarptautinius renginius. Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas
Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“ kanale, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Kalbėjausi telefonu su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau. Aptarėme ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje programą. Atkreipiau dėmesį į prasidėjusį Rusijos turto konfiskavimą ir paraginau didinti sankcijų spaudimą Rusijai. Derinome pozicijas prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą ir kitus tarptautinius renginius“, – rašė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbta, balandžio 21 dieną Kanada pranešė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – beveik 39 mln. JAV dolerių.
Kanados ginkluotosios pajėgos
NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas vyks Vilniuje 2023 m. liepos 11-12 dienomis.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 18 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad pasikalbėjo su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir paragino Otavą laikytis sankcijų Rusijai.
„Kalbėjausi su J. Trudeau. Padėkojau jam už jo šalies nenutrūkstamą tvirtą paramą gynybos srityje. Pokalbio metu pakartojau, kad būtina laikytis tarptautinės pozicijos dėl sankcijų, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis. – Po teroristinių atakų Vinycioje, Mykolajive, Časiv Jare ir kitur būtina ne mažinti, o didinti spaudimą.“
Nors Kanada yra viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje arenoje, šalies vadovybė neseniai priėmė sprendimą, dėl kurio sulaukė V. Zelenskio kritikos strėlių – Otava Vokietijos prašymu nusprendė grąžinti rusišką „Nord Stream 1“ dujotiekio turbiną, kuri buvo remontuojama Kanadoje. Šalis iš pradžių priešinosi galimybei grąžinti šią detalę Rusijai, tačiau vėliau nusprendė perduoti ją Vokietijai.
Rusija dar nuo birželio mažina dujų tiekimą Vokietijai „Nord Stream 1“ dujotiekiu ir pagrindine to priežastimi įvardija būtent turbinos remontą.
Nuo praėjusio pirmadienio dėl techninės priežiūros darbų „Nord Stream 1“ vamzdynu visiškai neteka dujos. Nors oficialiai skelbta, kad darbai turėtų baigtis liepos 21 d., kai kurių Europos šalių lyderiai yra išreiškę nuogąstavimus, kad dujų tiekimas gali būti ir neatnaujintas, nes Rusija nori nubausti Vokietijos vartotojus.
