Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pripažįsta galvojantis apie kandidatavimą artėjančiuose prezidento rinkimuose. Visgi, kokios aplinkybės lems apsisprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose, ministras neįvardino.
„Rugsėjo mėnesį skyriai baigia kelti, tada bus apsisprendimui mėnuo laiko“, – TV3 televizijai sakė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad jei jo pavardė bus tarp konservatorių partijos skyrių iškeltų kandidatų, galutinį sprendimą priims per spalio mėnesį. Kol kas A. Anušauskas tikino sprendimo dėl to, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, dar neturįs. „(Tai priklausys – ELTA) nuo įvairių aplinkybių, bet jų neįvardinsiu“, – sakė ministras.
Lietuvos sargyba. Prezidentūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad rugpjūčio 14-24 d. TS-LKD skyriai kelia galimus kandidatus dalyvauti prezidento rinkimuose. Vėliau pretendentus įvertins konservatorių Priežiūros komitetas, o patys kandidatai turės apsispręsti, ar dalyvaus partijos vidiniuose rinkimuose, ar kandidatuoti nesutinka. Galutinius kandidatų sąrašus spalio mėnesį turėtų patvirtinti TS-LKD Prezidiumas.
Daugiausiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos skyrių palaikymo prezidento rinkimuose sulaukia premjerė Ingrida Šimonytė, pirmininkas Gabrielius Landsbergis bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tarp siūlomų kandidatų yra ir ministro A. Anušausko bei buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pavardės.
Artimiausi šalies vadovo rinkimai vyks 2024 m. gegužę. Apie savo kandidatūrą kol kas paskelbė tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka realiausiu kandidatu užimti šalies vadovo postą, nuo jo vis dar gerokai atsilieka advokatas Ignas Vėgėlė, rodo portalo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
G. Nausėda užsitikrinęs pirmąją vietą prezidentinių reitingų lentelėje – palaikymas dabartiniam šalies vadovui liepos mėnesį augo. Birželio mėnesį už jį būtų balsavę 19,3 proc., o liepą – 22,9 proc. apklaustųjų.
Nuo G. Nausėdos vis dar gerokai atsilieka advokatas I. Vėgėlė. Teisininką liepos mėnesį rinkimuose palaikytų 8,6 proc. apklaustųjų, birželį – 10,1 proc. gyventojų.
Į trečiąją prezidentinių reitingų lentelės vietą pakilo premjerė Ingrida Šimonytė, už kurią liepos mėnesį balsą būtų atidavę 7,1 proc. apklaustųjų (birželį – 5,7 proc.).
Nežymiai krito ekspremjero Sauliaus Skvernelio palaikymas ir jis ketvirtąją vietą užleido socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei, kurią liepos mėnesį palaikė 5,3 proc. apklaustųjų (birželį – 5,7 proc.). Už S. Skvernelį liepos mėnesį rinkimuose balsą atiduotų 4,7 proc. (birželį – 6,2 proc.).
Šiek tiek mažiau apklaustųjų liepos mėnesį prezidento pareigose norėjo matyti visuomenininką Andrių Tapiną. Palaikymas jam krito nuo 6,6 proc. birželį iki 4,3 proc. liepą.
Septintoje vietoje išliko krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, už kurį liepą prezidento rinkimuose balsą atiduotų 3,4 proc. apklaustųjų (birželį – 4,7 proc.).
Toliau reitingų lentelėje – parlamentaras Remigijus Žemaitaitis (liepą už jį būtų balsavę 3,2 proc. apklausos dalyvių) ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (liepą sulaukusi 2,7 proc. apklaustųjų paramos).
Į apklausos sąrašą įtraukti Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis ir Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Visgi, 10,7 proc. apklaustųjų nurodė, kad balsuotų už kitą politiką. Už ką atiduotų balsą, nežinojo 14,2 proc. gyventojų, o 10,8 proc. nurodė, kad rinkimuose nedalyvautų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų liepos 20–29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne.
Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos Seimui pateikta buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūra į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus viešoje erdvėje sulaukė kritikos. Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.
Šalies vadovui prognozuojant, kad Seime laukia įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra, prezidento teikiamą kandidatą įvertino ir parlamento frakcijų atstovai. Dėl kandidatūros apsispręsti turėsiantys Seimo nariai teigia kol kas išankstinės nuomonės apie E. Šileikį nesusidarę. Parlamentarai teigia, kad D. Žalimo išsakytas pastabas Seimui reikės įvertinti, tačiau neatmeta galimybės, kad šis buvusio KT pirmininko nusistatymas gali būti persmelktas asmeniškumų.
E. Gentvilas: reikia matyti bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi tampa E. Šileikis
Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia E. Šileikio kandidatūrą vertinąs nešališkai ir nežinąs, ar D. Žalimo viešoje erdvėje pateikta kritika kandidatui yra objektyvi.
„D. Žalimas dirbo artimai, jis gali turėti savo nuomonę, ar ta nuomonė yra objektyvi, aš nežinau. (…) O šiaip aš į poną E. Šileikį žiūriu labai nešališkai. Esu susidūręs su juo, kai atstovavau Seimui konstitucinėje byloje, čia N. Venckienės mandato praradimo klausimas buvo, aš vertinu jį kaip profesionalų teisininką“, – Eltai teigė E. Gentvilas. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
„Nedrįstu kaip prezidentas sakyti, kad jis net ir civilinėje teisėje yra galva aukštesnis už visus, na, taip lyg ir nebūna. Jeigu tu specializuojiesi vienoje teisės srityje, pavyzdžiui, konstitucinėje teisėje, tai civilinėje teisėje specializavęsi teisininkai šiuo atveju turi tam tikrą pranašumą, bet aš nenoriu sumenkinti pono E. Šileikio“, – pažymėjo jis.
Visgi politikas sako, kad jį nustebino prezidento išsakyta pozicija dėl E. Šileikio kandidatūros.
„Mane tik nustebino, kaip prezidentas sako, jog kiekvienas, balsuodamas prieš kandidatūrą, turės pateikti įtikinamus argumentus. Aš prezidentui nesu atskaitingas“, – akcentavo Seimo narys.
E. Gentvilas teigia dar nežinąs, kaip balsuos dėl E. Šileikio kandidatūros, tačiau pabrėžia niekam neprivaląs aiškinti savo argumentų.
Liberalų sąjūdžio seniūnas taip pat mano, kad šią situaciją būtina vertinti matant bendrą politinį kontekstą, kurio ašimi, pasak politiko, ir tampa E. Šileikis.
„Matyt, tai reikėtų vertinti platesniame kontekste. D. Žalimas buvo pasiūlytas prezidentui, laukė prezidento pritarimo, kaip galimas kandidatas į Audito rūmus. Kiek man žinoma, prezidentas nepritarė D. Žalimo kandidatūrai. Tai, atitinkamai, kai prezidentas kažką pasiūlo, D. Žalimas reaguoja. Tai jūs klauskite D. Žalimo, kodėl jis taip reaguoja“, – teigė E. Gentvilas.
„Aš manau, kad kiekvienas turi argumentų: ir prezidentas, ir D. Žalimas, bet už viso to dar yra ir bendras politinis kontekstas. O E. Šileikis tampa to konteksto politine ašimi“, – pažymėjo jis.
S. Šedbaras: aiškinsimės, ar išsakytoje kritikoje yra tikrų faktų
Išankstinės nuomonės dėl E. Šileikio kandidatūros teigia nesusidaręs ir konservatorių frakcijos Seime atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
„Išankstinės nuomonės aš neturiu, mūsų komitetas bus pagrindinis, kuriame diskutuosime ir spręsime, analizuosime aplinkybes. Aš pono E. Šileikio taip gerai nepažįstu, pažįstu jį kaip Konstitucinio Teismo teisėją, kaip profesorių, kai kurių jo publikacijų esu skaitęs. Tai dabar tie visi dalykai, apie kuriuos buvo rašyta pono D. Žalimo, tai toks daugiau KT reikalas. Aš nežinojau šių dalykų, tai daugiau nieko negaliu ir pasakyti“, – Eltai sakė S. Šedbaras.
Seimo narys teigia, kad taip pat, kaip ir kiekvieną kartą, Teisės ir teisėtvarkos komitete bus aiškinamasi, ar kandidato įgytos kompetencijos tinkamos naujosioms pareigoms.
„Vis tiek, jeigu žmogus tiko Konstituciniam Teismui, tai pretenduoti, atrankoje dalyvauti, matyt, turi teisę. Toliau dabar jau yra atsakomybė parlamento įsitikinti, išanalizuoti – gali žmogus dirbti, ar negali dirbti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Čia jau mūsų atsakomybė“, – teigė S. Šedbaras.
Tačiau politikas teigia, kad Seimas spręs ne tik dėl kandidato kompetencijų tinkamumo, tačiau taip pat aiškinsis, kiek D. Žalimo kritika E. Šileikiui atitinka tikrovę.
„Aiškinsimės, ar tai yra paremta asmeniškumu, ar tai visgi yra dalis tikrų faktų, kurie bus išanalizuoti ir bus pateikta išvada dėl jų“, – patikino jis.
G. Paluckas: D. Žalimo išsakyta kritika paremta asmeniškumais
Savo ruožtu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad D. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikiui yra paremta asmeniškumais.
„Aišku, ryškiausia arba daugiausiai dėmesio pritraukusi kritika yra buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo ir pirmininko D. Žalimo. Bet panašu, kad ta kritika yra persmelkta asmeniškumais, nes juk akivaizdu, kad ten tarp eilučių yra daug pasakyta apie bendravimo kultūrą, apie darbo drausmę, apie galbūt kitus dalykus, bet ta kritika nekvestionuoja kompetencijos paties kandidato“, – Eltai sakė G. Paluckas.
„Tai man tokia ad hominem grįsta asmeniškumais kritika niekada nepatinka. Mes skiriame KT teisėjus, įvertindami visas savybes: tiek profesinės kvalifikacijos, tiek emocinio intelekto ir netgi pasaulėžiūros“, – pridūrė jis.
Politikas akcentuoja, kad pats svarbiausias dalykas turi būti kandidato profesinė kompetencija.
„Todėl tai, kad buvo komentuota ar veltasi į kažkokius konstitucinius ginčus tiek su ponu D. Žalimu, tiek su kitais KT priimtais sprendimais, tai aš čia nematau jokios bėdos, atvirkščiai, jeigu yra atskirosios nuomonės, tai čia yra ne blogiau, o kai kuriais atvejais geriau, nes leidžia pasverti visus argumentus“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas. Teismo verdiktas
Todėl G. Paluckas teigia, kad G. Žalimo išsakyta kritika E. Šileikio kandidatūrai jo neįtikino. Politikas tikina nematąs jokių priežasčių, kodėl turėtų nepalaikyti šios kandidatūros.
„Čia yra tam tikra autoritetų kova, stumdymaisi, kurie yra sąlygoti tam tikros santykių priešistorės ir asmeniškumų, ir man tai tikrai nepatinka“, – pažymėjo Seimo narys.
ELTA primena, kad į E. Šileikiui viešoje erdvėje adresuotą kritiką sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas LRT televizijai duotame interviu pabrėžė, kad kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus E. Šileikis puikiai tinka šioms pareigoms. Prezidentas taip pat teigė, kad jam būtų įdomu išgirsti konkrečius argumentus, dėl kurių E. Šileikio kandidatūros tinkamumu būtų galima sudvejoti. G. Nausėda pripažino manąs, kad laukia „įdomi E. Šileikio tvirtinimo procedūra“.
Vienas iš viešai sukritikavusių E. Šileikio kandidatūrą buvo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas. Jis savo feisbuko paskyroje sukritikavo E. Šileikį dėl darbo etikos jam einant KT teisėjo pareigas. Svarstyklės – kas įtakingesnis. Slaptai.lt foto
„Prezidentas (gal tiksliau, jo patarėja), tikėtina, ir toliau manys, kad E. Šileikis tinka LAT teisėjo pareigoms. Iš nemažos darbo KAM patirties abejočiau, ar tai gerai bent jau nacionalinio saugumo požiūriu“, – savo feisbuko paskyroje rašė D. Žalimas.
Į šią D. Žalimo kritiką sureagavo ir prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė. Pasak jos, buvusio KT pirmininko pasisakymai yra šmeižto požymių turinti sąmokslo teorija, inspiruota gandų ir asmeninių nuoskaudų. J. Šovienė pabrėžia, kad D. Žalimo įraše pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuria siekiama pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą institucijomis bei asmenimis.
Putinas senatvėje. Foto montažas
Maskva, lapkričio 30 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad pernai priimtos Konstitucijos pataisos, leidžiančios jam siekti dar dvi prezidento kadencijas, „stabilizuoja“ šalį, bet nepasakė, ar jis iš tikrųjų kandidatuos.
Rusijos investicijų forume per vaizdo įrašą V. Putinas sakė, kad „dar nenusprendė“, ar kandidatuos į prezidentus 2024 m., kai baigsis dabartinė, antra iš eilės, kadencija.
„Bet pats šios teisės egzistavimas jau stabilizuoja vidaus politinę situaciją“, – sakė ilgametis Rusijos vadovas. „Kol kas užtenka to, kad turiu teisę būti išrinktas“, – sakė jis ir pridūrė, jog dar per anksti kalbėti apie 2024-uosius.
69 metų V. Putinas šiuo metu eina ketvirtąją prezidento kadenciją, į valdžią jis atėjo 2000 metais. Pernai valdžios institucijos pakeitė Rusijos Konstituciją, kad V. Putinas galėtų eiti dar dvi šešerių metų kadencijas iš eilės, tad jis gali likti valdžioje iki 2036 metų. V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos opozicija kritikavo pataisas sakydama, kad V. Putinas, kuriam 2036 m. sukaks 84 metai, planuoja valdyti iki gyvos galvos.
Praėjusį mėnesį interviu CNBC V. Putinas atsisakė pasakyti, ar planuoja likti Kremliuje po 2024-ųjų, ir teigė, kad kalbos apie galimą jo įpėdinį „destabilizuoja“ šalies politinę sistemą.
Pirmaisiais metais Kremliuje V. Putinas stiprino savo valdžią žadėdamas stabilumą po audringo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, sekusio po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Prezidentas susitinka su kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus A.Dulkiu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys teigia prezidentui Gitanui Nausėdai pateikęs pandemijos valdymo planą, sudarytą iš daugiau nei 130 skirtingų priemonių.
„Planas išėjo tikrai gana ilgas, virš 130 skirtingų priemonių, tačiau jos dar nėra viešinamos (…), jam dar trūksta kelių sudedamųjų dalių, nes, norint jo pilno, reikia turėti visą informaciją“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.
Visgi kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus spaudos konferencijos metu detalizavo keletą plano sudedamųjų punktų.
„Pirmas žingsnis tai būtų harmonizuoti visas veikiančias valdymo struktūras: tiek tai, kas veikia prie prezidento, tiek (prie – ELTA) Vyriausybės, suvienyti visas savo veiklas ir komunikavimą į vieningą sistemą. Antras dalykas – reikėtų įsivertinti, kokia yra tikroji situacija su duomenimis, ar mes turime stoką analitikų, ar turime stoką kokybiškų duomenų, galbūt kažkokių duomenų dar neturime ir reikėtų tas spragas ištaisyti“, – žurnalistams teigė jis.
„Lygiai taip pat bendradarbiavimo kontekste norėtųsi surasti visoje valdymo sistemoje tas grandis, kurios dabar galbūt yra nepilnai įgalintos, ir jas įgalinti, pataisyti, suteikti įgaliojimus ir motyvuoti tai daryti“, – pridūrė jis.
A. Dulkys taip pat teigė, kad viena priemonių plano grupė yra susijusi ir su pandemijos valdymui reikalingais rezervais.
„Tam tikra priemonių grupė yra susijusi su rezervais, ir kokia yra jų tikroji situacija tam, kad mes kuo greičiau galėtume pradėti naudotis antigenais, o vakcinavimas turėtų tapti kertine mūsų plano dalimi“, – kalbėjo A. Dulkys.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto pagrindinę savo rinkimų kampanijos kalbą mėnesio pabaigoje pasakyti Baltuosiuose rūmuose. „Mes galvojame apie tai, – pareiškė jis trečiadienį žinių stočiai „Fox News“. – Saugumo požiūriu tai būtų paprasčiausia“. Tai būtų ir „pigiausias variantas“.
Rinkimų kampanijos kalba Baltuosiuose rūmuose sulaužytų tradicijas: paprastai rinkimų kampanijos renginiai čia yra tabu. Kalba, kuria kandidatas į prezidentus priima partijos nominaciją, yra vienas pagrindinių kiekvienos rinkimų kovos momentų.
Pradžioje planuota, kad D. Trumpas kalbą sakys rugpjūčio pabaigoje jo nominacijai skirtame Respublikonų partijos suvažiavime Šarlotėje Šiaurės Karolinos valstijoje. Tačiau kadangi tenykštis gubernatorius reikalavo dėl koronoviruso laikytis griežtų taisyklių, D. Trumpas nominavimo dalį perkėlė į Džekonsvilį Floridoje.
Čia sparčiai augant infekcijos skaičiams, šių planų liepos pabaigoje taip pat buvo atsisakyta. Todėl kol kas neaišku, kur D. Trumpas sakys savo nominavimo kalbą. Trečiadienį užsimindamas, kad gali kalbėti Baltuosiuose rūmuose, jis kartu pridūrė: „Jei kas nors tame matys problemą, aš galiu eiti kur nors kitur“.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kandidatų, galinčių pakeisti kadenciją baigiantį Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Darių Jauniškį, yra ne vienas ir, suderinus tai su kitomis institucijomis, apie tai bus paskelbta artimiausiu metu.
Kartu šalies vadovas pažymi, kad vadovai, kurių kadencijų skaičiaus neriboja įstatymai, turi galimybę eiti pareigas ir toliau.
„Kandidatūras svarstome, tačiau šiandien paskelbti jų dar nenorėčiau, nes renkamasi tarp daugiau kandidatų. Manau, kad tai padarysime pačioje artimiausioje ateityje ir, žinoma, derinsime su kitomis valdžios institucijomis“, – lankydamasis Kazlų Rūdoje žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.
Paklaustas, ar D. Jauniškis gali toliau dirbti VSD vadovu, G. Nausėda atsakė, kad tokią galimybę turi visi pareigūnai, jei to neriboja įstatymai.
„Yra tokia galimybė, kaip ir bet kokiam kitam pareigūnui, jei neriboja įstatymai arba teisės aktai jo galimybės eiti dar vieną kadenciją. Lygiai tokią pačią galimybę turi ir ponas Darius Jauniškis“, – pridūrė šalies vadovas.
ELTA primena, kad VSD vadovo D. Jauniškio kadencija baigiasi šių metų balandį.
Vilniaus miesto tarybos narys Lukas Savickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicinių partijų lyderiai teigia, kad prezidentas ne be pagrindo uždelsė svarstant premjero pateiktą Luko Savicko kandidatūrą.
Konservatorių ir socialdemokratų lyderiai tvirtina, kad abejonių kelia pati premjero pateikta kandidatūra. Liberalų sąjūdžio pirmininkei suprantamas šalies vadovo delsimas dėl valdančiųjų nenoro atstatydinti susisiekimo ministrą. Kai kurie opozicijos lyderiai kelia dar vieną idėją – galbūt apskritai nebėra prasmės ieškoti kuo pakeisti kėdę Vyriausybėje į Europos komisaro portfelį iškeitusį Virginijų Sinkevičių.
G. Paluckas: L. Savickas pasitikėjimo nekelia
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad L. Savicko kandidatūra jam jokio pasitikėjimo nekelia. Jo teigimu, žvelgiant į kandidato profilį ilgesnėje perspektyvoje, galima kalbėti ir apie tam tikrą veidmainiškumą.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„L. Savicką prisimenu iš praėjusios Vyriausybės veiklos laikotarpio, kai jis, atstovaudamas investuotojų forumui, labai intensyviai veikė, teikiant vadinamąjį Darbo kodekso projektą. Turint galvoje, kokie buvo iškelti Darbo kodekso tikslai, priminsiu, 85 tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų ir visa kita… Nežinau, kaip dabar L. Savickas vertina savo pasiekimus šiuose frontuose, bet aš manau, kad žmonės visuose gyvenimo etapuose turėtų vertinti savo žodžius, veiksmus. Taigi man didelio pasitikėjimo ponas L. Savickas nekelia. Aš neabejoju, kad jis turi tinkamus vadybinius sugebėjimus ir kitus gebėjimus, bet aš pirmiausia vertinu politines nuostatas ir politines iniciatyvas, kurios iki šiol buvo mažų mažiausiai dviprasmiškos, o gal netgi veidmainiškos“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Pasak G. Palucko, ministerija iki kitų, rudenį vyksiančių, Seimo rinkimų gali funkcionuoti ir su pavaduojančiu ministru.
„Be ministro ministerija dirba jau beveik 10 mėnesių. Realiai žiūrint, niekas V. Sinkevičiaus nepasigedo. Tuo labiau, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šiandieninės veiklos apimtys yra pustuštės. Nelabai jis (ministras. – ELTA) ir reikalingas likusiam laikotarpiui. Aš manau, kad nei dangus griūtų, nei pasaulis sugriūtų, jei ministras ir nebūtų paskirtas“, – sakė jis.
V. Čmilytė-Nielsen: Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
Prezidentūros neapsisprendimas dėl L. Savicko susijęs su prezidento ir valdančiųjų nesutarimais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Niekas nesugriuvo, kol ministro kėdė buvo tuščia. Tiesą pasakius, apie patį kandidatą tik gerus atsiliepimus esu girdėjusi, bet šioje situacijoje vienaip ar kitaip mes turime konstatuoti, kad tarp Prezidentūros ir Vyriausybės yra įtampa. Matyt, nereaguojant niekaip į prezidento pastabas ir aiškiai išsakytą poziciją dėl J. Narkevičiaus yra apsunkinami ir kitų ministerijų klausimai bei sprendimai. Prezidentūros neskubėjimas tvirtinti kandidatūros yra visiškai suprantamas“, – Eltai sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
G. Landsbergis siūlo kitus kandidatus: L. Savickas ypatingai nepasižymėjęs
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad šioje situacijoje premjeras Saulius Skvernelis vėl į kertines pozicijas siekia „sustatyti savus“. Pasak jo, Lietuvoje yra kompetentingesnių kandidatūrų nei L. Savickas.
„Vyriausybės vadovas ir toliau į kertines pozicijas siekia susistatyti savus. Lietuvoje tikrai yra kompetentingesnių kandidatūrų tiek už dabartinį susisiekimo ministrą J. Narkevičių, tiek už siūlomą ypatingai nepasižymėjusį premjero talkininką L. Savicką. Pavyzdžiui „Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Katinas arba buvęs Lietuvos banko departamento direktorius, dabartinis ūkio viceministras Marius Skuodis yra gerokai profesionalesni ir savo darbais kompetenciją įrodę nepriklausomi profesionalai“, – teigė G. Landsbergis.
G. Kirkilo nuomonė apie ministro kandidatūrą pozityvi
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valdančiosios koalicijos sudėtyje esančios Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas teigia, kad L. Savickas yra jaunatviškas ir kompetentingas eiti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovo pareigas. Pasak jo, būtų klaidinga iki Seimo rinkimų neskirti jokio ministro.
„Mano nuomonė pozityvi. Jis dalyvauja Seimo Europos reikalų komitete ir būtent šioje srityje dažnai pasisako. Manau, kad tikrai nėra, ką prikišti, ir visi mes norime, kad jaunimui būtų duotas kelias. Tikrai tai būtų geras ministras. Juolab prieš tai buvo jaunas ministras. Tai būtų keista, jei būtų priimtas kitas sprendimas. Ministerija yra pažangi ir moderni (…) Tai šioje srityje, manau, tinkama kandidatūra“, – sakė G. Kirkilas.
G. Kirkilas nesutinka su opozicija, teigiančia, kad ministerijai galbūt iki Seimo rinkimų vadovas nebereikalingas. Kuomet jo nebuvo, pasak LSDDP pirmininko, iš ministerijos išėjo daug kompetentingų darbuotojų. G. Kirkilas taip pat pažymi, kad šiuo metu ministrą pavaduojančiam energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnai nėra lengva aprėpti dvi ministerijas. „Socialdarbiečių“ lyderis prisimena, kuomet praėjusiose Vyriausybėse jam teko pavaduoti kitus ministrus, nors ir trumpam laikotarpiui, pabrėžė jis, tai buvo sunkus darbas.
G. Kirkilas taip pat pažymėjo, kad Prezidentūra dėl kandidatūros galėjo apsispręsti greičiau.
„Ar ministras tinkamas ar ne, buvo galima nuspręsti tikrai greičiau“, – teigė jis.
ELTA primena, kad po kiek užtrukusio L. Savicko kandidatūros svarstymo prezidentas penktadienį nusprendė susitikti su kandidatu į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Premjeras L. Savicko kandidatūrą pateikė sausio 24 dieną. Ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė atsilaisvino, kai Virginijus Sinkevičius buvo paskirtas eurokomisaru.
Kadenciją baigiantis Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris apgailestauja dėl to, kad naujosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen nominacija Europos Vadovų Taryboje (EVT) vyko ne taip skaidriai, kaip 2014-aisiais, rašo „Deutsche Welle“.
Pasak EK pirmininko, Vokietijos gynybos ministrės U. von der Leyen nominacija yra gana nemalonus nukrypimas nuo vadinamojo pagrindinio kandidato („spitzenkandidat“) principo, pagal kurį prieš 5 metus buvo renkamas pats J. C. Junckeris.
„Šis procesas nebuvo labai skaidrus“, – pareiškė Helsinkyje viešintis J. C. Junckeris.
Kad U. von der Leyen lapkritį taptų EK pirmininke ir pakeistų J. C. Junckerį, jos kandidatūrai dar turi pritarti Europos Parlamentas (EP).
Paties J. C. Junckerio paskyrimas į EK pirmininkus buvo kur kas skaidresnis, nes jis pats dalyvavo EP rinkimų kampanijoje kaip „spitzenkandidatas“, o jo Europos liaudies partijai (EPP) laimėjus EP rinkimus, J. C. Junckeris ir tapo EK pirmininku. Tai buvo pats pirmas, ir, regis, paskutinis kartas, kai suveikė „spitzenkandidat“ principas, renkant Komisijos pirmininką.
„Visada maniau, kad įeisiu į istoriją, bet ne šitaip. Deja, bet tai netapo tradicija. Aš buvau pats pirmas ir pats paskutinis spitzenkandidatas“, – kalbėjo J. C. Junckeris.
Ketvirtadienį U. von der Leyen vyko oficialaus vizito į Briuselį, kur susitiko su J. C. Junckeriu.
„Tai buvo draugiškas dviejų europiečių, pažįstančių vienas kitą jau daugelį metų, susitikimas. Abu lyderiai sutiko palaikyti glaudžius ryšius“, – tuo metu sakė J. C. Junckerio atstovas.
Dėl U. von der Leyen skyrimo į EK pirmininkės postą europarlamentarai balsuos plenarinėje liepos 15-18 d. sesijoje. Kad vokietė taptų naująja EK pirmininke, jai reikia 376 EP narių balsų.
