Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) siūloma suteikti daugiau įgaliojimų, praplėsti jo veiklos kryptis.
Tai numatančias Seimo Statuto pataisas įregistravęs Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo numatyti, kad NSGK svarsto pasiūlymus ir teikia išvadas dėl Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvos Respublikos gynybos atašė ir atstovų karinėse misijose skyrimo užsienio valstybėse, Valstybės saugumo departamento direktoriaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus skyrimo.
Taip pat siūloma numatyti, kad NSGK teikia Seimo pirmininkui išvadas dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo.
Projektu siūloma nustatyti, kad NSGK svarsto ir rengia įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ne tik krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos, bet ir kovos su korupcija bei kitais Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytais klausimais.
Seimo NSGK, pagal siūlomą projektą, svarstytų ir teiktų pasiūlymus dėl nacionalinio saugumo politikos formavimo, visuomenės ir valstybės saugumą užtikrinančių struktūrų kūrimo ir tobulinimo.
Jeigu Seimas pritartų, NSGK atliktų krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinių įstaigų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos parlamentinę kontrolę, teiktų pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo.
Seimo statuto pataisų projektą kartu su NSGK pirmininku L. Kasčiūnu teikia jo pavaduotojas Dainius Gaižauskas ir šio komiteto nariai Jonas Jarutis, Dovilė Šakalienė, Saulius Skvernelis, Andrius Mazuronis, Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Valdas Rakutis, Arvydas Pocius.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė savo verdiktą dėl Ingridos Šimonytės pasiūlyto kandidatų į ministrus sąrašo. Kaip ir skelbta anksčiau, Prezidentūra paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės kandidatų sąrašo į visas ministerijas netvirtins.
Šalies vadovas atmetė į žemės ūkio ministrus siūlytos Dalios Miniataitės ir į susisiekimo ministrus teikto Kasparo Adomaičio kandidatūras.
„Galiu pasakyti, kad dviejų ministrų – susisiekimo ir žemės ūkio – turėtų būti pateiktos kitos kandidatūros į šių ministerijų pozicijas“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su I. Šimonyte sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, jis iš šių kandidatų pasigedo gero sektoriaus, į kurio kuravimą buvo siūlomi, išmanymo.
„Aš, kaip prezidentas, negaliu prisiimti atsakomybės už jų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, nes stokojama vizijos, stokojama gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo. Dėl tos priežasties tiek Laisvės partijos kandidatas – kalbame apie Susisiekimo ministeriją, tiek ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas – kalbame apie Žemės ūkio ministeriją, turėtų pateikti naujus kandidatus artimiausiu metu“, – sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad jau yra kalbėta apie tai, kas galėtų būti siūloma į K. Adomaičiui žadėtą vietą Susisiekimo ministerijoje.
„Preliminariai žinau galimą Laisvės partijos kandidatūrą, ją turėtų patvirtinti partijos valdymo organai. Jei ši kandidatūra bus pateikta man – pakankamai gerai pažinodamas šį asmenį, manau, kad tai tikrai galėtų būti geras kandidatas portfeliui paimti“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas neslėpė, kad I. Šimonytės pateiktame sąraše buvo ir daugiau kandidatų, kurie jam sukėlė abejonių. Tarp tokių jis pirmiausiai įvardino siūlytą kandidatą į sveikatos apsaugos ministrus. Į šį postą pasiūlytas Arūnas Dulkys.
„Man daugiausiai abejonių kilo ne tiek dėl jo ilgalaikės vizijos ir planų optimizuoti sveikatos apsaugos sistemą, bet dėl artimiausio laikotarpio veiksmų”, – aiškino prezidentas.
Pasak šaliea vadovo, I. Šimonytė prisiėmė atsakomybę dėl to, kaip seksis sveikatos sektoriuje situaciją suvaldyti A. Dulkiui. Taip pat sutarta, pažymėjo prezidentas, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, A. Dulkio darbas ministro pozicijoje būtų iš naujo svarstomas.
„Tas problemos išmanymas, kurį paliko ponas Dulkys, paliko tam tikrų abejonių. Tačiau gerbiama Ingrida Šimonytė prisiėmė asmeninę atsakomybę už šio ministro veiklą, ir mes sutarėme, kad, jeigu dirbti nesiseks, mes tikrai nelauksime ilgai, sprendimai bus priimti labai greitai. Aš tikrai nenoriu, kad dirbti nesisektų, ir norėčiau būti neteisus, linkiu geriausios kloties ponui Dulkiui, bet iššūkiai bus tikrai didžiuliai“, – sakė A. Nausėda.
Klausimų sukėlė D. Kreivio kandidatūra
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad abejonių sukėlė ir kitas konservatorių pasiūlytas kandidatas. G. Nausėdai užkliuvo į energetikos ministrus pasiūlytas Dainius Kreivys.
„Ne tiek savo kompetencija arba savo reguliavimo sferos išmanymu, kiek tam tikromis problemomis, susijusiomis su privačių ir viešų interesų derinimu“, – sakė G. Nausėda. Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
„Ponas Kreivys savo sritį išmano, tačiau jo dalyvavimas tam tikrose verslo struktūrose, jo patirtis dirbant anksčiau ministru ir po to buvęs atsistatydinimas kelia tam tikrų rizikų, į kurias prezidentas ir premjeras negali nereaguoti“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas informavo gavęs D. Kreivio raštišką įsipareigojimą, kad būtų išvengta net menkiausių įtarimų dėl interesų painiojimo.
„Matydamas šį jo rimtą požiūrį į tas galimas rizikas, aš nematau pagrindo jo netvirtinti energetikos ministro pozicijoje“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda: nėra pagrindo teigti, kad kažkas vėluoja
Prezidentas atmetė kritiką dėl per lėto kandidatų atrankos proceso, nes Vyriausybės programa dar nėra patvirtinta.
„Mūsų abejonės dėl pirmųjų ministrų ar kandidatų į ministrus, kurie buvo pasirodę Prezidentūroje, buvo pateiktos jau antradienį, likusieji kandidatai, susitikimai su jais užtruko praktiškai tik tris dienas. Norėčiau atkreipti dėmesį tiems, kurie čia įžvelgė tam tikrų abejonių, kad tvirtinimo arba susitikimo turas buvo pernelyg ilgas, šiuo metu Vyriausybės programa dar nėra parengta 100 proc.“, – teigė G. Nausėda.
„Ar mes būtume labiau skubėję ar mažiau skubėję, kol nėra patvirtintos Vyriausybės programos, kuri bus pateikta Seimui svarstyti, nėra pagrindo teigti, kad kažkas vėluoja ar užtrunka per daug ilgai“, – pridūrė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, atrankos procedūra leido nuodugniai susipažinti su kandidatais.
„Išnaudojome optimaliai visą skirtą laiką, kuris mums buvo numatytas, ir tikiuosi, šita atrankos procedūra leido visapusiškai susipažinti su pačiais kandidatais asmeniškai. Galbūt kai kuriais atvejais net paneigti išankstines nuostatas, kurios vienaip ar kitaip susiformuoja, kai matai viešąją erdvę. Kai kurie kandidatai maloniai nustebino“, – teigė G. Nausėda.
