Kartuvės
Maskva, liepos 12 d. (AFP-ELTA). Rusijos pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą Ilja Jašinui, vienam iš paskutinių šalyje likusių opozicijos veikėjų. Ji iškelta dėl įtariamo melagingos informacijos apie Rusijos armiją platinimo, antradienį pranešė jo advokatas.
„Man paskambino tyrėjas – jie pradeda kratą jo namuose“, – feisbuke pranešė advokatas Vadimas Prochorovas.
Birželio mėnesį I. Jašinas buvo nuteistas kalėti 15 dienų. Jis turėjo būti paleistas anksti trečiadienį.
I. Jašinas yra Rusijoje žymus opozicijos veikėjas nuo 2011–2012 m. masinių protestų prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Jis pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje. Jis yra įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkas ir buvo artimas opozicijos politikui Borisui Nemcovui, nužudytam prie Kremliaus 2015 metais. Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
V. Putinui vasario 24 d. pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusija priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už informacijos apie kariuomenę, kurią Rusijos valdžia laiko melaginga, skleidimą.
Anksčiau antradienį I. Jašinas, kuriam kalėjime sukako 39-eri, socialinėje žiniasklaidoje sakė, kad turėtų būti paleistas trečiadienį 1.20 valandą. „Galbūt jie mane išleis. Galbūt ne, – sakė jis. – Ką manote?” Kalėjimo tvoros. Slaptai.lt nuotr.
Apie baudžiamąjį tyrimą prieš opozicijos politiką paskelbta Rusijoje imantis precedento neturinčių susidorojimų su turinčiaisiais kitokią nuomonę, dauguma opozicijos aktyvistų arba kalėjime, arba išvyko iš šalies. V. Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Maskva sustiprino pastangas sutriuškinti nepritariančiuosius.
Birželį kalbėdamas teisme I. Jašinas sakė, kad jo sulaikymas tikriausiai yra įžanga į baudžiamąją bylą. Jis paminėjo savo draugo ir kolegos opozicijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos bylą – iš pradžių jis buvo sulaikytas, o vėliau apkaltintas kriminaliniais kaltinimais už tariamą melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimą. 40 metų V. Kara-Murza dabar yra sulaikytas ir laukia teismo. Balandžio mėnesį jis buvo nuteistas 15 parų arešto už policijos nurodymų nevykdymą.
Nuo tada, kai Maskva pradėjo intervenciją į Ukrainą, uždarytos arba sustabdytos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, dešimtys tūkstančių rusų paliko šalį. Prieš karinę kampaniją Ukrainoje Rusijos teismas taip pat uždraudė žymiausią šalies teisių grupę „Memorial“, A. Navalno politinės organizacijos taip pat uždraustos.
Vladimiras Kara Murza, Rusijos opozicionierius
Maskva, balandžio 23 d. (dpa-ELTA). Rusijos teismas nurodė suimti šalies opozicijos politiką Vladimirą Kara-Murzą dėl neva melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimo. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, kuria remiasi dpa.
Teismas nurodė suimti 40-metį V. Kara-Murzą iki birželio 12 dienos. Jo advokatas Vadimas Prochorovas pranešė, kad šį nuosprendį apskundė. Rusijoje už bet kokios tariamai melagingos informacijos apie šalies karo veiksmus Ukrainoje skleidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Rusijos teisingumo ministerija taip pat įtraukė opozicionierių į „užsienio agentų“ sąrašą. Vos prieš kelias dienas dėl tariamo nepaklusimo policijos pareigūnams jam buvo skirta 15 dienų arešto bausmė.
V. Kara-Murza yra žinomas Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas. Politikas ir žurnalistas per plauką liko gyvas po dviejų mįslingų apnuodijimų, kuriais jis kaltina Rusijos federalinę saugumo tarnybą (FSB).
Protesto mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Šią savaitę, gegužės 30-31 dienomis, Vilniuje vyks šeštasis Vilniaus Rusijos forumas, tradiciškai suburiantis politikus, pilietinės visuomenės atstovus, žmogaus teisių gynėjus, akademikus, žurnalistus iš Rusijos, Lietuvos, Vakarų šalių.
Anot Užsienio reikalų ministerijos, kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais.
Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Pagrindinis dėmesys bus skiriamas padėčiai Rusijoje – vis labiau prastėjančiai pilietinės visuomenės situacijai, stiprėjantiems žiniasklaidos veiklos suvaržymams, dažnėjantiems visuomeniniams protestams, agresyvėjančiai Rusijos pozicijai Vakarų atžvilgiu ir pan. Tarp renginio dalyvių – Michailas Chodorkovskis, Vladimiras Kara-Murza, Vladimiras Ašurkovas, Marina Litvinenko ir kiti.
Šiais metais Vilniaus Rusijos forumą Lietuvos užsienio reikalų ministerija organizuoja kartu su Rytų Europos studijų centru.
Trečiadienį Seime planuojama surengti Rusijos politiko, demokrato Boriso Nemcovo ketvirtųjų žūties metinių minėjimą „Prisimenant Borisą Nemcovą“. Pasak renginio iniciatoriaus Seimo nario Žygimanto Pavilionio, šiuo paminėjimu reiškiamas palaikymas demokratinių permainų šalyje siekiantiems rusams.
Borisas Nemcovas (dešinėje). Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jokiu būdu negalime sulyginti kleptokratinės Rusijos valdžios ir rusų visuomenės, todėl labai svarbu palaikyti kiekvieną iniciatyvą, siekiančią demokratinių permainų Rusijoje. Filmo, kurį kviečiame žiūrėti, kūrėjas Vladimiras Kara-Murza taip pat vos netapo Rusijos politinio susidorojimo auka, buvo keliskart nuodytas. Rengdami šį minėjimą Seime, norime patikinti visus rusus, kad Lietuva visada buvo ir bus laisvės ir demokratijos pusėje, o tokios asmenybės, kaip Borisas Nemcovas, niekada nebus pamirštos, kad ir kaip to norėtų dabartinė Rusijos valdžia“, – sako Seimo narys Ž. Pavilionis.
Minėjimo pirmojoje dalyje numatyta Rusijos politiko, opozicionieriaus, organizacijos „Atvira Rusija“ vicepirmininko Vladimiro Kara-Murzos filmo „Nemcov“ peržiūra.
Vėliau vyksiančioje diskusijoje dalyvaus politinį prieglobstį Lietuvoje gavęs Rusų Europos judėjimo įkūrėjas, žurnalistas Jevgenijus Titovas ir Boriso Nemcovo bendražygis Michailas Moglovas. Diskusiją moderuos Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Maskvoje atidaryta Rusijos prezidentą V. Putiną šlovinanti paroda „Superputin“. EPA-ELTA nuotr.
Baigėsi penktasis Vilniaus Rusijos forumas. Nuo ketvirtadienio vykusiame renginyje dalyvavo garsūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikai. Michailas Chodorkovskis, Garis Kasparovas, Michailas Kasjanovas, Vladimiras Kara-Murza, Vladimiras Ošurkovas, Dmitrijus Gudkovas diskutavo apie Rusijos ekonomikos, pilietinės visuomenės ir politikos perspektyvas. Kalbėta apie opozicijos perspektyvas keisti nedemokratinį ir su vakarietiškomis vertybėmis prasilenkiantį režimą.
EPA – ELTA nuotraukoje: Rusijos specialiosios pajėgos išvaiko protesto mitingą
Nors nuomonės dėl to, kaip turėtų elgtis Rusijos valdžios opozicija, išsiskyrė, forume dalyvavę Kremliaus režimo kritikai sutarė, kad Vladimiro Putino sukurta politinė sistema yra kriminalinė, veikianti panašiai kaip savo laiku veikė fašistinis ar nacistinis režimai.
V. Putino kritikai taip pat pripažino, kad Vakarų taikomos sankcijos Rusijai nėra svarbiausia priemonė, kuria pasinaudojus pavyks sustabdyti kriminaline logika veikiantį nedemokratinį režimą.
Rusijos jėgos struktūrtos sulaikė protesto mitingo dalyvį. EPA – ELTA nuotr.
Pasak jų, reikia imtis Kremliaus režimo statusą griaunančių veiksmų. Opozicionieriai skeptiškai įvertino Vokietijos ir Prancūzijos lyderių vizitus Rusijoje. Pasaulio lyderių dėmesys, pažymėjo forume dalyvavę opozicionieriai, tik stiprina įvaizdį, kad režimas sugeba kontroliuoti situaciją.
Forume dalyvavęs G. Kasparovas pabrėžė, kad simbolinę reikšmę turės ir birželį Rusijoje vyksiantis Pasaulio futbolo čempionatas. Anot G. Kasparovo, visi diktatoriai siekia matomumo ir dalykų, kurie rodytų sistemos didingumą. Todėl, kaip ir naciams buvo svarbios Olimpinės žaidynės, taip ir V. Putinui panašią funkciją atliks Pasaulio futbolo čempionatas.
Visgi jis vylėsi, kad Vakarų lyderiai ignoruos Rusijoje vyksiantį čempionatą ir neleis Kremliaus režimui taip stiprinti savo statusą.
G. Kasparovas penktadienį forume V. Putino režimą lygino su fašistine Italija. Anot jo, dabartinėje Rusijos užsienio ir vidaus politikoje galima matyti fašizmo užuominų.
„Kalbėdami apie dabartinę Rusiją turime reikalą su mafija. Tai diktatūra“, – kalbėjo G. Kasparovas.
Garis Kasparovas. Slaptai.lt nuotr.
G. Kasparovas pažymėjo, kad labiausiai Rusijos režimas bijo ne opozicijos dalyvavimo valdžioje, bet masinių protestų. Todėl, pabrėžė G.Kasparovas, labai svarbu sukurti sąlygas, kad žmonės, jausdami, kad gali kažką pakeisti, išeitų masiškai į gatves.
Po diskusijų surengtoje spaudos konferencijoje G. Kasparovas akcentavo, kad Putinui liekant valdžioje Rusijoje niekas nesikeis ir Maskva toliau sieks destabilizuoti Europoje situaciją. Todėl, aiškino V. Putino kritikas, jis puikiai suprantąs Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių nerimą. Pasak jo, Baltijos valstybėse V. Putinas ir toliau liks taikiniu, keliant sumaištį visuomenėse.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apibendrindamas renginį, sakė neabejojąs, kad Vilniaus Rusijos forumo tradicija išliks.
Michailas Kasjanovas
Ministras spaudos konferencijoje pakartojo savaitės pradžioje, komentuojant Kremliaus reiškiamą nepasitenkinimą šiuo renginiu, išsakytą mintį, kad Vilniuje organizuojamas Rusijos forumas nėra antirusiška akcija. Pasak L. Linkevičiaus – tai prorusiškas renginys.
Ministras pritarė diskusijoje išsakytiems teiginiams, kad tarptautinė bendruomenė, palaikydama glaudžius kontaktus su V. Putinu, prisideda prie nedemokratinio režimo tolesnio egzistavimo. Ministras neslėpė, kad įžvelgia Europos šalių veiksmuose išbandymų Vakarų vienybei.
„Įžvelgiu daugiau Europos vienybės išbandymų teisės viršenybės srityje, matome kai kuriose šalyse po rinkimų ateina nauja vyriausybė su priešrinkimine kampanija ir tam tikrais postulatais, kurie gali būti mūsų vienybės išbandymu. Tai Italija, tai nėra paslaptis“, – Eltai sakė L. Linkevičius.
Taip pat ministras atkreipė dėmesį į vieną forume dalyvavusių Kremliaus opozicionierių reiškiamą repliką, kad Vakaruose Rusijos valdžia nėra atskiriama nuo visos Rusijos.
„Rusija visgi yra didelė ir jie (rusai. – ELTA) jautriai reaguoja, kai tarptautinėje retorikoje viskas, kas yra bloga, yra siejama su visa Rusija ir visais rusais“, – kalbėjo L. Linkevičius ir pabrėžė, kad savo laiku rusų visuomenė labai rėmė Lietuvos nepriklausomybę.
Tai spaudos konferencijoje priminė ir kitas žymus opozicionierius Vladimiras Kara-Murza. Jis pagyrė Lietuvą, kad ši gerai suvokia skirtumą tarp Rusijos ir Kremliaus Rusijos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (dešinėje) ir Open Russian vadovas Vladimiras Kara – Murza. Lietuvos URM nuotr.
Ministras taip pat akcentavo, kad Kremliui rodomas tarptautinės bendruomenės dėmesys yra žalingas.
„Rusijos vienas iš tikslų yra būti dėmesio centre. Rusija siekia parodyti, kad be jos niekas nevyksta. Tie lyderių atvažiavimai ar į Sočį, ar į Peterburgą rodo, kad be mūsų niekas nevyksta. Čia ir kyla diskusijos, ar reikėtų taip daryti“, – apibendrino L. Linkevičius ir klaida pavadino sprendimą Pasaulio futbolo čempionatą organizuoti Rusijoje.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Vilniaus Rusijos forumą šiais metais organizavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Rytų Europos studijų centru ir Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimo centru prie Vytauto Didžiojo universiteto. Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų.
Skveras prie Rusijos ambasados bus pavadintas Boriso Nemcovo vardu. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.Boriso Nemcovo pagerbimo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė iniciatyvai, kad Vilniuje atsirastų Boriso Nemcovo vardu pavadintas skveras. Simboliška, kad kovos už demokratiją Rusijoje simboliu tapusi asmenybė, aktyviai demokratijos vertybes puoselėjęs ir už savo įsitikinimus nužudytas opozicijos narys bus įamžintas būtent priešais Rusijos ambasadą Vilniuje.
„Gerbiu B. Nemcovo, Anos Politkovskajos, kitų nužudytų Rusijos demokratų ir žurnalistų atminimą ir vertinu jų kovą prieš Putino režimą. Žinoma, kad tokie iškilūs žmonės yra verti būti pagerbti ir įamžinti Vilniuje. Taip pagerbsime ir tą pusę milijono Maskvos gyventojų, kurie po 1991 metų sausio 13 išėjo į gatves palaikyti Lietuvos“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Prieš porą mėnesių meras susitiko su sostinėje viešėjusiais žymiais Rusijos demokratais, opozicijos atstovais, gavusiais prieglobstį Lietuvoje, protestų ir solidarumo akcijų organizatoriais, žurnalistais. Išklausęs jų lūkesčius meras pasiūlė, kaip simboliškai galėtų būti įamžinti Rusijos demokratai Vilniuje.
„Ypatingas jausmas kaskart atvykti į Lietuvą – šalį, kuri visada yra už dialogą ir už palaikymą. Borisas Nemcovas sudėtingiausiais Rusijos demokratijai laikais kovojo prieš autoritarinio režimo kursą, nepaisydamas rizikos, puldinėjimų, sulaikymų, liko ištikimas savo įsitikinimams. Galima nužudyti žmogų, tačiau neįmanoma nužudyti atminties ir demokratijos principų. Tikime, kad ateis diena, kai ir mes galėsime pagerti B. Nemcovą Rusijoje, ir esame dėkingi Vilniui, kuris yra pirmasis pasaulyje miestas, ėmęsis iniciatyvos įamžinti Boriso atminimą Vilniuje“, – Tarybos salėje kalbėjo B. Nemcovo bendražygis, Rusijos opozicionieriaus Vladimiras Kara-Murza.
Boriso Nemcovo pagerbimo akcija Vilniuje prie Rusijos diplomatinės atstovybės Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Borisas Nemcovas. Slaptai.lt nuotr.
Planuojama, kad skvere Latvių gatvėje galėtų atsirasti įvairių meninių akcentų, vardinių suoliukų. Svarstoma, kad šioje vietoje esanti giraitė ir tvenkinys galėtų tapti patrauklia miestiečiams vieta, o čia augantys beržai galėtų būti pavadinti atskirų demokratijai ir laisvei nusipelniusių Rusijos žmonių ar įvykių atminimui.
B. Nemcovas buvęs aktyvus opozicijos narys, buvo nušautas 2015-ųjų vasario 27-osios Maskvoje, netoli Kremliaus. B. Nemcovas ne kartą lankėsi Lietuvoje ir palaikė buvo vienas iš aktyviausiai palaikančių lietuvius Sausio 13-osios įvykių metu bei vėliau.
Aptarti Vakarų atžvilgiu agresyvėjančią Kremliaus politiką bei iššūkius, kurie kyla Rusijos pilietinei visuomenei, valdžiai griežtinant žiniasklaidos kontrolę, garsūs Vladimiro Putino režimo kritikai rinksis į jau penktąjį Vilniaus Rusijos forumą.
Nepaisant Kremliaus reiškiamų priekaištų dėl, jų teigimu, antirusiškų forumo tikslų, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius iniciatyvą traktuoja priešingai – kaip prorusišką akciją ir įrodymą, kad su Rusija yra kalbamasi.
Tarp organizuojamo forumo dalyvių – Michailas Chodorkovskis, Garis Kasparovas, Michailas Kasjanovas, Vladimiras Kara-Murza, Vladimiras Ašurkovas, Dmitrijus Gudkovas.
2017 metais Rusijos užsienio reikalų ministerija Vilniaus Rusijos forumą įvardino kaip antirusišką akciją, kurioje, Rusijos URM teigimu, „prieglaudą“ randa tik politiniai marginalai.
L. Linkevičius atmetė Kremliaus kaltinimus, kad renginys yra antirusiškas.
„Tai yra prorusiška akcija“, – Vilniaus Rusijos forumo tikslus komentuodamas pirmadienį Eltai sakė L. Linkevičius.
„Forume mes bendraujame su Rusijos pilietine visuomene ir tai vyksta jau penktą kartą. Mes kalbėsime rusų kalba apie Rusijos ateitį Europoje, mūsų bendrą ateitį. Kviečiame intelektualus, rašytojus, žurnalistus, politikus praktiškai iš viso pasaulio“, – kalbėjo L. Linkevičius.
„Tai yra pozityvus renginys“, – sakė ministras ir pažymėjo, kad, nepaisant to, ką skelbia Kremliaus propaganda, garsiems Rusijos valdžią kritikuojantiems politikams, žurnalistams ir intelektualams patinka atvykti į Lietuvą.
„Tie, kurie įsivaizduoja, kad monopolizuoja Rusijos atstovavimą, tai jie gali teigti ką nori. Bet renginys yra nukreiptas ne prieš Rusiją“, – pabrėžė L. Linkevičius, pridurdamas, kad dialogo su Rusija nereikėtų supaprastinti iki dialogo tik su Kremliumi.
„Rusija yra didelė, joje yra įvairių žmonių ir nuomonių“, – apibendrino L. Linkevičius.
Ministras taip pat pažymėjo, kad Vilniaus Rusijos forumas yra labai svarbus visai Europai. L. Linkevičius priminė, kad su Rusijos pilietine visuomene Europos Sąjunga yra įsipareigojusi bendrauti. Pasak jo, tradiciškai organizuojamas forumas yra vienas iš nedaugelio Vakarų ir Rusijos pilietinės visuomenės bendravimo pavyzdžių.
Forumas tradiciškai suburia per šimtą politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, Lietuvos, kitų Vakarų šalių.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime spaudai pažymima, kad pagrindinis dėmesys organizuojamame forume bus skiriamas padėčiai Rusijoje po šįmet įvykusių Rusijos prezidento rinkimų, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos veiklos būdams griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, stiprėjančiai Rusijos priešiškai veiklai Vakarų atžvilgiu, išpuoliams prieš liberalios demokratijos vertybes.
Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.
Gegužės 24-25 dienomis vyksiantį Vilniaus Rusijos forumą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija organizuoja kartu su Rytų Europos studijų centru ir Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimo centru prie Vytauto Didžiojo universiteto. Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų.
