Princas Harry ir hercogienė Meghan parduoda savo vilą Kalifornijoje. EPA-ELTA nuotr.
Santa Barbara, sausio 3 d. (ELTA). Princas Harry‘is ir hercogienė Meghan parduoda savo vilą Montesite JAV Kalifornijos valstijoje. Apie tai skelbia „Mail Online“.
Pora esą planuoja išsikelti iš 14 mln. dolerių (12,3 mln. eurų) vertės namo ir susirasti naują, nes „nėra labai patenkinta“ prabangiu būstu su 9 miegamaisiais, 16 vonios kambarių, baseinu ir teniso aikšte. Jiems nepatinka ir vieta. Tačiau, anot žurnalo, šeima naujų namų dairysis netoliese.
Ligšioliniai namai, kuriuose Hary‘‘io ir Meghan šeima praleido pirmąsias Kalėdas būdami keturiese, „bus rodoma tik žmonėms, kurie turi lėšų ir yra rimti pirkėjai“, rašo „Mail Online“, remdamasis šaltiniu.
Britų princas Harry‘is ir JAV aktorė Meghan Markle susituokė 2018 metų gegužę. Po metų jiems gimė sūnus Archie‘os, o praėjusių metų birželį – duktė Lilibeth.
Nuo 2020-ųjų pradžios pora nevykdo karališkųjų pareigų ir gyvena JAV.
Nyderlandų karališkoji pora atsiprašė, kad pandemijos įkarštyje išvyko atostogauti. EPA-ELTA nuotr.
Kilus didžiuliam gyventojų pasipiktinimui dėl atostogų Graikijoje, Nyderlandų karališkoji pora atsiprašė tautos.
Karalius Wilemas Alexanderis kartu su žmona Maxima pareiškė apgailestaujantys dėl pažeisto piliečių pasitikėjimo ir sprendimo vykti atostogauti tuo metu, kai savoje šalyje auga koronaviruso infekcijų skaičiai. „Mes nesame neklystantys“, – sakė karalius vaizdo įraše.
Karališkoji šeima šeštadienį po 24 valandų nutraukė atostogas Graikijoje, kai olandai ėmė piktintis kelione nepaisant dalinio karantino gimtinėje. Kelios dienos prieš tai vyriausybė primygtinai ragino visus piliečius, jei tik įmanoma, likti namuose ir nekeliauti.
Trečiadienį kritika karaliui įsiplieskė iš naujo. Nes paaiškėjo, kad atostogas, kaip tai atrodė pradžioje, nutraukė ne visa karališkoji šeima. Tik praėjus trims dienoms po tėvų grįžimo, antradienio vakarą iš Graikijos grįžo kronprincesė Amalia ir jos sesuo Alexia.
Piliečiai ir politikai kritikavo nepakankamą karališkosios šeimos atvirumą.
Labai neįprasta, kad karalius su asmenine žinia tiesiogiai kreipiasi į tautą.
Nyderlandus itin smarkiai veikia antroji viruso banga. Šalyje spalio 13 dieną įvestas dalinis karantinas, tarp ribojimo priemonių – visų restoranų uždarymas.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis susitiko su Norvegijos gynybos ministru. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antradienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Norvegijos gynybos ministru Franku Bakke-Jensenu, su kuriuo aptarė dvišalį Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą stiprinant gynybos pajėgumus ir didinant pajėgų sąveikumą.
Anot pranešimo, tarp kitų aptartų klausimų – šalių siekiai artėjančiame NATO viršūnių susitikime, NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, saugumo situacija regione ir auganti Rusijos grėsmė.
„Tiek Lietuva, tiek Norvegija yra nedidelės šalys, abi turinčios sienas su Rusija, tačiau mūsų valstybių istorija susiklostė skirtingai, todėl Lietuvos patirtis kovojant su Rusijos keliama grėsme yra labai vertinga“, – sakė Norvegijos gynybos ministras.
R. Karoblis, pristatydamas Rusijos keliamas grėsmes, pabrėžė, kad saugumo situacija negerėja. „Rusija ir toliau siekia didinti įtaką regione, todėl būtinas oro gynybos stiprinimas bei tolimesnis NATO atgrasymo priemonių užtikrinimas, įskaitant NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą regione, kurio kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja ir Norvegijos kariai“, – pažymėjo R. Karoblis.
Pasak Norvegijos gynybos ministro F. Bakke-Jenseno, tarptautinis bendradarbiavimas prasideda nuo kaimynų, ir tai yra geras būdas užtikrinti stabilumą regione. „NATO priešakinių pajėgų batalionas yra puikus kolektyvinės gynybos pavyzdys“, – pažymėjo jis.
Kalbėdami apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą, Lietuvos ir Norvegijos ministrai sutarė, kad svarbiausia – užtikrinti greitą NATO vadovavimo struktūros pertvarką, tarpusavio sąveikumo gerinimą ir karinio mobilumo supaprastinimą.
Trečiadienį R. Karoblis Krašto apsaugos ministerijoje priims Lietuvoje viešinčią Norvegijos karališkąją porą – kronprincą Haakoną ir kronprincesę Mette-Marit, kurie susitiks su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje tarnaujančiais Norvegijos kariais, jos vadu pulkininku leitenantu Wolfu Rudigeriu Otto’u ir NATO Pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadu pulkininku leitenantu Jakobu Sogardu Larsenu.
Vėliau Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministrai vyks į Generolo S. Žukausko poligoną Pabradėje, kur susitiks su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir į ją integruotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe bei joje tarnaujančiais Norvegijos kariais. 2017 metais Norvegija prie NATO kovinės grupės prisidėjo atsiųsdama į Lietuvą apie 200 karių su įvairia karine technika ir ginkluote. Pirmajam šių metų pusmečiui Norvegija yra skyrusi per 40 karių.
