Nobelio premija

Stokholmas, rugsėjo 1 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Švedijos ministras pirmininkas pareiškė nesutinkantis su Nobelio fondo sprendimu pakviesti Rusijos ambasadorių į šių metų Nobelio premijų teikimo pokylį, tai dar labiau padidino šio sprendimo kritiką.
 
„Žinoma, Nobelio fondas nusprendžia, ką jie nori pakviesti. Tačiau, kaip ir daugelis kitų, buvau labai nustebęs, kad pakviesta Rusija“, – sakoma rašytiniame ministro pirmininko Ulfo Kristerssono pranešime naujienų agentūrai AFP.
 
„Nebūčiau to daręs, jei tvarkyčiau kvietimus į apdovanojimų ceremoniją, ir suprantu, jog tai nuliūdino daugelį žmonių tiek Švedijoje, tiek Ukrainoje“, – pridūrė U. Kristerssonas.
 
Ketvirtadienį Nobelio fondas, kasmet Stokholme organizuojantis Nobelio premijų teikimo ceremoniją ir pokylį, paskelbė pakviesiantis visus ambasadorius, atstovaujančius šalis Švedijoje ar Norvegijoje. 2022 m. fondas nusprendė nepakviesti Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių dėl karo Ukrainoje bei Irano pasiuntinio dėl susidorojimo su protestais šalyje.
 
„Akivaizdu, kad pasaulis vis labiau dalijasi į sferas, kuriose mažėja dialogo tarp turinčiųjų skirtingas pažiūras, – sakoma Nobelio fondo vykdomojo direktoriaus Vidaro Helgeseno pranešime. – Siekdami atremti šią tendenciją, dabar išplėtėme kvietimus švęsti ir suprasti Nobelio premiją bei laisvo mokslo, kultūros ir laisvų, taikių visuomenių svarbą“.
 
Keli žinomi Švedijos politikai, įskaitant Centro, Žaliųjų ir Kairiosios partijos lyderius, pareiškė dėl Rusijos pakvietimo boikotuosiantys renginį.
 
Prašmatni šventė kasmet rengiama Stokholme gruodžio 10 d., kai karalius Karlas XVI Gustavas įteikia apdovanojimus laureatams medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos srityse, o po to vyksta iškilmingas pokylis, kuriame dalyvauja apie 1200 svečių. Tą pačią dieną Osle vyksta atskira taikos premijos teikimo ceremonija.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.09.02; 07:36

Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Stokholmas, birželio 6 d. (dpa-ELTA). Švedija antradienį mini 500-ąsias savo kaip nepriklausomos valstybės metines, o ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pasidžiaugė, kad jo šalis iš vienos skurdžiausių Europoje tapo klestinčia gerovės valstybe ir stipria demokratija.
 
U. Kristerssonas Švedijos nacionalinės dienos proga sakytoje kalboje šalies raidą pavadino „fantastiška kelione“ ir teigė, kad Švedija yra viena stipriausių demokratinių valstybių pasaulyje. „Mes turime labai daug už ką būti dėkingi“, – sakė jis.
 
Tačiau konservatyvių pažiūrų vyriausybės vadovas pabrėžė, kad jo šalis, kurioje gyvena 11 mln. žmonių, turi problemų dėl nusikalstamumo ir integracijos. Vos per 12 metų Švedijos pilietybę įgijo beveik 700 tūkst. žmonių. Daugelis jų dirba, išlaiko save ir prisideda prie visuomenės gyvenimo, tačiau yra ir daug atskirties. Tai kelia įtampą, kalbėjo jis.
 
77 metų karalius Karlas XVI Gustavas ir 79 metų karalienė Silvija, gimusi Vokietijos Heidelbergo mieste, kiek anksčiau jubiliejų paminėjo iškilmėse, surengtose į vakarus nuo Stokholmo esančiame Strengneso mieste.
 
Pačioje Švedijos sostinėje 45 metų sosto įpėdinė princesė Victoria ir jos vyras 49 metų princas Danielis kartu su savo vaikais 11 metų princese Estele ir 7 metų princu Oskaru ryte atvėrė karališkųjų rūmų duris susidomėjusiems lankytojams.
 
Atvirų rūmų diena yra Švedijos nacionalinės šventės tradicija. Vakare karališkoji šeima planuoja dalyvauti tradicinėse iškilmėse Stokholmo Skanseno muziejuje po atviru dangumi.
 
1523 metų birželio 6 dieną Rogeborgeno pilyje Strengneso mieste Švedijos karaliumi buvo išrinktas Gustavas Vaza, dar žinomas kaip Gustavas I. Tą dieną prasidėjo nauja Švedijos era, kai ji paliko Kalmaro uniją su Danija bei Norvegija ir tapo nepriklausoma nacionaline valstybe. Tačiau istorikai pabrėžia, kad pati Švedija yra daug senesnė nei 500 metų.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.06.07; 00:30