Sankt Peterburgas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Buvusi Austrijos ministrė Karin Kneissl, išgarsėjusi dėl savo šokio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, persikėlė gyventi į Rusiją – kartu su savo poniais, kurie buvo atskraidinti Rusijos kariniu lėktuvu.
2018 metais tuometinė neutralios Austrijos užsienio reikalų ministrė K. Kneissl pateko į laikraščių antraštes, kai pakvietė V. Putiną į savo vestuves Austrijoje ir su juo šoko. Kitais metais 58-erių metų moteris paliko vyriausybę. Būdama itin prieštaringai vertinama figūra savo šalyje, 2020 metų rugsėjį K. Kneissl persikėlė į Prancūziją. Ji teigia, kad buvo spaudžiama ir iš ten išvykti, todėl laikinai apsigyveno mažame Libano kaimelyje.
Praėjusią savaitę K. Kneissl poniai į Sankt Peterburgą buvo atskraidinti kariniu lėktuvu iš Rusijos Hmeimimo oro pajėgų bazės Sirijoje, teigiama Rusijos tyrimų svetainės „The Insider“ pranešime. „Man buvo neįmanoma važiuoti sunkvežimiu per Siriją karo sąlygomis“, – trečiadienį AFP patvirtino K. Kneissl. „Dėl sankcijų nėra nei skrydžių, nei DHL (siuntų gabenimo paslaugos)“, – „Telegram“ rašė K. Kneissl, nusistebėjusi, kad jos „persikėlimas tapo politiniu klausimu“.
Birželį K. Kneissl atidarė GORKI centrą – analitinį padalinį prie Sankt Peterburgo universiteto. Ji jam ir vadovaus. Šis analitinis centras buvo įkurtas siekiant „padėti formuoti Rusijos Federacijos politiką“, daugiausia dėmesio skiriant Artimiesiems ir Vidurio Rytams.
2021 metais K. Kneissl tapo Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ direktorių valdybos nare. 2022 metų gegužę ji pasitraukė iš šių pareigų po to, kai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pagrasino sankcijomis europiečiams, tebesantiems didžiųjų Rusijos bendrovių valdybose.
Varšuva, rugpjūčio 8 d. (PAP-ELTA). Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, vadovavusi savo šalies diplomatijos žinybai nuo 2017 metų gruodžio iki 2019 metų birželio, apsigyveno Rusijoje.
Į jos ir finansininko Wolfgango Meilingerio vestuves 2018 metų rugpjūčio 18 d. Štirijoje buvo pakviesta apie 100 svečių, tarp jų – tuometis Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kremliaus šeimininkas per vestuves pašokdino jaunąją, kuri vėliau pavadino V. Putiną geru šokėju ir pareiškė norą dar kartą pašokti su juo.
K. Kneissl, be kita ko, žinoma dėl bendradarbiavimo su propagandiniu Rusijos televizijos kanalu „Russia Today“.
2021 metais ji buvo paskirta į Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ stebėtojų tarybą.
Šių metų rugpjūčio 5 d. K. Kneissl dalyvavo Petrušovo gyvenvietės kasmetinėje šventėje, į kurią susirinko aplinkinių kaimų gyventojai, ir viešai kalbėjo rusiškai, teisindamasi, kad ji vis dar silpnai moka šią kalbą.
„Man patinka, kaip čia žaidžia vaikai. Čia tvyro fantastiška atmosfera, ne tik dabar, bet ir kiekvieną dieną. Matau gatvėje vištas, antis ir ožkas, tai irgi mano pasaulis, nes gyvenau mažame Austrijos kaimelyje“, – atviravo buvusi ministrė.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, K. Kneissl per šventę ypač patiko berniuko vardu Kostia pasirodymas – jis atliko dainą „Pirmyn, Rusija!“. Po iškilmių austrė priėjo prie jo ir paspaudė jam ranką.
K. Kneissl žurnalistams skundėsi, kad buvo priversta palikti Europą, nes niekur jos nenorėjo priimti. Esą jai nebuvo leista dirbti Prancūzijoje ir net buvo atsisakyta atidaryti banko sąskaitą. Kol kas jį nuomojasi būstą Petrušove ir apie savo ateitį nieko konkretaus negali pasakyti. Paklausta, kokioje srityje ketina dirbti Rusijoje, ji atsakė gavusi Sankt Peterburgo universiteto kvietimą dėstyti teisę.
Viena, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kuri prieš keletą metų per savo vestuves šoko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pasitraukė iš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ valdybos narių, pirmadienį pranešė bendrovė.
K. Kneissl pateikė atsistatydinimo raštą, kuris įsigalioja nuo penktadienio, sakoma „Rosneft“ pranešime.
57 metų moteris pateko į laikraščių antraštes, kai 2018 metais pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir buvo nufotografuota per pokylį šokanti su juo.
Kitais metais ji pasitraukė iš Austrijos vyriausybės, o praėjusių metų birželį prisijungė prie „Rosneft“ valdybos kaip nepriklausoma direktorė.
Jos atsistatydinimas įvyko po to, kai penktadienį „Rosneft“ paskelbė, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis palieka valdybą po penkerių metų darbo. Diena anksčiau Vokietija dėl ryšių su Rusija atėmė iš jo oficialias privilegijas.
Penktadienį K. Kneissl agentūrai AFP sakė, kad ketina užbaigti savo vienerių metų kadenciją, tačiau kovo mėnesį pranešė „Rosneft“, kad nesieks dar vienos kadencijos valdyboje.
K. Kneissl asmeninėje interneto svetainėje paskelbti keli interviu Rusijos valstybės finansuojamam transliuotojui RT; paskutinis interviu duotas likus dviem dienoms iki vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje.
Savo pareiškime „Rosneft“ padėkojo K. Kneissl už jos darbą „sudėtingos“ tarptautinės situacijos metu ir teigė, kad tikisi ateityje bendradarbiauti su ja kaip su eksperte.
Maskva, gruodžio 23 d. (AFP-ELTA). Buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillonas tapo Rusijos naftos chemijos milžinės „Sibur“ direktorių valdybos nariu, ketvirtadienį pranešė bendrovė.
„Sibur“ paskelbė atnaujintą savo direktorių valdybos sąrašą, kuriame nurodyta, kad F. Fillonas paskirtas į valdybą kaip nepriklausomas direktorius.
Bendrovę, be kitų akcininkų, kontroliuoja vienas turtingiausių Rusijos žmonių Leonidas Michelsonas ir artimas prezidento Vladimiro Putino bendražygis Genadijus Timčenka.
Be to, anksčiau šiais metais buvęs Prancūzijos premjeras buvo paskirtas į Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Zarubežneft“ valdybą.
F. Fillonas, kuris 2007–2012 metais vadovavo Prancūzijos vyriausybei, kai prezidentu buvo Nicolas Sarkozy, vadovauja konsultacinei įmonei „Apteras“, kurią jis įkūrė po gėdingo bandymo kandidatuoti į prezidentus 2017 metais.
Jo kampaniją sužlugdė netikrų darbo vietų skandalas, už kurį teismas 2020 metų birželį jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Tai jau ne pirmas buvęs aukšto rango Europos politikas, susiradęs darbo vietą Rusijos energetikos įmonėse.
Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, kuri 2018-aisiais liūdnai pagarsėjo, kai savo vestuvėse šoko su V. Putinu, birželį buvo paskirta į didžiausios Rusijos naftos gavybos bendrovės „Rosneft“ valdybą.
Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis nuo 2017 metų yra „Rosneft“ valdybos pirmininkas ir per metus uždirba 600 tūkst. dolerių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gina savo dalyvavimą Austrijos užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse. „Tai buvo visiškai privati kelionė“, – pareiškė jis trečiadienį Sočyje bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Sauliu Niinistu.
Austrijos opozicija aštriai kritikavo ministrės sprendimą į vestuves pasikviesti V. Putiną ir kaltino ją savo jungtuves pavertus politiniu instrumentu.
V. Putinas šeštadienį prieš savo susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel sudalyvavo K. Kneissl vestuvėse Gamlice netoli Graco. Per pusantros valandos trukusią savo viešnagę jis įteikė nuotakai gėlių puokštę, o jo iš Rusijos atsivežtas kazokų choras surengė pasirodymą. Be to, V. Putinas šoko su ministre. Austrijoje pasipiktinimą sukėlė tai, kad diplomatijos vadovė po šokio padarė gilų reveransą prieš Kremliaus vadovą.
V. Putinas trečiadienį pripažino, kad savo viešnagę Austrijoje išnaudojo ir politiniams pokalbiams. „Nepaisant šventės, mums pavyko pasikalbėti su užsienio reikalų ministre ir Austrijos kancleriu“, – sakė jis. Kancleris Sebastianas Kurzas po apsilankymo vestuvėse palydėjo V. Putiną automobiliu į Graco oro uostą. Austrija iki metų pabaigos pirmininkaus ES.
V. Putinas pabrėžė, kad Alpių šalis vaidina „didelį, labai pozityvų vaidmenį ne tik dvišaliuose santykiuose, tačiau ir kuriant dialogą tarp Rusijos ir ES“. Kai Suomija sausį perims iš Austrijos pirmininkavimą ES, esą „gali būti padaryta ir kažkas teigiamo atkuriant normalius rusų ir europiečių santykius“.
ES ir Maskvos santykiai yra įtempti ypač dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais ir jos vaidmens konflikte Rytų Ukrainoje. Dėl to ES taiko sankcijas Rusijai.
V. Putinas vis kaltinamas siekiantis suskaldyti ES, ypač – per ryšius su populistinėmis partijomis šalyse narėse.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus, kaip išspręsti krizes Sirijoje ir Ukrainoje. Po tris valandas Mėzebergo pilyje trukusio susitikimo V. Putinas šeštadienio vakarą išvyko atgal į Rusiją. Konkrečiai apie jų pokalbių turinį nieko nežinoma.
Prieš susitikimą A. Merkel pabrėžė Vokietijos ir Rusijos atsakomybę sprendžiant krizes ir pridūrė esanti pasirengusi su V. Putinu to siekti. Kartu A. Merkel įspėjo dėl humanitarinės katastrofos Sirijoje. Nors koviniai veiksmai esą slopsta, tačiau būtina konstitucijos reforma ir rinkimai. Rusija remia Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, kurio Vakarai iš tikrųjų nenorėtų matyti šiame poste.
V. Putinas paragino Europą padėti atstatyti Siriją. Būtina atkurti infrastruktūrą, kad pabėgėliai galėtų iš užsienio grįžti namo. Tai, anot V. Putino, yra ne tik pabėgėliai iš Europos, bet ir milijonai iš kaimyninių šalių – Jordanijos, Libano ir Turkijos.
Rusijos prezidentas pabrėžė rusiškų dujų tiekimo patikimumą. Tai esą dar labiau pagerės pradėjus veikti dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuris eina tiesiai iš Rusijos į Vokietiją. Prezidentas neatmetė, kad ir po naujo dujotiekio įrengimo bus tęsiamas dujų tranzitas per Ukrainą. „Svarbiausia, kad šis tradicijas turintis tranzitas per Ukrainą atitiktų ekonominius reikalavimus“, – pridūrė jis.
V. Putinas šeštadienį atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija yra viena svarbiausių Rusijos prekybos partnerių. Neužsimindamas apie ES sankcijas, jis sakė, kad prekybos apimtys pernai augo 22 proc. Vokiečių investicijos sudarė 18 mlrd. JAV dolerių. Vokiečių įmonių apyvarta Rusijoje siekė apie 50 mlrd. dolerių.
V. Putinas į susitikimą su A. Merkel atvyko pusvalandžiu vėliau nei planuota. Prieš tai jis dar apsilankė Austrijoje ir sudalyvavo šios šalies užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse.
A. Merkel ir V. Putinas prieš tai gegužės viduryje buvo susitikę Rusijos Sočio kurorte prie Juodosios jūros. Liepos pabaigoje kanclerė Berlyne priėmė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą – tai nėra įprasta.
Kad dabar vėl įvyko dvišalis susitikimas, laikoma įtampos švelnėjimo ženklu. Santykiai smarkiai pašlijo po to, kai Maskva prieš ketverius metus aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiveš į Austrijos užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuves muzikinę dovaną – jį lydės 10 kazokų ansamblis, kuris jaunavedžiams atliks vestuvių dainą. Tai penktadienį pranešė DPA, remdamasi šaltiniu Austrijos diplomatiniuose sluoksniuose.
Agentūros duomenimis, tai ir bus Rusijos prezidento dovana jaunavedžiams. Iškilmės vyks šeštadienį Štirijos federalinėje žemėje, pakviesta apie 100 svečių, tarp jų – Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. Renginio dalyvių saugumą užtikrins elitinis Austrijos specialusis dalinys „Cobra“.
Trečiadienį Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad V. Putinas dalyvaus Austrijos užsienio reikalų ministrės K. Kneissl ir jos draugo Wolfgango Meilingerio sutuoktuvių ceremonijoje. Kremliaus atstovas pridūrė, kad V. Putinas ruošia jaunavedžiams vestuvinę dovaną, bet detalių neatskleidė.