Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, birželio 16 d. (ELTA). Švedijos vyriausybė nusprendė suteikti Ukrainai 12-ąjį pagalbos paketą, kurio vertė – 250 mln. kronų (21,5 mln. eurų). Į jį įeina ir ukrainiečių lakūnų mokymai skraidyti naikintuvais „JAS 39 Gripen“, praneša UNIAN.
Švedijos vyriausybės tinklalapyje pažymima, kad 140 mln. kronų bus pervesta per Didžiosios Britanijos fondą „International Fund for Ukraine“, kurio lėšomis perkama gynybos įranga Ukrainai.
90 mln. kronų skiriama NATO fondui Ukrainai remti. Šis fondas perka karinę techniką, degalus, medicinos įrangą, padeda stiprinti ir modernizuoti Ukrainos gynybos ir saugumo institucijas.
Ukraina jau daug mėnesių stengiasi suburti „aviacijos koaliciją“, kad galėtų ginti savo miestus nuo Rusijos atakų. Prie šios koalicijos prisijungė Didžioji Britanija, JAV, Lenkija, Belgija, Danija, Norvegija, Nyderlandai. Kai kurios šalys teigia, kad yra pasirengusios perduoti Ukrainai naikintuvų F-16. Pasak ekspertų, Ukraina gali gauti naikintuvų „Eurofighter“ iš kelių šalių ir naikintuvų „JAS 39 Gripen“ iš Švedijos.
Danijos ginkluotosios pajėgos. Youtube.com nuotr.
Kopenhaga, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Kitais metais Danija pasiųs NATO batalioną į Latviją, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą sustiprintų Baltijos valstybes, antradienį pranešė Gynybos ministerija.
„Nuo 2024 m. vidurio Danija suteiks NATO Baltijos šalių gynybai skirtą batalioną, dalį metų jis bus dislokuotas Latvijoje, o kitą metų dalį – Danijoje, kur bus pasirengęs krizei ištikus vykti į Baltijos šalis“, – sakoma ministerijos pranešime.
Numatoma, kad batalioną sudarys nuo 700 iki 1200 karių. „Bataliono sudėtis ir dydis, taip pat konkrečių dislokacijų trukmė priklausys nuo NATO ir jos sąjungininkių poreikių“, taip pat nuo Danijos pajėgų dislokavimo galimybių, sakoma pranešime.
NATO rytinio flango buvusios sovietinės valstybės ragina Aljansą stiprinti gynybos pajėgumus regione. Danija dalyvauja nuolatinėje NATO misijoje regione, ji vadinasi „Enhanced Forward Presence“, ir pernai kovą pasiuntė į Estiją 225 karius.
Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto
Budapeštas, balandžio 27 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį prezidentės dekretu iš pareigų be jokių paaiškinimų buvo atleistas Vengrijos kariuomenės vadas – tai naujausias pastarųjų mėnesių pokytis NATO šalies narės ginkluotosiose pajėgose.
Pranešama, kad šiais metais buvo atleisti keli šimtai aukštų karininkų ir karinės žvalgybos pareigūnų, nes sausio mėnesį ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybės priimtas teisės aktas suteikė teisę gynybos ministrui atleisti visus vyresnius nei 45 metų asmenis.
Nors vyriausybė teigia norinti atjauninti ginkluotąsias pajėgas, opozicinės partijos personalo atleidimus pavadino „valymu“, kuriuo siekiama pakeisti į Vakarus bei NATO orientuotus karininkus.
„Nuo balandžio 27 dienos iš pareigų atleidžiu Vengrijos gynybos pajėgų vadą generolą leitenantą Romuluszą Ruszin-Szendi“, – sakoma prezidentės Katalinos Novak pasirašytame dekrete, paskelbtame Vengrijos oficialiajame leidinyje. Daugiau detalių nepateikiama.
R. Ruszin-Szendi buvo jauniausias visų laikų Vengrijos kariuomenės vadas, kai jį, sulaukusį 46 metų, 2019 metais paskyrė K. Novak pirmtakas prezidentas Janosas Aderis.
Kaip teigiama Gynybos ministerijos ketvirtadienį paskelbtame pranešime, vietoj jo siūlomas 52 metų Gaboras Borondi, kuris šiuo metu yra Vengrijos karinis atstovas prie NATO ir ES. R. Ruszin-Szendi „tęs tarnybą savo šaliai kitoje srityje“, sakoma pranešime.
Šis žingsnis žengtas po kitų šiemet vykusių permainų aukštesniuose kariuomenės sluoksniuose, o vyriausybė, padidinusi išlaidas gynybai, pareiškė, kad nori sukurti „nuo veiklos rezultatų priklausančią konkurencinę situaciją“ kariuomenėje.
Tyrimų svetainė „Atlatszo“ ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti vasario mėnesį į kaimyninę Ukrainą skrendantys sraigtasparniai, nufilmuoti Vengrijos Gyor-Pero oro uoste.
Anksčiau šį mėnesį JAV naujienų portalas „Politico“ teigė, kad nutekinti nepatikrinti JAV karinės žvalgybos dokumentai rodo, jog Vengrija galėjo slapta leisti sąjungininkėms naudotis savo oro erdve ginklams į Ukrainą gabenti.
Gynybos ministerija paneigė šį pranešimą ir ne kartą pareiškė, kad Ukrainai skirti sraigtasparniai negali skristi per Vengrijos oro erdvę.
Valdant V. Orbanui, kuris ir prasidėjus invazijai palaikė glaudžius ekonominius ryšius su Rusija, Vengrija atsisakė siųsti karinę pagalbą Ukrainai ar net leisti tranzitu per savo teritoriją gabenti karinę įrangą.
Rishis Sunakas. EPA – ELTA foto
Londonas, gruodžio 17 d. (ELTA). Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishis Sunakas davė nurodymą įvertinti karo Ukrainoje eigą, praneša BBC.
Pasak šaltinių, premjeras nori gauti informacijos, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos panaudoja Jungtinės Karalystės karinę pagalbą ir kokia jos reikšmė šiame kare.
„Norima pažiūrėti, ką mes įdėjome ir ką mes gavome“, – sakė vienas šaltinis.
Įtakingi Didžiosios Britanijos politikai mano, kad Ukraina ir Rusija atsidūrė aklavietėje ir vienintelis būdas vienai iš šalių išsiveržti į priekį – reikšmingai padidinti ginkluotės atsargas. Ukraina tai gali padaryti tik su JAV ir Europos šalių, pirmiausia – Jungtinės Karalystės, pagalba.
R. Sunakui panorus atlikti „auditą“, Didžiosios Britanijos vyriausybėje būgštaujama, kad premjeras gali būti pernelyg atsargus. Šaltiniai pažymi, kad ministras pirmininkas, kaip ir JAV prezidentas Joe Bidenas, nenori išprovokuoti globalaus konflikto. Bet iš R. Sunako įtakingi politikai tikisi tokio pat ryžto, kokį demonstravo jo pirmtakas Borisas Johnsonas.
„Mes sustiprinome JAV ryžtą visais lygmenimis. Nenorime, kad Rishis palaikytų Bideno atsargumą. Norime, kad jis veiktų taip, kaip Borisas”, – teigė šaltinis.
Kaip pažymi BBC, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žino apie šias diskusijas ir ragina R. Sunaką tęsti tvirtą karinę paramą Ukrainai.
Vėžlys. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, spalio 30 d. (ELTA). Naujasis Ukrainos ambasadorius Berlyne Oleksijus Makejevas paragino Vokietijos federalinę vyriausybę spartinti pagalbos Ukrainai teikimą, kad būtų galima atremti Rusijos agresiją.
Tai Ukrainos diplomatas pareiškė interviu Vokietijos leidiniui „Bild“.
„Kai žvelgiu į Vokietijos veiksmus šiame kare, tai kartais pagalvoju: štai vokiškas sportinis automobilis važiuoja greitkeliu 30 km/h greičiu“, – sakė Ukrainos ambasadorius.
Anot O. Makejevo, užuot sparčiai tiekę Ukrainai tai, kas jai padėtų kovoti, Vokietijos atstovai ištisas savaites aiškina, kodėl negali to padaryti. Vokietija galiausiai suteikia pagalbą, „bet jau būna per vėlu“. „Jūs galėtumėte padaryti kur kas daugiau, kur kas greičiau“, – teigė diplomatas.
Tinginys ramiai miega. Slaptai.lt foto
Ambasadorius taip pat pabrėžė, kad Ukraina neves jokių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Mūsų derybos per pastaruosius aštuonerius metus baigėsi tuo, kad jau ne 7, o 20 proc. mūsų teritorijos yra okupuoti Rusijos“, – sakė O. Makejevas.
Jis taip pat įspėjo Vokietiją, kad nereikėtų priimti nuo mobilizacijos bėgančių rusų. Anot diplomato, šie jauni žmonės „dėl nieko neapgailestauja“ ir „nori išsisukti nuo karinės tarnybos“, o paskui jie važinės „Vokietijos miestuose automobilių kolonomis, mojuodami Rusijos vėliavomis“.
„Šie rusai kelia grėsmę ne tik Vokietijai, bet ir visoms jaunoms ukrainietėms su vaikais, kurioms teks glaustis pabėgėlių priėmimo centruose kartu su šiais vyrais“, – pabrėžė O. Makejevas.
