Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, birželio 2 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas per karinių oro pajėgų absolventų išleistuvių šventę parkrito vidury scenos. 80-metis ketvirtadienį per ceremoniją Karinių oro pajėgų akademijoje El Paso apygardoje Kolorado valstijoje nueidamas nuo scenos užkliuvo už juodo smėlio maišo. Vienas karininkas ir apsauginiai padėjo prezidentui atsistoti, o šis tada parodė ranka į smėlio maišą.
Po to J. Bidenas grįžo į savo vietą. Jis, atrodo nesusižalojo. Pasak Baltųjų rūmų, prezidentas jaučiasi gerai. Demokratas prieš tai per ceremoniją sakė kalbą ir įteikė diplomus.
Vėliau grįždamas į sostinę Vašingtoną J. Bidenas neišvengė dar vieno incidento: lipdamas iš prezidentinio sraigtasparnio „Marine One“ jis trinktelėjo galvą į durų rėmą. Tačiau ir čia prezidentas nesusižalojo, jis šūktelėjo reporteriams ironišką komentarą. Joe Bideno kritimai
J. Bidenas yra vyriausias prezidentas JAV istorijoje. Jis paskelbė sieksiąs perrinkimo 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose. Galimos antrosios kadencijos pabaigoje J. Bidenui būtų 86 metai. Asmeninis prezidento gydytojas vasarį sakė, kad jo sveikata gera ir kad jis puikiai gali eiti pareigas.
J. Bidenas pastaraisiais metais ne kartą suklupo ar parvirto. Netrukus po pergalės 2020 m. lapkritį vykusiuose prezidento rinkimuose jis žaisdamas su savo šunimi Majoru susilaužė koją.
Praėjusį birželį J. Bidenas virto nuo dviračio netoli savo paplūdimio namo Delavero valstijoje. Jis sustojo pakalbėti su praeiviais ir prarado pusiausvyrą, kai norėjo ištraukti kovą iš pedalo kilpos.
Lietuvos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms pradėjo vadovauti pulkininkas A. Matutis. KAM nuotr.
Kaune, antrajame paieškos ir gelbėjimo poste Aleksote, vyko iškilminga Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado pasikeitimo ceremonija. Penkerius metus Karinėms oro pajėgoms vadovavusį pulkininką Dainių Guzą pakeitė Karinių oro pajėgų Aviacijos bazei vadovavęs pulkininkas Antanas Matutis.
Plk. A. Matutis tarnybą pradėjo 1999 m. baigęs Antano Gustaičio Aviacijos institutą, kuriame ir įgijo aviacijos inžinieriaus-lakūno kvalifikaciją. Per savo tarnybos laiką plk. A. Matutis vykdė įvairaus lygmens pareigas Karinėse oro pajėgose: tarnybą pradėjo lakūno pareigose Karinių oro pajėgų Sraigtasparnių eskadrilėje, vėliau tapo eskadrilės vadu, tarnybą tęsė eidamas Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės S3 viršininko pareigas, vėliau – Karinių oro pajėgų štabo Operacijų skyriaus viršininko pareigas, o nuo 2017 m. vadovavo Šiauliuose dislokuotam bei du paieškos ir gelbėjimo postus Kaune ir Nemirsetoje turinčiam kariniam vienetui – Aviacijos bazei.
Plk. A. Matutis įgūdžius tobulino JAV Eskadrilės karininkų mokykloje bei Oro vadovybės ir personalo koledže, Estijoje baigė karininkų strateginio lygmens kursus.
Karininkas apdovanotas ir skatintas įvairaus lygmens krašto apsaugos sistemos apdovanojimais – Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą” (2009 m.), Krašto apsaugos ministerijos medaliu už dalyvavimą tarptautinėse operacijose (2011 m. ir 2014 m.), NATO medaliu už Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operaciją Afganistane (2011 m. ir 2014 m.), Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų garbės ženklu „Plieno sparnai” (2012 m.).
Karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Dauphin“. LK nuotr.
Sekmadienį Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnio pagalbos prireikė besilaukiančiai moteriai – ji iš kelto buvo atskraidinta į Klaipėdos ligoninę.
14.31 val. Karinių jūros pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą, kad kelte „Athena Seaways“ keleivei – besilaukiančiai moteriai reikalinga medicininė pagalba ir evakuacija iš kelto. Keltas plaukė į Klaipėdą ir tuo metu buvo apie 50 jūrmylių (apie 90 km) nuo Klaipėdos.
Kaip skelbiama Karinių jūros pajėgų pranešime, keleivės evakuacijai iš Nemirsetos buvo pasiųstas budintis KOP sraigtasparnis „Dauphin“ su mediku. KOP medikas, įvertinęs keleivės būklę, nusprendė besilaukiančią moterį evakuoti į ligoninę. 15.55 val. pacientė KOP sraigtasparniu iš kelto buvo pristatytą į Klaipėdos universitetinę ligoninę.
Legendiniai Black Hawk, kurie pasipuoš Vyčio Kryžiais. Viliaus Džiavečkos nuotr.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pristato naujus amerikietiškus sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“,kurie Lietuvą turėtų pasiekti nuo 2024 metų.
Šiuo metu UH-60„Black Hawk“ eksploatuoja Australija, Brazilija, Jordanija, Kataras, Kinija, Kolumbija, Irakas, Izraelis, Meksika, Pietų Korėja, Slovakija, Švedija, Tailandas, Taivanas, Turkija, JAE ir JAV. Juos rengiasi pirkti Čekija, Latvija ir Tunisas.
UH-60M „Black Hawk“ yra vidutinis sraigtasparnis, sukurtas ir pagamintas „Sikorsky Lockheed Martin“ kompanijos, kad atitiktų visus JAV ir užsienio šalių ir įvairių rūšių kariuomenių poreikius. UH-60M (Maik versija) yra naujausia modernizuota UH-60 „Black Hawk“ sraigtasparnio versija. Pirma jo modifikacija keitėsi, nes sraigtasparnis, pradėtas eksploatuoti net 1979 m., buvo modernizuojamas, tobulinamas ir skaitmenizuojamas, be to, jis buvo adaptuojamas ir prie užduočių. Todėl, pavyzdžiui,JAV KJP ir SOP turėjo atskiras savo versijas, taip pat atskiri sraigtasparnių modeliai buvo naudojami elektroninėje kovoje ar medicininiai evakuacijai.
UH-60M turi galimybę pasiruošti įvairioms misijoms ir užduotims, pažangią skaitmeninę avioniką ir galingą jėgainės sistemą. Sraigtasparnis gali būti naudojamas taktiniam transportavimui, paieškos ir gelbėjimo užduotims kovos sąlygomis, vadovavimui ir valdymui, parašiutininkų desantavimui, karių infiltravimui ar jų ištraukimui, medicininiai evakuacijai, oro paramai, įprastiems paieškos ir gelbėjimo darbams ir gaisro gesinimams. Sraigtasparnis turi ištobulintą situacinio įvertinimo ir perspėjimo sistemą bei didesnį išgyvenamumą nei ankstesni modeliai.
Legendiniai Black Hawk. Viliaus Džiavečkos nuotr.
Sraigtasparnis UH-60M „Black Hawk“ turi du General Electric T700-GE-701D dengtus variklius. Kiekvienas variklis sugeneruoja maksimalią 2,974 kW pakilimo jėgą. Sraigtasparniui kyboti ore pakanka ir vieno variklio. Jėgainės sistema taip pat susideda iš papildomo elektros agregato, pavarų dėžės, keturių kompozicinių menčių. Taip pat yra du numetami ir patys užsisandarinantys 360 galonų talpos kuro bakai.
UH-60M skrenda maksimaliu kreiseriniu 280 km/h greičiu ir gali nuskristi nepasipildęs kuro 511 km. atstumą. Maksimalus krovinio svoris apie 3630 kg, maksimalus bendras pakilimo svoris 10660 kg. Įgulą sudaro 3 arba 4 kariai, gali gabenti iki 11 karių su ekipuote – užduočiai pasirengusį ir aprūpintą karių skyrių.
Viena iš įdomesnių sraigtasparnio techninių charakteristikų yra tai, kad jis turi nešančio sraigto stabdį. Dažnai ant žemės tupinčio, pasiruošusio kilti, sraigtasparnio besisukančios mentės sukelia daug nepatogumų, sukelia itin stiprius vėjo srautus, neša dulkės, reikia saugotis pačiam ir saugoti kitus tiek prieinant tiek nueinant nuo orlaivio, sudėtinga pakrauti ar iškrauti krovinius, sužeistuosius. UH-60M gali paleisti variklius ir pasirengti skrydžiui užtraukus nešančio sraigto stabdį – nors varikliai veiks, bet mentės nesisuks.
Tik visiškai pasikrovus, pritvirtinus krovinį ir davus ženklą, kad skrydžiui pasiruošta, įgulos vadas paleis suktis mentes ir pokelių minučių sraigtasparnis kils. JAV S,P 2019 m. sausio mėn. duomenimis, Afganistane ir Irake kovinių operacijų paramai naudoja daugiau nei 730 vnt. UH-60M sraigtasparnių. Tai yra užduotyse jau praktiškai patikrintas, užgrūdintas ir ištobulintas orlaivis.
2020 m. vasario mėnesį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas su jį lydinčia KOP karių delegacija lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur dalyvavo susitikime su JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos atstovais. Siekiant sklandžiai integruoti ir tinkamai pasiruošti eksploatuoti naujai įsigyjamus sraigtasparnius, susitikimo metu buvo aptartas galimas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų bei JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos (JAV PNG) bendradarbiavimas dėl Lietuvos kariuomenės įsigyjamų naujų sraigtasparnių UH-60M, jų logistinio aptarnavimo, remonto, pilotų, mechanikų ir kito personalo rengimo galimybių.
Black Hawk. Viliaus Džiavečkos nuotr.
Nuo 2022 metų pirmoji 9-12 žmonių grupė turėtų būti siunčiama į mokymo įstaigas, esančias Pensilvanijoje arba Arizonoje. Mokymo trukmė priklausys nuo turimos personalo kvalifikacijos.
Bazinis lakūnų permokymo kursas truks 8 savaites, dar aštuonias savaites vyks lakūno-instruktoriaus parengimas bei papildomas devynias savaites užtruks lakūno, galinčio atlikti techninius skrydžius, permokymas.
Pasibaigus COVID19 krizei į Lietuvą planuoja atvykti JAV Pensilvanijos Nacionalinės Gvardijos atstovai. Jie norėtų apžiūrėti turimą LK KOP infrastruktūrą, kad galėtų suteikti dar tikslesnius patarimus ir konkretesnę pagalbą sklandžiai įsisavinant, integruojant bei ruošiantis naudoti sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“.
Šiauliuose dislokuotas Vokietijos valdymo ir pranešimų centras sustiprins Baltijos oro erdvės valdymo stebėseną. KAM nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose oficialiai pradėjo veikti Vokietijos karinių oro pajėgų perdislokuojamas Valdymo ir pranešimų centras, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Prie stebėjimo pultų. KAM nuotr.
Šiais papildomais pajėgumais Vokietija prisideda prie Baltijos šalių oro erdvės valdymo stebėsenos ir pajėgų treniravimo. Tai įprastai atlieka nuolat Baltijos regione veikiantys valdymo ir pranešimų centrai Karmėlavoje, Lielvardėje (Latvijoje) ir Taline (Estijoje). Šią savaitę galutinai įdiegta vokiečių sistema iki lapkričio pabaigos bus integruota į NATO integruotą oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemą NATINAMDS ir prisidės prie NATO oro erdvės virš Lietuvos, Estijos ir Latvijos stebėjimo pajėgumų.
Vokietijos perdislokuojamas valdymo ir pranešimų centras ir tam tikri šio centro elementai bei juos aptarnaujantys kariai, yra dislokuoti ir Skede (Latvijoje) bei Amaryje (Estijoje).
Šiuo metu NATO oro policijai Baltijos šalyse vadovauja Italija, kurios kontingentas su keturiais naikintuvais „Eurofighter” nuo šių metų rugsėjo aštuoniems mėnesiams yra dislokuotas Aviacijos bazėje Šiauliuose, o italus remiantis Vokietijos kontingentas su šešiais naikintuvais „Eurofighter” – Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Amaryje.
Šioje misijoje budintys naikintuvai reaguoja vos tik gavę pranešimą kilti perimti, atpažinti ir lydėti neatpažintus orlaivius, skrendančius arti NATO oro erdvės. Oro policijos naikintuvų veiksmus kontroliuoja Baltijos šalyse veikiantys valdymo ir pranešimų centrai, o perdislokuojamas Vokietijos centras galės remti ir sustiprinti sąjungininkų oro policijos operacijas, treniruotes ir pratybas.
Rugsėjo pradžioje Vokietija į Šiaulių oro bazę oro policijos sustiprinimui buvo atsiuntusi ir kuro papildymo ore orlaivį.
Vokietijos stebėsenos centras. KAM nuotr.
Vokiečių kariuomenės Valdymo ir pranešimų centro, kurio šaukinys „Raudonasis vanagas” (angl. „ Red Hawk”), kariai gali dislokuotis, įdiegti ir valdyti savo kompleksinę oro stebėjimo ir valdymo sistemą bet kurioje pasaulio vietoje. Šis centras glaudžiai veikia su kitais Baltijos šalių kontrolės ir pranešimų centrais ir NATO Jungtinių oro operacijų centru Uedeme, Vokietijoje.
Dislokuodama šį centrą Šiauliuose Vokietija prisideda prie prieš šešerius metus pradėtų NATO saugumo užtikrinimo priemonių, taip demonstruodama NATO įsipareigojimus sąjungininkams prie rytinių Aljanso sienų. Prie kompiuterių. KAM nuotr.
2020 m. vasarą Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl Lietuvos ir Vokietijos karių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje.
Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, siekiant, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą.
Pasak STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją, kad vienos privačios bendrovės vadovas bandė papirkti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovą, kuriam pasiūlė didesnį nei 90 000 eurų kyšį už tai, kad vienai užsienio bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti viešojo pirkimo konkursą.
Privačios bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl papirkimo. Tyrimo duomenimis, įtariamasis galimai neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Trečiadienį įtariamasis buvo sulaikytas, jo namuose ir darbo vietoje atliktos kratos. Taip pat atliktos kratos vienoje Latvijos bendrovėje.
AOTD emblema
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.
„Šis atvejis – tai dar vienas sektinas pavyzdys, kai pačios institucijos kuria antikorupcinę aplinką jų viduje, o nustačiusios konkretų korupcijos atvejį, nedelsiant apie tai praneša STT.
Institucijoms nėra lengva pasiekti, kad apie konkretų bandymą papirkti informuotų kiekvienas darbuotojas, bet šis pavyzdys rodo, kad tai yra įmanoma ir būtų gerai, kad tokių atvejų Lietuvoje visose srityse tik daugėtų“, – pranešime cituojamas STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje pranešta apie šiuo metu atliekamus du anksčiau neskelbtus viešus ikiteisminius tyrimus, kuriuose trims asmenims pareikšti įtarimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 119 str. „Šnipinėjimas“ 2 dalį.
Abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) surinktą informaciją. Įtariamuosius, Lietuvos Respublikos piliečius, skirtingose vietose ir skirtingu metu praėjusių metų gruodžio mėnesį sulaikė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, atliekantys šiuos abu tyrimus. Teismui patenkinus ikiteisminiams tyrimams vadovaujančio Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus, visi trys įtariamieji šiuo metu yra suimti.
Vienas iš šių ikiteisminių tyrimų buvo pradėtas surinkus pakankamai duomenų, kad civilis tarnautojas, dirbęs Šiauliuose viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje, vykdo užsienio žvalgybos užduotis ir perduoda jai neįslaptintą, tačiau užsienio žvalgybai reikšmingą informaciją už piniginį atlygį. Šio darbuotojo pareigybei nekeliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat šiame tyrime įtarimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam asmeniui, kuris, turimais duomenimis, nuolat gyvendamas užsienio valstybėje, vykdydamas jam skirtas užsienio žvalgybos institucijos užduotis, veikė kartu su minėtu įtariamuoju.
Antrajame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti Klaipėdoje gyvenančiam asmeniui, kuris užsienio valstybės žvalgybai perduodavo jo sistemiškai rinktą neįslaptintą informaciją apie tam tikrus objektus, kuriuos jis stebėdavo ir fiksuodavo lankydamasis viešose Klaipėdos jūrų uosto ir kitose uostamiesčio vietose.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Nurodyti ikiteisminiai tyrimai nėra susiję tarpusavyje.
Nuo pat šių ikiteisminių tyrimų pradžios Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, intensyviai bendradarbiaudami su Generaline prokuratūra bei AOTD, ypatingo konfidencialumo sąlygomis rinko tyrimui reikšmingus duomenis, atliko dešimtis kratų bei apklausų, įvykdė didelių pajėgų mobilizavimo ir sudėtingo veiksmų koordinavimo pareikalavusias sulaikymo operacijas bei kitas proceso priemones. Šiuo metu minimi ikiteisminiai tyrimai dar nėra baigti, būtini tyrimo veiksmai tęsiami.
Tokia veika yra pavojinga, nes informacija renkama ir teikiama vykdant užsienio valstybės žvalgybos institucijos užduotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos metu vykdomos užduotys, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo „nekaltos“ ir nedarančios žalos. Tačiau įvykus krizei ar kariniam konfliktui, šių asmenų vykdomų užduočių pobūdis mūsų valstybei būtų žymiai pavojingesnis. Užverbuoti asmenys taip pat kelia grėsmę ir tuo, kad nuolat renka informaciją, įskaitant ir kompromituojančią, apie kitus asmenis – potencialius verbavimo taikinius.
Šie ir ankstesnių ikiteisminių tyrimų atvejai rodo, kad užsienio valstybių žvalgybos institucijas domina ne tik asmenys, kurie disponuoja įslaptinta informacija, bet ir žmonės, neturintys nieko bendro su konfidencialiais duomenimis, o verbavimo procesas neretai pradedamas svečiuojantis kaimyninėse ne NATO valstybėse ir atrodo kaip naujos malonios ir naudingos pažinties pradžia. Vėlesniuose etapuose asmuo turi vis mažiau pasirinkimo laisvės, gali būti šantažuojamas, todėl kilus įtarimams, kad kažkas bando įtraukti į duomenų rinkimą ir perdavimą nelabai suprantamais tikslais, rekomenduojama kreiptis konsultacijos į LR žvalgybos institucijas.
Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. 5 asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.
Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki penkiolikos metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra
Tarptautinių antžeminių oro gynybos vienetų pratybos „Tobruq legacy 2017“ (liet. „Tobruko palikimas 2017“) įsibėgėja ir pereina į aktyviąją fazę. Dienos ir nakties metu Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos padaliniai intensyviai treniruojasi ginti NATO oro erdvę.
Taip pat mokymuose kariai turi galimybę treniruotis ir su JAV dislokuota Lietuvoje ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“.
Pratybų metu imituojamos įvairios antžeminės ir oro grėsmės bei tikrinama, kaip padaliniai geba sąveikauti mūšio aplinkoje – atliekamos visos oro gynybos procedūros, išskyrus kovinius šūvius. Šiais mokymais taip pat siekiama didinti jungtinių pajėgumų integralumą, tokiu būdu treniruojant ir stiprinant pasirengimą galimam NATO kolektyvinės gynybos scenarijui.
„Labai džiaugiuosi, ir matau, kad mūsų kariai šių pratybų metu įgauna milžinišką patirtį“ – sakė mokymuose apsilankęs Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas.
„Tobruq legacy“ dalis Lietuvoje vyksta liepos 11-22 d. Šiaulių apskrityje. Iš viso pratybose Lietuvoje dalyvauja apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos. Mokymuose dalyvaujantys Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono kariai su oro gynybos sistema „Stinger“ ir Latvijos kariai su RBS70 sudaro vieną bendrą oro gynybos bateriją „Baltic Battery“.
Dar viena „Tobruq Legacy 2017“ Lietuvoje integrali dalis yra ir nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu treniruojama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų.
Tuo pačiu metu Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruq legacy 2017“ vadovaus Rumunijoje įsteigta Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė (NATO JFAC), kurioje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai. Lietuvos padaliniai taip pat dalyvaus ir Čekijoje vykstančioje pratybose, kur tobulins oro gynybos operacijų vykdymo įgūdžius nakties metu.
Iš viso pratybose „Tobruq Legacy“ dalyvauja apie 1,8 tūkst. karių iš 12 NATO šalių.
Pratybų „Tobruq Legacy 2017“ pagrindinis organizatorius – Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus jau trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu (Čekijoje), 2016 m. – baterijos dydžio vienetu (Slovakijoje), o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos bataliono lygmens vienetui.
Nuotraukų autorė kpt. Ieva Gulbinienė
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Pirmadienį Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą Lietuvoje dislokavo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Šių sistemų dislokavimas demonstruoja tvirtus JAV įsipareigojimus saugumo užtikrinimui Lietuvoje bei aukštą JAV parengtį greitai dislokuoti strateginius pajėgumus regione, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Dislokuota sistema „Patriot“ veiks vienoje oro gynybos santalkoje su Lietuvos ir kitų NATO šalių oro gynybos sistemomis Lietuvoje pirmą kartą vyksiančių tarptautinių antžeminių oro gynybos vienetų pratybų „Tobruko palikimas 2017“ („Tobruq legacy 2017“) metu.
Šiose pratybose treniruojama sąveika tarp NATO antžeminės oro gynybos vienetų ir tobulinamos oro erdvės vadovavimo ir kontrolės procedūros. Pratybomis siekiama didinti tarptautinį ir regioninį jungtinių pajėgumų integralumą, tokiu būdu treniruojant ir stiprinant pasirengimą galimam NATO kolektyvinės gynybos scenarijui.
Pratybos „Tobruko palikimas 2017“ prasidės antradienį ir vyks iki liepos 22 d. Šiaulių apskrityje. Iš viso mokymuose Lietuvoje dalyvaus apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos ir Lenkijos.
Tuo pačiu metu Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruko palikimas“ vadovaus Rumunijoje įsteigta Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė (NATO JFAC), kurioje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai. Lietuvos padaliniai taip pat dalyvaus ir Čekijoje vykstančioje pratybose, kur tobulins oro gynybos operacijų vykdymo įgūdžius nakties metu.
Pratybų „Tobruko palikimas 2017“ Lietuvoje integrali dalis bus nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu treniruojama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų, sakoma pranešime.
Pratybų „Tobruko palikimas 2017“ pagrindinis organizatorius – Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus jau trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu (Čekijoje), 2016 m. – baterijos dydžio vienetu (Slovakijoje), o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos bataliono lygmens vienetui.
Ateinančią savaitę, liepos 11-ąją, prasideda pirmą kartą Lietuvoje vyksiančios tarptautinės antžeminės oro gynybos vienetų pratybos „Tobruko palikimas 2017“.
Iki liepos 22 dienos truksiantys mokymai vyks Šiaulių apskrityje. Bus treniruojami Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai vykdyti NATO oro gynybos procedūras kartu su sąjungininkais pagal NATO sutarties 5 straipsnį. Mokymuose Lietuvoje dalyvaus apie 500 karių ir apie 30 oro gynybos sistemų iš Lietuvos ir keturių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos ir Lenkijos.
Lietuvoje, Čekijoje ir Rumunijoje vyksiančioms pratyboms „Tobruko palikimas“ vadovaus Rumunijoje esanti NATO Jungtinių pajėgų oro komponento vadavietė, kurioje dirbs ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai.
Pratybų „Tobruko palikimas“ Lietuvoje integrali dalis bus nacionalinės pratybos „Budrus Sakalas 2017“, kurių metu treniruojama sąveika, vadovavimo ir kontrolės procedūros tarp Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vienetų.
Pratybų „Tobruko palikimas“ pagrindinis organizatorius – JAV. Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos jose dalyvaus trečią kartą: 2015 m. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai pirmą kartą treniravosi vykdyti NATO Oro gynybos operacijas būrio dydžio vienetu, 2016 m. – baterijos dydžio vienetu, o šiais metais Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai treniruosis veikti kartu su sąjungininkais ir vadovauti tarptautiniam antžeminės Oro gynybos vienetui.
Krašto apsaugos ministras išleido buvusį karinių oro pajėgų vadą pulkininką Audronį Navicką iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko pateiktą vertinimą, kad tolesnė karininko profesinė karo tarnyba prieštarautų tarnybos interesams.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos informavo kariuomenės vadą apie plk. A. Navicko veikas jam esant nušalintam nuo karinių oro pajėgų vado pareigų ir vėlesniais laikotarpiais.
Pateiktais duomenimis, plk. A. Navickas formavo ir palaikė neigiamą krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių asmenų požiūrį į Lietuvos kariuomenės vadovybės įsakymų vykdymą, įskaitant ir valstybės gynybą. Karininkas taip pat menkino krašto apsaugos ministrą, kariuomenės vadą, jo kompetenciją ir atskirų krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės padalinių vadovybę, kritikavo jų sprendimus, taip demoralizuodamas Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų personalą.
Be to, karininkas, siekdamas diskredituoti krašto apsaugos sistemą ir jos vadovybę, teikė su tarnyba susijusią informaciją neįgaliotiems asmenims. Papildomai buvo nustatyta, kad karininkas nebendradarbiavo su sudaryta karinių oro pajėgų vado reikalų perdavimo komisija, vengė perduoti pareigas ir pasirašyti pareigų perdavimo aktą.
Remdamasis turima informacija, kariuomenės vadas nusprendė, kad tokie plk. A. Navicko veiksmai yra nesuderinami su karo tarnybos organizavimo pagrindiniais principais ir reikalavimais, duotąja karininko priesaika ir karininko garbe.
Kariuomenės vado sprendime taip pat nurodyta, kad pulkininko karinis laipsnis yra vienas iš aukščiausių karininkų laipsnių Lietuvos kariuomenėje, todėl karininko, kuriam suteiktas aukščiausiasis vyresniųjų karininkų laipsnis, asmeninės savybės privalo būti tokios, kad jo pasiryžimu pasiaukoti valstybės gynybai nebūtų abejojama, o asmeninės savybės vadovauti pavestiems padaliniams ypatingų valstybei situacijų, tokių kaip ginkluotos gynybos, metu būtų pavyzdinės ir sektinos.
Pažymėta, kad Lietuvos karinė doktrinoje yra įtvirtintas tikslinio vadovavimo principas, kurio vieni iš pagrindinių elementų yra pasitikėjimas ir abipusis supratimas.
„Profesinė karo tarnyba neatsiejama nuo abipusio pasitikėjimo, sąžiningumo, drausmės, garbės ir atsakomybės. Turima informacija apie plk. Navicko veiksmus jo nušalinimo nuo pareigų metu, lėmė sprendimą, jog tolimesnė šio karininko tarnyba prieštarautų karo tarnybos interesams“, – situaciją apibendrino kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas.
Kariuomenės vado vertinimu, krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė turi pasitikėti Lietuvos kariuomenės karininku ir neabejoti, kad strateginio lygmens sprendimai dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų bus tinkamai ir laiku įgyvendinti, pateikta tarnybinė informacija bus tinkamai saugoma ir naudojama tik tarnybos tikslais, o karinės drausmės, pavaldumo principų bus laikomasi visais atvejais.
Be to, pagrįstai tikimasi ir reikalaujama, kad pulkininko laipsnį turintis karininkas ne tik gerbs ir vykdys aukštesnių vadų įsakymus, tačiau ugdys pavaldžius karius ir savo asmeniniu pavyzdžiu sutelks pavaldinius užduočių vykdymui.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis sutiko su kariuomenės vado sprendime nurodytais motyvais ir pasirašė įsakymą dėl plk. A. Navicko atleidimo iš profesinės karo tarnybos ir išleidimo į atsargą.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos karinių oro pajėgų radiolokacinių postų teritorijose Degučiuose (Šilutės r.) ir Antaveršyje (Prienų r.) baigtas pirmasis statybos darbų etapas ir jau pradėtos diegti ypač modernios radarų sistemos, kurios vėliau bus testuojamos.
„Degučiuose ir Antaveršyje baigtas Lietuvos kariuomenės atnaujinamų radiolokacinių postų pirmasis statybos darbų etapas žymi labai svarbų žingsnį įgyvendinant mūsų šalies oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumų modernizaciją“, – sakė lapkričio 29 d. Degučiuose apsilankęs laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas Juozas Olekas.
Planuojama, kad šie Lietuvos oro erdvės stebėjimui ir gynybai svarbūs radiolokaciniai postai visišką operacinį pajėgumą pasieks iki 2019 metų. Pasak ministro J. Oleko, įdiegus visas sistemas, šie kariniai radarai taps vieni moderniausių regione.
Nauja radiolokacinių postų infrastruktūra ir joje diegiama įranga yra didžiausias iki šiol Lietuvos indėlis, plėtojant tiek nacionalinius, tiek NATO kolektyvinės gynybos pajėgumus. „Šis ilgalaikis strateginis projektas padės sustiprinti vieningą nacionalinę oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kuri yra NATO vieningos oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemos dalis“, – sakė ministras J. Olekas.
Atnaujintų radiolokacinių postų teikiama radiolokacinė informacija užtikrins nepertraukiamą oro erdvės stebėjimą ir kontrolę, reagavimą į galimus oro erdvės pažeidimus, perspėjimą apie grėsmes.
Su naujais radarais Lietuva taip pat užtikrins geresnį oro erdvės stebėjimą, kurį privalo garantuoti kaip NATO oro policijos misijos priimančioji šalis. Radiolokatorių informacija pagerins sąlygas sąjungininkų karo aviacijai veikti, paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti.
XXX
Tobulindama ir stiprindama taikos meto oro erdvės stebėjimo sistemą, Lietuvos kariuomenė atnaujina tris Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokacinius postus: Antaveršio k. (Prienų r. ), Degučių k. (Šilutės r.) ir Ceikiškių k. (Ignalinos r.). Lietuvos karinių oro pajėgų radiolokacinio posto Ignalinos r. statybos darbus planuojama pradėti 2017 metais.
Atnaujinant postų infrastruktūrą statomi nauji statiniai, bus įdiegtos naujos ryšių sistemos ir įrengti nauji NATO šalies gamintojo tolimojo siekio radarai, pakeisiantys iki šiol turimus Rusijoje pagamintus radarus.
Projektas vykdomas nuo 2007 m., radarų pirkimų procedūras atliko ir pirkimo-pardavimo sutartį su NATO šalies gamintoju vykdo Krašto apsaugos ministerijos įgaliota NATO ryšių ir informacijos agentūra (angl. NATO Communications and Information Agency, NCIA) ir NATO paramos agentūra (angl. NATO Support Agency, NSPA). Numatoma viso projekto vertė yra apie 60 mln. Eur.
Veiksmingos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos užtikrinimas yra esminis Lietuvos nacionalinio saugumo ir Šiaurės Atlanto sutarties III bei V straipsnių įgyvendinimas.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Krašto apsaugos ministerija.
Į pagalbą vykdant gesinimo darbus Radviliškyje, kur paskelbta ekstremali situacija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prašymu išvyko ir 20 Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono (Radviliškyje) karių.
Gaisras Radviliškyje.Taip atrodo gaisras iš vandenį liejančio karinio sraigtasparnio.
Juos, planuojama, prireikus keis kariai iš LDK Butigeidžio dragūnų bataliono (Klaipėda).
Spalio 5 d. apie vidurdienį Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 išskrido gesinti granulių gamykloje Radviliškyje kilusio gaisro.
Dėl pagalbos gaisrui gesinti į Lietuvos kariuomenę kreipėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybei priėmus pagalbos prašymą, iš savo dislokacijos vietos – Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo posto Kaune pakilo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su gaisrui gesinti skirta specialia kriauše ir išskrido į Radviliškį.
XXX
Šiuo metu gaisrą granulių gamykloje Radviliškyje gausioms ugniagesių pajėgoms likviduoti padeda ir Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8, kuris gabena vandenį iš artimiausio vandens telkinio Radviliškio mieste, bei 20 PAGD prašymu atvykusių Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono karių.
Lietuvos karinių pajegų sraigtasparnis, atskridęs į Radviliškį.
Šiuo metu iš Klaipėdos gaisro gesinimo darbus Radviliškyje vykdyti yra išvykę 20 LDK Butigeidžio dragūnų bataliono karių. Jie pakeis Oro gynybos bataliono karius.
Gaisrininkams Radviliškyje talkina Lietuvos kariai.
Dėl pagalbos gaisrui gesinti į Lietuvos kariuomenę spalio 5 d. kreipėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybei priėmus pagalbos prašymą, pagalbai teikti buvo skirtas Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo poste Kaune budintis Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 ir Lietuvos kariai.
LDK Dragūnų batalionas ir Oro gynybos bataliono būrys kartu su kitais Lietuvos kariuomenės daliniais šiuo metu budi Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgose. Šios pajėgos yra aktyvuojamas tais atvejais, kai reikia pagalbos civilinėms institucijoms. Taikos meto užduočių pajėgoms šiuo metu vadovauja LDK Butigeidžio dragūnų batalionas.
Kpt. Mindaugo Daunio ir Rimanto Lukošiaus (fotografuotos iš sraigtasparnio) ir KAM nuotraukos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Antono Chodasevičiaus publikacija "Rusijos naikintuvai uždengs sąjungininkų oro erdvės skylę", pasirodžiusi rusiškame leidinyje "Nezavisimaja gazeta", – verta dėmesio. Čia aptariamos Rusijos karinių oro pajėgų bazės steigimo Baltarusijoje perspektyvos.
Pasak straipsnio autoriaus, Baltarusijos opozicija šį žingsnį vadina okupacija, o kariniai ekspertai įsitikinę, jog Baltarusijos prezidento susitarimo esmė – siekis bet kokia kaina išlaikyti valdžią.
Pažymima, kad Europos Sąjunga vis dar nelinkusi įžvelgti grėsmių naujame karinio bendradarbiavimo tarp Rusijos ir Baltarusijos etape.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka patvirtino, jog liepos 4 dieną į šalies oro erdvę neteisėtai buvo įsibrovęs užsienio lengvasis lėktuvas.
Iš pradžių Baltarusijos pareigūnai neigė Švedijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad nedidelis lėktuvas kirto sieną iš Lietuvos pusės į Baltarusiją ir nuleido mažyčiais parašiutais šimtus meškiukų su šūkiais, reikalaujančiais žmogaus teisių ir politinių laisvių.
Netrukus A.Lukašenka atleido iš pareigų Valstybinio pasienio komiteto pirmininką Igorį Račkovskį ir Karinių oro pajėgų (KOP) bei priešlėktuvinės gynybos kariuomenės vadą Dmitrijų Pachmelkiną, kai kuriems jėgos struktūrų vadovams paskelbti papeikimai.
Buvęs Rusijos karinių oro pajėgų (KOP) vadas gen. plk. Aleksandras Zelinas pareiškė, kad šiuo metu fronto bombonešio Su-25 pagrindu yra kuriamas naujas orlaivis, kurio kovinė versija būtų valdoma dviejų pilotų: vado ir šturmano-operatoriaus.
Karininko A. Zelino teigimu, sudėtingos lėktuvo ginkluotės sistemos ir užduočių, skiriamų orlaivio pilotams, kompleksiškumas reikalauja „keturių, o ne dviejų akių“.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas interviu agentūrai „Interfaks“ teigė, kad Rusija atmetė JAV ir NATO siūlymus sukurti apsikeitimo duomenimis centrą ir bendrų veiksmų planavimo centrą, bendradarbiaujant priešraketinės gynybos (PRG) srityje.
Mums pateikti pasiūlymai dėl apsikeitimo duomenimis netenkino Rusijos, sakė S. Riabkovas.
„Mes siūlėme (JAV ir NATO) sukurti bendrą sistemą, turinčią bendrą PRG perimetrą. Partneriai mums atsakė, kad jie negali Rusijai perleisti NATO saugumo, nes juos sieja Vašingtono susitarimai“, – sakė ministro pavaduotojas.
Vakarų karinės apygardos atstovas spaudai informavo, kovo 27 dieną Astrachanės srityje prasidėjo taktiniai VKA karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos mokymai.
Jų metu naikintuvai Su-27 atliks daugiau nei 70 skrydžių, sunaikins daugiau nei 40 oro taikinių ir sutrukdys 20-čiai sąlyginio priešo lėktuvų kirsti oro erdvę. Mokymų metu bus organizuojami oro mūšiai su sąlyginio priešininko lėktuvais. Interfaks-AVN.
