Karinis

Aktualijos

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Latvijos ministras pirmininkas Krišjānis Kariņis. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Latvijos vyriausybė nepriėmė sprendimo pirkti elektros energiją iš Baltarusijos, komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos žodžius, esą toks Latvijos sprendimas yra nulemtas politinių priežasčių, pareiškė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis.
 
Pasak K. Karinio, dėl elektros pirkimo iš Baltarusijos klausimo įvyko paprasčiausias nesusipratimas.
 
„Bijau, jis (G. Nausėda. – ELTA), gali būti, nevisai supažindintas su tuo, kas vyksta. Galiu pakartoti: Latvijos vyriausybė nenusprendė pirkti elektros energijos iš Baltarusijos. Tai visai ne taip“, – K. Karinį cituoja Latvijos naujienų portalas skaties.lv.
 
Lietuvos prezidentas vizito Vokietijoje metu pabrėžė, kad Lietuva retorikos Astravo atominės elektrinės (AE) klausimu nekeičia, o Latvijos sprendimas, pasak G. Nausėdos, yra nulemtas politinių priežasčių.
 
„Šiandien traukinys yra toli nuvažiavęs. Nepaisant to, aš laikausi nuomonės, kad mes vis tiek neturime šito AE projekto, jeigu jis tikrai yra energetine prasme, saugumo prasme netvarus, patys dar skatinti šitokio netvaraus ir nesaugaus objekto plėtoti. Dėl tos priežasties latvių sprendimas yra politinis sprendimas. Kiek žinau, konsultacijos su Lietuvos energetikos ministerija vyko, bet nepasibaigus konsultacijoms vis dėlto buvo priimtas toks sprendimas ir dėl to tenka tik apgailestauti. Ar tai labai smarkiai nustebino… Turbūt, kad ne“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
Kaip ELTA rašė jau anksčiau, Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius AST paskelbė, kad kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija, elektros energijos prekyba bus vykdoma ne per Lietuvos, o Latvijos sieną.
 
Prezidentas G. Nausėda, trečiadienį Berlyne susitikęs su Vokietijos kanclere A. Merkel, paprašė pagalbos siekiant, kad dar prieš Astravo AE funkcionavimą elektrinė įgyvendintų visus saugumo standartus.
 
Prie Lietuvos sienos statoma Astravo atominė elektrinė – nesaugi, pabrėžė Lietuvos vadovas. Pati A. Merkel konferencijoje sakė palaikanti Lietuvos rūpinimąsi Astravo AE saugumu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.17; 10:10
Aktualijos

Latvijos premjeras K. Karinis. EPA-ELTA nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda darbo vizito antradienį vyks į Latviją, kur susitiks su šalies prezidentu Egiliu Levitu, premjeru Krišjaniu Kariņiu, Seimo pirmininke Inara Mūrniece ir vietos lietuvių bendruomene.
 
Susitikimo tikslas yra dvišalių santykių, pozicijų dėl strateginių projektų – „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ suderinimas, taip pat bendrų energetikos projektų, NATO bei Europos Sąjungos politikos pozicijų aptarimas.
 
Prieš šį, jau antrąjį G. Nausėdos vizitą į užsienį, prezidentas pabrėžė Latvijos ir Lietuvos istoriją, baltų tautų vienybę, panašias vertybes bei interesus kaip vienijančius šias dvi kaimynines šalis, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Lietuva ir Latvija, pasak prezidento, mato panašių tarptautinių iššūkių ir grėsmių, o tai, G. Nausėdos teigimu, lemia sėkmingą šalių bendradarbiavimą, siekiant išspręsti regiono iššūkius bei ginti abiejų valstybių piliečių interesus tarptautinėje erdvėje.
 
Rygoje, skelbia Prezidentūra, G. Nausėda apsilankys Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, kurioje apžiūrės retų ir vertingų knygų kolekciją bei padovanos lietuvišką knygą apie Vilniaus Žemutinės pilies istoriją, taip pat padės gėlių prie Laisvės paminklo.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prezidentas lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Tai buvo pirmasis G. Nausėdos užsienio vizitas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.22; 11:40
 
 
Trumposios naujienos

Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Latvijos valdančiosios koalicijos partijos susitarė surengti šalies prezidento rinkimus gegužės 19-ąją. Tai penktadienį pranešė Latvijos televizija.

Oficialią valstybės vadovo rinkimų datą dar turi patvirtinti Saeima (parlamentas). Politinės jėgos galės kelti savo kandidatus gegužės 9-13 dienomis.

Dabartinio Latvijos prezidento Raimondo Vėjuonio įgaliojimai baigiasi šių metų liepos mėnesį. Jis dar nepranešė, ar ketina balotiruotis antrai kadencijai. Ministras pirmininkas Krišjanis Karinis balandžio 15 d. pareiškė, kad valdančiąją koaliciją sudarančios partijos susitarė siūlyti į prezidento postą bendrą kandidatą – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėją Egilą Levitą. 

Pagal Latvijos konstituciją, prezidentą renka ne visi piliečiai, o tik parlamento deputatai. Kandidatą turi paremti mažiausiai 51 parlamentaras iš 100. Valstybės vadovas atlieka tik reprezentacines funkcijas, visa vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, o įstatymų leidžiamoji – parlamentui. Vienas ir tas pats asmuo gali eiti prezidento pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas (iš viso – aštuonerius metus).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.28; 07:32
Trumposios naujienos

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanas Karinis. EPA – ELTA nuotr.
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanas Karinis reikalauja griežtesnių Europos Sąjungos veiksmų prieš Rusijos propagandą socialinėje žiniasklaidoje. Bendrija turi rimtai įvertinti atitinkamo įstatymo galimybę, pareiškė jis trečiadienį savo kalboje Europos Parlamente apie Europos ateitį.

Kaip Rusijos dezinformacijos pavyzdį vyriausybės vadovas įvardijo skiepų kritiką. „Iš kur tas argumentas, kad skiepai sukelia autizmą? Tai rusų šaltinių informacija. Dėl to žmonės nenori skiepytis, ir tai turi labai rimtų padarinių žmonių sveikatai Europoje“, – sakė jis. Su klaidinga informacija apie migraciją ir „Brexitą“ esą taip pat susijusi Rusija. „Visa tai yra iš vieno vienintelio šaltinio“, – kalbėjo K. Karinis.

Jis pripažino, kad įstatyminis kišimasis yra problematiškas, nes cenzūros negali būti. „Tačiau mes turime rasti tą siaurą ribą, nes tai yra ataka prieš mūsų gyvenimo būdą“, – sakė Latvijos premjeras. Latvijos požiūriu, Rusija ir jos klaidinanti informacija yra didžiausia grėsmė saugumui.

Be saugumo K. Karinis svarbiausiomis temomis Europai ir jos piliečiams įvardijo darbo vietas, migraciją ir aplinkos politiką. „Nekovokite su populistais, – pabrėžė jis, turėdamas omenyje gegužės pabaigoje vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. – Rūpinkitės žmonių nepasitenkinimo priežastimis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 07:36
Trumposios naujienos

Trečiadienį Rygoje prie Latvijos parlamento pastato susirinko apie du tūkstančius mokytojų, reikalaujančių padidinti darbo užmokestį, praneša „Interfax“.

Protesto akciją surengė Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profsąjunga. Jų dalyviai rankose laikė mėlynus balionus, ant kurių buvo užrašyta „750 eurų“. Ankstesnė Latvijos vyriausybė praėjusių metų vasarą patvirtino pedagogų darbo užmokesčio didinimo grafiką, pagal kurį minimali mokytojų alga nuo šių metų rugsėjo 1-osios turi sudaryti 750 eurų vietoj 710 eurų. Bet naujoji šalies vyriausybė, patvirtinta šių metų sausį, nusprendė atsisakyti šių planų, teigdama, kad valstybės ižde nėra lėšų.

Protestuotojų plakatai taip pat skelbė: „Už deramą darbo užmokestį mokytojams“, „Reikalaujame pagarbaus požiūrio ir orios algos“, „Deputate, jeigu tu nevykdai įstatymo, susimažink savo darbo užmokestį“.

Su protestuojančiais mokytojais susitiko Latvijos premjeras Krišjanis Karinis. Pasak jo, problema, su kuria susidūrė šalies švietimo sistema, – neefektyvus finansų naudojimas. Todėl jo vadovaujamos vyriausybės uždavinys – patobulinti šią sistemą.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.21; 06:00
Aktualijos

Latvijos premjeras K. Karinis. EPA-ELTA nuotr.
Premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis teigia, jog lietuviai yra broliška latviams tauta.

Taip K. Karinis sakė, Latvijos nacionalinio transliuotojo LTV žurnalistų paklaustas, ar latviai lietuvius laiko broliais, ar konkurentais.

„Lietuviai – mūsų broliai, mūsų broliška tauta ir artimi sąjungininkai“, – LTV sakė Latvijos premjeras.

LTV kalbinto Latvijos tarptautinių reikalų instituto politologo Andrio Sprūdo teigimu, S. Skvernelio pareiškimus apie lietuvių ir latvių santykius bei prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą aštrią tokių premjero pasisakymų kritiką reikėtų vertinti kaip audrą stiklinėje.

„Vyksta rinkimai (Lietuvoje. – ELTA). Viena vertus, S. Skvernelis turi save kažkaip pozicionuoti. Sako, kad konkurencija egzistuoja, o jis stos ginti lietuvių teises. Kita vertus, Dalia Grybauskaitė – kadenciją jau baigianti prezidentė, ir jai labai nepatinka, kad kažkas lenda į jos sritį – užsienio politiką“, – LTV teigė A. Sprūdas.

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad latviai lietuviams yra ne broliai, o vieni didžiausių konkurentų ekonomikos srityje.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.20; 02:00