Rusija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiuntė Bulgarijos diplomatą, taip atsakydama į analogišką Bulgarijos žingsnį.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad, reaguodama į „nepagrįstą“ jos diplomato išsiuntimą, ji paskelbė Bulgarijos karo atašė padėjėją nepageidaujamu asmeniu ir skyrė jam 72 valandas išvykti iš Rusijos.
 
Anksčiau šį mėnesį ES ir NATO narė Bulgarija dėl šnipinėjimo paskelbė Rusijos karo atašė nepageidaujamu asmeniu ir išsiuntė iš šalies.
 
Prokurorai pradėjo prieš jį tyrimą dėl JAV karių šnipinėjimo Bulgarijoje. Tai buvo jau šeštas atvejis nuo 2019 metų spalio, kai Bulgarija dėl įtariamo šnipinėjimo išsiuntė Rusijos diplomatą ar aukšto rango ambasados pareigūną.
 
Rusija tvirtina, kad jos diplomato išsiuntimas iš ambasados Bulgarijoje yra nepagrįstas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 02:00

Bulgarijos vyriausybė penktadienį paskelbė nepageidaujamu asmeniu karo atašė prie Rusijos ambasados Sofijoje, kurį šalies prokuratūra apkaltino šnipinėjimu. Jis tapo šeštuoju Rusijos diplomatu, išsiųstu iš Bulgarijos per dvejus pastaruosius metus.
 
„Rusijos diplomatas, paskelbtas persona non grata, turi palikti Bulgariją per 72 valandas“, – pareiškė šalies URM atstovai.
 
Kaip patikslino Bulgarijos prokuratūra, baudžiamoji byla rusui buvo iškelta „pagal Valstybinės nacionalinio saugumo agentūros signalą (…) už nusikaltimą respublikai“. „Užsienio pilietis rinko informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, kad perduotų ją užsienio valstybei“, – pažymima pranešime.
 
Pasak prokuratūros, „nuo 2017 metų iki šiol Rusijos Federacijos pilietis vykdė žvalgybinę veiklą ir rinko karinę informaciją, taip pat ir apie tai, kiek JAV kariškių dislokuojama Bulgarijos teritorijoje per pratybas“. Kaip praneša pareigūnai, rusas palaikė kontaktus su Bulgarijos piliečiu, turėjusiu prieigą prie slaptos informacijos, ir mokėjo jam už gautus duomenis.
 
Dėl šnipinėjimu įtariamo Rusijos piliečio diplomatinio statuso baudžiamoji byla buvo nutraukta, o vyriausiasis prokuroras Ivanas Geševas oficialiai informavo apie incidentą Bulgarijos užsienio reikalų ministrę ir vicepremjerę Ekateriną Zacharijevą.
 
„Nepagrįstas Rusijos gynybos ministerijos atstovybės vadovo išsiuntimas neprisideda prie mūsų šalių dialogo karinėje sferoje, taip pat prie stabilumo Juodosios jūros regione stiprinimo“, – sakoma Rusijos ambasados pareiškime.
 
Rusija pasilieka teisę imtis atsakomųjų priemonių, pridūrė Maskvos diplomatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.19; 06:19
spionaz1

Oficialiai Karinės žvalgybos organizacija JAV kariuomenėje galutinai sukurta 1885 –aisiais metais. Viskas prasidėjo nuo to, kad tik ką paskirtas karo ministras uždavė kažkokį nekaltą klausimą apie užsienio ginkluotąsias pajėgas ir sužinojo, kad jo pavaldiniams apie jas absoliučiai nieko nežinoma.

Kad daugiau nepakliūtų į tokią keblią padėtį, karo ministerijoje buvo įsteigtas padalinys, skambiai pavadintas Karinės informacijos valdyba (Military Information – MI). Kaip organizacija naujoji tarnyba priklausė generolo adjutanto štabui ir iš pradžių joje buvo tik du bendradarbiai (karininkas ir sekretorius). Jų pareiga buvo analizuoti laikraščių pranešimus ir medžiagą, gaunamą iš valstybės departamentų bei kitų šaltinių. (Tuo metu JAV KJP jau veikė prieš trejus metus įkurta Jūrų žvalgybos valdyba).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: kada ir kaip Amerikoje sukurta Karo atašė institucija”