A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.

A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.

Niujorkas, rugsėjo 20 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais aptarė „tolesnius veiksmus“ po to, kai per neseniai vykusius susirėmimus tarp šių šalių žuvo daugiau kaip 200 žmonių.
 
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price‘as sakė, kad A. Blinkeno, Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministro Džeihuno Bairamovo susitikimas buvo pirmosios tiesioginės abiejų šalių atstovų derybos nuo praėjusios savaitės pradžios, kai atsinaujino kovos.
 
„Blinkenas pareiškė užuojautą dėl žuvusiųjų ir pabrėžė būtinybę užkirsti kelią naujiems karo veiksmams bei grįžimo prie taikos proceso svarbą, – sakoma N. Price‘o pareiškime. – Jie aptarė tolesnius veiksmus, ir sekretorius paragino šalis dar kartą susitikti iki mėnesio pabaigos“.
 
Susitikime, vykusiame JT Generalinės Asamblėjos kontekste, A. Mirzojanas paragino Azerbaidžano ginkluotąsias pajėgas pasitraukti iš Armėnijos teritorijos ir įvesti „tarptautinius mechanizmus“, kurie „užkirstų kelią tolesnei eskalacijai“, teigiama Armėnijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
 
Praėjusios savaitės pradžioje Azerbaidžanas užpuolė Armėniją, teigdamas, kad Armėnija įvykdė provokaciją.
 
Apžvalgininkai laikosi nuomonės, kad Azerbaidžanas naudojasi tuo, jog Rusija, kuri yra Armėnijos saugumo garantas, šiuo metu yra užsiėmusi karu Ukrainoje.
 
Trišalis susitikimas įvyko netrukus po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į Armėnijos sostinę Jerevaną, kuris, pasak jos, buvo planuotas dar prieš prasidedant karo veiksmams.
 
Vizito metu N. Pelosi pasmerkė Azerbaidžano išpuolius prieš kaimyninę šalį, o Baku jos pastabas pavadino „nepagrįstais ir neteisingais kaltinimais“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.09.20; 08:26

Rusijos generolai. Centre – Sergejus Šoigu

Maskva, liepos 16 d. (ELTA). Šeštadienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė Ukrainoje dislokuotiems savo šalies kariams suintensyvinti karo veiksmus, praneša agentūra „Reuters“.
 
Pasak S. Šoigu, šio įsakymo tikslas yra užkirsti kelią galimoms „Kyjivo režimo“ atakoms prieš Donbasą ir kitas Ukrainos sritis.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.07.17; 05:00

Antrankiai

Ukrainos generalinio prokuroro biuras nusiuntė Baltarusijai prašymą išduoti 28 anksčiau sulaikytus Rusijos piliečius. Tai trečiadienį pranešė biuro spaudos tarnyba.
 
„Ukrainos generalinio prokuroro biuras kreipėsi į Baltarusijos generalinę prokuratūrą, prašydamas išduoti 28 žmones, kuriuos 2020 metų liepos 29 d. sulaikė Baltarusijos teisėsaugos institucijos“, – sakoma spaudos tarnybos pranešime.
 
Pasak Ukrainos tyrėjų, sulaikytieji dalyvavo karo veiksmuose Donbase vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pusėje. Visiems 28 asmenims, tarp kurių yra devyni Ukrainos piliečiai, buvo pateiktas kaltinimas priklausius teroristinei organizacijai. Kijevo Ševčenkos rajono teismas įtariamiesiems paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą.
 
Spaudos tarnyba taip pat priminė, jog liepos 31 d. Ukrainos generalinio prokuroro biuras kreipėsi į Baltarusijos teisėsaugos institucijas „laišku dėl ketinimų prašyti šių asmenų ekstradicijos“.
 
Anksčiau valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, remdamasi Baltarusijos teisėsaugos institucijomis, pranešė, jog naktį į liepos 29-ąją šalyje buvo sulaikyti 33 RF piliečiai, kurie yra „privačios karinės Vagnerio kompanijos“ darbuotojai ir atvyko į šalį, kad destabilizuotų padėtį Baltarusijoje prezidento rinkimų laikotarpiu. Sanatorijoje prie Minsko buvo sulaikyti 32 žmonės, dar vienas – Baltarusijos pietuose. 
 
Rugpjūčio 4 d. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad sulaikyti Rusijos piliečiai ne vyko per šalį tranzitu, kaip teigia Maskva, o buvo specialiai atsiųsti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.12; 17:19

Rusijos gynybos ministerija planuoja įtraukti į įskaitą visus šalies piliečiams priklausančius lengvuosius automobilius, praneša „Izvestija“.

Žinyba parengė 2014 metų kovo 14 d. gynybos ministro įsakymo Nr.151 pakeitimus. Naujajame dokumente sakoma, kad į įskaitą turi būti įrašyti Muitų sąjungos techninio reglamento M1 kategorijos automobiliai – visos lengvosios mašinos, naudojamos keleiviams vežti ir turinčios ne daugiau kaip aštuonias vietas.

Rusijos gynybos ministerija galės naudotis civiliniu transportu tik karinės padėties įvedimo atveju.

Numatoma, kad mobilizuoti automobiliai nebus siunčiami į karo veiksmų rajoną: jais kariškiai naudosis tol, kol bus pristatytas transportas iš rezervo. Iškart po to automobiliai turi būti grąžinti savininkams, jiems taip pat turi būti išmokėta kompensacija.

Dokumente pažymima, kad pirmenybė bus teikiama Rusijoje pagamintiems visureigiams.

Taikos metu bus vedama griežta automobilių įskaita, rašo „Izvestija“. Kariniuose komisariatuose kiekvienas automobilis turės techninės būklės kortelė, į kurią bus įrašyti pastarosios techninės apžiūros duomenys ir informacija apie privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą.

Informaciją apie juridinių asmenų transportą ir specialiąją techniką kariniams komisariatams perduos ne tik Valstybinė automobilių inspekcija, Valstybinė techninė inspekcija bei Federalinė valstybinės statistikos valdyba, bet ir Federalinė mokesčių tarnyba, informuoja leidinys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24; 06:00

2014 metų balandžio 4 d. Apeliacinis teismas (teisėjų kolegijoje pirmininkaujantis Linas Šiukšta, kolegijos nariai – Linas Žukauskas ir Laima Garnelienė) išteisino dėl neva ketinimo įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje nuteistą klaipėdietę Eglę Kusaitę. Prioritetu iškėlė žmogaus teises.

E. Kusaitė 2009 metais buvo suimta ir apkaltinta teroristiniu siekiu susisprogdinti kokioje nors Rusijos karinėje bazėje, tikėtina Čečėnijoje, o pagrindinis jos motyvas – įsijautimas į musulmoniškąją kovoje su priešu gyvybės paaukojimo doktriną.

Pastebėsiu, kad Lietuvos pasipriešinimo okupacijoms istorijoje daug ir katalikiškų tokio gyvybės paaukojimo pavyzdžių.

Continue reading „Eglė Kusaitė, matyt, bus išteisinta. Bet ar viskas taip gerai?”