Teodoro Narbuto stotelė. Slaptai.lt foto
Ketvirtadienį kino centre „Forum Cinemas Vingis“ po ilgo laiko vėl buvo ištiestas raudonas kilimas – į išankstinę filmo „Nova Lituania“ premjerą rinkosi svečiai. Pirmą kartą istorijoje lietuviško filmo premjera vyko visose šio kino centro salėse vienu metu. Debiutinį Karolio Kaupinio filmą šalies žiūrovai kino teatruose galės žiūrėti jau nuo šio penktadienio, birželio 26-osios, sakoma „M-films“ pranešime.
„Kine man labiausiai patinka tas jausmas, kai po filmo jauti, kad žodžiai – tuščias reikalas. Kai pasižiūri filmą, bandai jį atpasakoti žodžiais, o jų neužtenka, nes tai – kažkas daugiau. Šiame filme kalbama daug, bet jei jį pažiūrėjus liks kažkas, kam žodžių neužtenka, tada mums bus pavykę“, – pristatydamas filmą sakė „Nova Lituania“ režisierius ir scenarijaus autorius K. Kaupinis.
„Nova Lituania“ nukelia į 1938-ųjų Kauną: šalis švenčia nepriklausomybės 20-metį, o Europoje kibirkščiuoja karo grėsmė. Geografijos profesorius Feliksas Gruodis nerimauja dėl valstybės ateities ir sugalvoja beprotišką planą. Jis pasiūlo Vyriausybei sukurti atsarginę Lietuvą… Afrikos žemyne – čia galėtų persikelti šalies gyventojai. Filme vaizduojamo profesoriaus prototipas – Kazys Pakštas, geografas ir mokslininkas, tarpukariu išgarsėjęs su atsarginės Lietuvos idėja. Tačiau tai nėra istorinis filmas, tai – istorija, kuri galėjo būti.
Nors daugelis profesoriaus idėjas laiko beprotiškomis ir isteriškomis, filme juo patiki vienintelis žmogus – politika kiek nusivylęs šalies ministras pirmininkas Jonas Servus. Galiausiai premjeras jau skaičiuoja, kiek laivų reikėtų lietuviams persikelti į Afriką: „2 milijonai 800 tūkstančių žmonių. Sakykim, į vieną laivą telpa 500 žmonių. Vadinasi, mums reikės 5 600 laivų. Sakykim, kelionė trunka savaitę pirmyn ir savaitę atgal. Čia bus daugiau nei ketveri metai visos Lietuvos iškėlimui!“ Vilniuje įvyko išankstinė filmo „Nova Lituania“ premjera. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Išankstinėje filmo premjeroje organizatoriai taip pat siekė atkreipti Vyriausybės dėmesį į išskirtinį kino teatrų reguliavimą pasibaigus karantinui. Šalia raudonojo kilimo stovėjo stendas su užrašu „Nediskriminuokite kino teatrų. Naktiniame klube, autobuse gali būti be kaukės, o kino teatre – ne. Jaučiame atsakomybę, bet norime lygių teisių“. „Labai norėtųsi aiškių ir visiems vienodų žaidimo taisyklių, tad palaikome kino teatrus, jiems padėdami kelti klausimus, į kuriuos jie vis dar negauna atsakymų iš Vyriausybės“, – pranešime cituojama „Nova Lituania“ prodiuserė Marija Razgutė.
Filmas „Nova Lituania“ pripažintas geriausiu filmu Atėnų ir Rygos kino festivaliuose, pelnė specialų „Cineuropa“ apdovanojimą Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“, o režisierius K. Kaupinis buvo paskelbtas geriausiu režisieriumi Vokietijoje vykusiame „goEast“ kino festivalyje. Filme vaidina Aleksas Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė.
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos.
K. Kaupinio „Nova Lituania“ pripažintas geriausiu filmu Atėnuose. Organizatorių nuotr.
Rugsėjo 18-29 dienomis vykęs Tarptautinis Atėnų kino festivalis šeštadienio vakarą paskelbė nugalėtojus.
Lietuvos vardas nuskambėjo skelbiant pagrindinio festivalio prizo laimėtoją – Karolio Kaupinio filmui „Nova Lituania“ įteiktas festivalio geriausio filmo apdovanojimas.
Pagal pranešimą, „Nova Lituania“ kartu su kitais vienuolika filmų iš viso pasaulio varžėsi pagrindinėje festivalio tarptautinėje konkursinėje programoje, kuri Atėnuose skirta pirmiesiems bei antriesiems režisierių filmams. Pasak paties festivalio organizatorių, ši konkursinė programa padeda atrasti labiausiai geidžiamus rytojaus talentus.
Šiųmetėje programoje greta „Nova Lituania“ buvo rodomi tokie filmai kaip islandų pretendentas „Oskarams“ „A White White Day” (rež. Hlynuras Palmasonas), ne vieną prizą kituose festivaliuose pelnęs Pietų Korėjos filmas „House of Hummingbird” (rež. Bora Kim) ar šiemet Meksiką garsinantis filmas „Chambermaid” (rež. Lila Aviles).
Pagrindinį festivalio Grand Prix lietuviškam kino filmui paskyrė penkių asmenų žiuri komisija. Ją šiemet sudarė Berlinalės kino festivalio, Forum programos sudarytoja Birgit Kohler (Vokietija), scenaristė ir prodiuserė Hannah Patterson (JK), aktorė Michele Valley (Graikija), žurnalistas bei kino kritikas Humberto Moureira (Šveicarija) bei žiuri prezidentas – scenaristas ir režisierius Whittas Stillmanas (JAV).
Paskutiniuosius pokario metus vaizduojanti „Nova Lituania“ seka Lietuvos geografijos profesoriaus pastangas įtikinti šalies vyriausybę kuo greičiau sukurti atsarginę valstybę užjūryje ir taip gelbėti šalį nuo artėjančios pražūties. Ore tvyrančią katastrofos nuojautą jaučia tik pagrindinis herojus, kol jo svajone apie galimą rojų žemėje patiki dar vienas žmogus – tuometis šalies premjeras.
Kadras iš K. Kaupinio „Nova Lituania“. Organizatorių nuotr.
Įsimintinus vaidmenis filme sukūrė Aleksandras Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė, Julius Žalakevičius, Paulius Pinigis ir kiti. Taip pat filmo operatorius Simonas Glinskis ir dailininkas Audrius Dumikas festivalyje buvo ne kartą išskirti paminint jų išskirtinį darbą ir dėmesį traukiantį, originalų filmo vizualą.
Pirmasis ilgametražis K. Kaupinio filmas jau buvo pripažintas geriausiu lietuvišku kino projektu tarptautinio industrijos renginio „Meeting Point – Vilnius“ metu. Ketverius metus kurtas filmas buvo pradėtas plėtoti tarptautinių scenarijaus dirbtuvių „Less is More“ metu. Dėl išlikusių autentiškos tarpukario architektūros bei vidaus interjerų didžioji dalis filmo scenų nufilmuotos Kaune.
Filmo gamybą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Creative Europe MEDIA bei Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Filmą prodiuserė – Marija Razgutė („M-films“), koprodiuseris – Martynas Mickėnas („Kino studija“).
