Ispanijoje siaučia miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, rugpjūčio 22 d. (dpa-ELTA). Karščio banga didelėje Ispanijos dalyje vėl dusina gyventojus ir turistus. „Esant tokiam karščiui, neįmanoma nei gyventi, nei miegoti“, – Barselonoje laikraščiui „El Pais“ sakė jauna mama Nnacy, nors Katalonijos sostinėje antradienį prognozuota „tik“ 34 laipsnių temperatūra.
Labiausiai karštis alino gyventojus Kordobos mieste Andalūzijos provincijoje bei Badachose Estremadūros provincijoje, kur termometrų stulpeliai, pasak meteorologijos tarnybos „Aemet“, kilo iki 43 laipsnių padalos. Pirmadienį El Granade Huelvos provincijoje išmatuota net 45,2 laipsnio temperatūra.
Tai jau penktoji karščio banga Ispanijoje nuo birželio 1 d. Nauja karščio banga atslinko sekmadienį ir tęsis mažiausiai iki ketvirtadienio. Iki tol praktiškai visoje šalyje, įskaitant Maljorką, galios karščio pavojus. Karštis piką, „Aemet“ duomenimis, pasieks trečiadienį. Daug kur tvyro tropinės naktys, kai temperatūra viršija 20 ar net 25 laipsnius. Vadinamoji juntamoji temperatūra dažniausiai yra aukštesnė.
Ir kaimyninėje Portugalijoje šiomis dienomis temperatūros kai kur ženklia viršija 40 laipsnių. Abiejose šalyse tęsiantis sausrai institucijos įspėja dėl padidėjusio miškų gaisrų pavojaus.
Miškų gaisrai Portugalijoje: „liepsnoja visa šalis“. EPA-ELTA nuotr.
Lisabona, rugpjūčio 7 d. (AFP-ELTA). Daugiau kaip 1 tūkst. ugniagesių sekmadienį grūmėsi su centrinėje Portugalijoje siautėjančiu miško gaisru, kuris sunaikino 7 tūkst. hektarų dydžio žemės plotą ir nesunkiai sužalojo 11 žmonių.
Kai kuriuose Portugalijos regionuose termometrų stulpeliai kilo virš 40 laipsnių Celsijaus, o valdžios pareigūnai nurodė, kad miškų gaisrų rizika artimiausiomis dienomis visoje šalyje išliks labai aukšta.
Kastelo Branko rajone šalies centrinėje dalyje buvo sunaikintas maždaug 7 tūkst. hektarų dydžio žemės plotas, tačiau gaisrų gesinimo operacijos vadovas Jose Gulherme nurodė, kad liepsnos grėsmę kelia „daugiau kaip 20 tūkst. hektarų“ dydžio žemės plotui. „Tai labai didelė teritorija su daugybe izoliuotų namų ir kaimų“, – sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad gaisro perimetras jau viršija 60 kilometrų.
Penktadienį įsiplieskusio gaisro išskirti dūmai ir pelenai šeštadienį nukeliavo daugiau kaip 130 kilometrų į rytus iki Fatimos miesto, kur popiežius Pranciškus laikė mišias, kuriose dalyvavo tūkstančiai piligrimų.
Kovoti su atskiru gaisru Odemiroje, netoli pietvakarinės pakrantės, buvo dislokuota dar 400 ugniagesių.
Civilinės saugos pareigūnas Tiago Bugio nurodė, kad liepsnos Odemiroje sekmadienį buvo apramintos. Nors du frontai tebebuvo aktyvūs, trečiasis, slinkęs link pietinės turistų mekos Algarvės, buvo suvaldytas.
Kaimyninėje Ispanijoje buvo pasitelkti mažiausiai penki gaisriniai orlaiviai, siekiant pažaboti didelio masto gaisrą, kuris kėlė grėsmę namams, esantiems netoli pietinių Puerto Realo ir Kadiso miestų. Tuo metu šiaurės rytinėje Ispanijos pakrantėje penktadienį prasidėjęs, beveik 600 hektarų dydžio žemės plotą sunaikinęs gaisras sekmadienį, nepaisant stiprių vėjų, buvo suvaldytas.
Remiantis pirminiais vyriausybės vertinimais, per pastarąsias tris dienas Ispanijoje gaisrai išdegino daugiau kaip 1 tūkst. hektarų dydžio žemės plotą.
Pietiniame Andalūzijos regione temperatūra buvo priartėjusi prie 40 laipsnių Celsijaus. Pirmadienį šalis ruošiasi tolesnei kaitrai.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Tam tikras planetos dalis šiuo metu veikiant karščio bangoms, potvyniams ir gaisrams, popiežius Pranciškus sekmadienį paragino visų valstybių politinius lyderius imtis daugiau veiksmų dėl klimato kaitos.
Kaip pranešama, pontifikas šį raginimą išsakė po savo tradicinės „Viešpaties angelo“ maldos Šv. Petro aikštėje Vatikane.
„Čia ir daugelyje šalių išgyvename ekstremalius klimato reiškinius, – teigė popiežius. – Dar kartą kreipiuosi į valstybių lyderius, kad būtų imtasi konkretesnių veiksmų siekiant apriboti teršalų išlakas. Tai yra neatidėliotinas iššūkis, kurio nevalia nukelti, tai liečia visus. Apsaugokime mūsų bendrus namus!“
Šventasis Tėvas paminėjo Pietų Korėją neseniai ištikusius potvynius.
Pastarosiomis dienomis Italiją ir nemažą Pietų Europos dalį taip pat užklupo karščių bangos. Tuo metu iš Graikijos Rodo salos dėl miškų gaisrų teko evakuoti tūkstančius žmonių.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Graikijos Rodo saloje siaučiant gaisrams, Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja Lietuvos piliečiams įvertinti būtinybę keliauti į salą.
„URM rekomenduoja piliečiams įvertinti būtinybę keliauti į Rodo salą. Lietuvos ambasada Graikijoje atidžiai seka informaciją dėl gaisrų Rodo saloje bei palaiko ryšį su vietos tarnybomis“, – Eltai sakė Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė.
„Lietuvos piliečiai esantys Graikijoje raginami sekti vietos tarnybų rekomendacijas, o esantiems Rodo saloje prireikus skubios konsulinės pagalbos kreiptis į ambasadą“, – sakė P. Levickytė.
Kaip skelbiama ministerijos interneto svetainėje, ministerija palaiko ryšį su vietos tarnybomis Rodo saloje.
„Jei esate Rodo saloje ir dėl gaisrų jums reikalinga pagalba, informuojame, kad galite kreiptis Graikijos užsienio reikalų ministerijos krizių valdymo centro specialiomis pagalbos linijomis: +30 210-3681730 ; +30 210-3681259 ; +30 210-3681350. Trumpuoju telefonu 112. Greitosios pagalbos trumpasis numeris 166“, – skelbia ministerija.
Primenama, kad Lietuvos ambasados Graikijoje kontaktinis telefonas +30 210 7294357, el.paštas: amb.gr@urm.lt. Prireikus skubios konsulinės pagalbos ambasados nedarbo valandomis galima kreiptis telefonu +370 5 236 2444.
Taip pat pranešama, kad nuo liepos 23 d.17.00 val. Rodo oro uosto T1 terminale veiks Graikijos užsienio reikalų ministerijos konsultacinis langelis, skirtas užsienio turistams.
Šešias dienas degę gaisrai ir toliau siautėja be jokio susilpnėjimo. Ketvirtadienį buvo manoma, kad gaisrai kontroliuojami, tačiau šeštadienį stiprus vėjas liepsnas nukreipė tiesiai į kaimus ir kurortus.
Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Graikijos civilinės gynybos institucijos sekmadienį perspėjo, kad didelėje Graikijos dalyje miškų gaisrų pavojus yra itin didelis.
Sekmadienį vėl tikimasi stipraus vėjo. Valstybiniam transliuotojui ERT ugniagesių atstovas sakė, kad ugniagesių komandos kovoja su gaisrais trimis pagrindiniais frontais: aplink Kiotario kurortą, Apolonos kaimą ir Gadouros rezervuarą.
Be Rodo salos, aukščiausias gaisrų pavojaus lygis paskelbtas centrinėje Graikijoje, Peloponeso pusiasalio vakaruose ir šiaurės rytuose, Atėnų apylinkėse ir Eubojos saloje.
Jau kelias dienas didžiąją Graikijos dalį apėmusi stipri karščio banga, kai daugelyje vietovių temperatūra viršija 40 laipsnių. Karščio banga Graikiją užklupo jau po užsitęsusių karštų ir sausų orų didžiojoje šalies dalyje.
Pastarosiomis savaitėmis karščio bangos taip pat užklupo didžiąją dalį Pietų Europos, įskaitant Italiją. Klimato tyrėjai perspėja, kad ateityje ekstremalios karščio bangos greičiausiai bus vis dažnesnės, nes dėl visuotinio atšilimo temperatūra kyla ir orai tampa vis nepastovesni.
Vietnamas
Saigonas, gegužės 7 d. (AFP-ELTA). Vietname pagerintas nacionalinis karščio rekordas. Šeštadienį šiaurinėje Tanhoa provincijoje viena meteorologijos stotis užfiksavo 44,1 laipsnio temperatūrą, pranešė hidrometeorologinių prognozių centras. Ligšiolinis rekordas – 43,4 laipsnio – fiksuotas 2019 m. balandį.
Pietryčių Azija nuo balandžio kenčia karščio bangą. Daugelis kaimyninių Vietnamo šalių pastaruoju metu taip pat pranešė apie rekordines temperatūras. Orai Vietnamo šiaurėje ir pietuose skiriasi. Tačiau visoje šalyje dabar prasideda karščiausi vasaros mėnesiai.
Klimato ekspertas Nguyenas Ngoc Huy kalbėjo apie „nerimą keliantį rekordą klimato kaitos ir Žemės šilimo kontekste“. Jis teigė manąs, kad „šis rekordas bus daug kartų pakartotas“.
Dar neįpusėjus kovui Ispaniją pasiekė karščio banga. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, kovo 12 d. (dpa-ELTA). Į Ispaniją plūstelėjo karščio banga. Vietomis termometrų stulpeliai savaitgalį kopė aukščiau 30 laipsnių padalos. Dešimtys tūkstančių žmonių, ieškodami atgaivos, plūdo į Viduržemio jūros paplūdimius.
Maljorkoje registruota pirmoji tropinė metų naktis: naktį iš šeštadienio į sekmadienį minimali temperatūra, pavyzdžiui, Palmoje viršijo 20 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai, jau sunkiau užmigti, Maljorkos laikraščiui „Última Hora“ sakė ekspertai.
Dar prieš dvi savaites Maljorka kovojo su sniego chaosu.
Portopí meteorologijos stotis Palmoje šeštadienį 14.00 val, fiksavo 27,3 laipsnio karščio. Tai aukščiausia kovo mėnesio temperatūra nuo orų stebėjimų pradžios. Pasak ispanų meteorologų, ligšiolinis rekordas – 26,6 laipsnio – čia pasiektas 1981 metais. Kovo rekordai krito ir kitose Ispanijos vietose. Kasteljone Valensijos regione gyvsidabrio stulpeliai pasiekė net 30,8 laipsnio padalą – ir tai yra 0,6 laipsnio daugiau už ligšiolinį rekordą.
Sekmadienį buvo kiek „gaiviau“. Tačiau, pavyzdžiui, Mursijoje vis tiek kaito iki 30 laipsnių. Meteorologai prognozuoja, kad ateinančiomis dienomis daug kur išliks šilta.
Prancūzijoje penktadienį užfiksuota aukščiausia visų laikų temperatūra šalyje – 44,3 laipsnio karščio pagal Celsijų, kai Prancūziją ir didžiąją dalį Europos alina neįprasto karščio banga.
Apie karščio rekordą Prancūzijoje paskelbė meteorologijos tarnyba „Meteo-France“.
44,3 laipsnio karščio temperatūra užfiksuota Karpantros mieste.
Ankstesnis Prancūzijos rekordas buvo 44,1 laipsnio karščio pagal Celsijų. Tokia temperatūra užfiksuota Sen Kristolyje prie Alė ir Konkerake 2003 metų rugpjūtį.
Šiemet birželį didelė dalis Europos patiria neįprastai didelius karščius, kurie jau spėjo pareikalauti pirmųjų gyvybių Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
