karštis

Aktualijos

Termometras. Slaptai.lt foto

Sekmadienį Lietuvą trumpam užplūdo labai šilta atogrąžų oro masė, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHT).
 
„13 val. oro temperatūra daugelyje vietovių perkopė 30 laipsnių ribą. Kol kas labiausiai įšilę Kaišiadoryse – ten buvo iki šiol sušilę iki 31,8 laipsnių karščio. Žemesnės temperatūros fiksuojamos vakariniuose rajonuose ir Žemaitijoje. Artimiausiomis valandomis temperatūra dar gali kilti iki 34 laipsnių“, – rašoma tarnybos feisbuko puslapyje.
 
Vis dėlto, pastebima, kad esant nemažam oro drėgnumui, juntamoji oro temperatūra daug kur siekia apie 32–37 laipsnius.
 
„Maždaug tiek laipsnių jaučia mūsų kūnas. Oro drėgnumas yra didesnis dėl minėtos atogrąžų oro masės įsiveržimo ir vakar praslinkusio lietaus, bei vykstančio intensyvaus garavimo. Esant stipriam karščiui rekomenduojama gerti daug vandens, vidurdienio ir popietės valandas geriausia praleisti pavėsyje“, – patarė LHT.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.08.06; 00:30 
Trumposios naujienos

Prancūzijos Atlanto vandenyno pakrantėje tęsiasi miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, liepos 25 d. (AFP-ELTA). Praėjusią savaitę šiaurės vakarų Prancūzijoje pratrūkę du miškų gaisrai kilo dėl padegimo, pirmadienį pranešė prokurorai. Jų teigimu, iš viso trys pastarosiomis savaitėmis kilę gaisrai buvo sukelti tyčia.
 
Du gaisrai paprastai drėgnoje ir žvarbioje šiaurės vakarų Bretanėje kilo per smarkią karščio bangą, pastarąsias dvi savaites svilinusią Europą. Juos „neabejotinai sukėlė žmogus“, sakė vietos prokurorė Carine Halley ir pridūrė, kad jų priežastį nustatė ekspertai.
 
Gaisrai Bretanėje buvo gana nedideli lyginant su kitais dviem toliau į pietus kilusiais gaisrais, kurie sunaikino daugiau nei 20 tūkst. hektarų perdžiūvusių miškų Žirondos regione aplink Bordo. Nuo liepos 12 d. su liepsnomis Žirondoje kovoja daugiau nei 2 tūkst. ugniagesių, remiamų lėktuvų ir sraigtasparnių. Iš savo namų ir stovyklaviečių šioje vietovėje evakuota iš viso 36 tūkst. žmonių.
 
Didžiausias gaisras sausumoje prie Landiro kaimo pagaliau sutramdytas, pirmadienį paskelbė aukšta vietos pareigūnė Fabienne Buccio. „Gaisras vis dar neužgesintas“, – pabrėžė ji, bet jau nebeplinta. Jis taip pat kilo dėl padegimo, praėjusią savaitę pranešė prokurorai, tačiau 39 metų įtariamasis buvo paleistas, nes trūksta įrodymų. Pasak pareigūnų, visiškai užgesinti gaisrą gali prireikti kelių savaičių ir tai priklausys nuo oro.
 
Per operacijas prieš abu gaisrus Žirondoje nesunkiai sužeisti 25 ugniagesiai, bet niekas nežuvo, o tai F. Buccio įvertino kaip „teigiamą“ rezultatą. Sunaikinti penki namai, restoranas ir naktinis klubas bei penkios stovyklavietės. Tačiau 2800 pastatų, kuriems grėsė tiesioginis pavojus, liko nepažeisti, sakė ji.
 
Ugnis sunaikino didžiulius miško plotus aplink populiarią Pilos kopą Atlanto vandenyno pakrantėje – aukščiausią Europos smėlio kopą, kurią vasaros mėnesiais paprastai užplūsta turistai. Manoma, kad šis gaisras kilo netyčia nuo kibirkšties iš transporto priemonės.
 
Praeitos savaitė apokaliptiniai vaizdai ir daugelyje vietovių užfiksuoti rekordai, kai temperatūra viršijo 40 laipsnių Celsijaus, vėl paskatino Prancūzijoje diskusijas apie klimato kaitą. Ekspertai teigia, kad dėl žmogaus sukelto visuotinio atšilimo karščio bangų, sausrų ir miškų gaisrų rizika didės.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.07.26; 07:27
Trumposios naujienos

Šiais metais Europoje jau išdegė daugiau miškų nei pernai. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Miškų gaisrai Europoje šiais metais jau sunaikino didesnius plotus nei per visus 2021-uosius. Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (Effis) duomenimis, Europos Sąjungoje nuo metų pradžios išdegė 517 881 hektaras arba kiek daugiau nei 5 000 kvadratinių kilometrų miškų.
 
„Padėtis yra dar blogesnė nei tikėtasi, nors ilgalaikės prognozės rodė temperatūros anomalijas“, – sakė „Effis“ koordinatorius Jesúsas San Miguelis. Praėjusių savaičių karščio banga esą yra lemiamas veiksnys ir „vienareikšmiškai“ susijęs su globaliu klimato šilimu.
 
Jei tendencijos tęsis, šie metai gali prilygti 2017-iesiems ar net juos pranokti. 2017 metais pelenais virto beveik 990 000 hektarų (beveik 10 000 kvadratinių kilometrų) augmenijos. Ir tai buvo blogiausi metai nuo „Effis“ stebėjimų pradžios.
 
Praėjusiomis dienomis dideli gaisrai tūkstančių hektarų plotuose pirmiausiai liepsnojo Prancūzijoje ir Ispanijoje. Dabar čia situacija nurimusi.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.07.22; 05:55
Trumposios naujienos

Prancūzijoje – daugybė karščio rekordų. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Per Prancūziją ritantis karščio bangai, pasiekta naujų temperatūros rekordų. Daugelyje šalies miestų pirmadienį išmatuotos aukščiausios visų laikų temperatūros, pranešė nacionalinė meteorologijos tarnyba.
 
Breste Atlanto pakrantėje pačiuose Bretanės šiaurės vakaruose, pavyzdžiui, termometrų stulpeliai kopė iki 39,3 laipsnio padalos. Tai daugiau nei 4 laipsniais aukštesnė temperatūra už ligšiolinį rekordą, kai 2002-aisiais kaito iki 35,1 laipsnio.
 
Sen Brio, taip pat Bretanėje, karštis siekė 39,5 laipsnio. Čia ligšiolinis rekordas buvo 38,1 laipsnio. Nanto mieste tvyrojo 42 laipsniai – pagerintas 1949 metų 40,3 laipsnio karščio rekordas.
 
Karščiausia kada nors Prancūzijos žemyninėje dalyje išmatuota temperatūra – 46 laipsniai. Ji 2019-aisiais fiksuota Verargo kaime, esančiame į šiaurės rytus nuo Monpeljė Pietų Prancūzijoje.
 
Labai aukštos temperatūros nuo vasaros pradžios Prancūzijoje sukėlė sausrą ir virtinę miškų gaisrų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.07.19; 06:25
Trumposios naujienos

Indijoje ir Pakistane žmonės kenčia pavojingą karštį. EPA-ELTA nuotr.

Ženeva/Naujasis Delis, balandžio 29 d. (dpa-ELTA). Šimtai milijonų žmonių Šiaurės Indijoje ir Pakistane kenčia balandžio mėnesiui beprecedenčius karščius. Temperatūra čia daug kur jau viršijo 45 laipsnius, o savaitgalį gali perkopti ir 50 laipsnių ribą, penktadienį Ženevoje sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) atstovė. Padėties pagerėjimo tikimasi tik kitos savaitės pradžioje.
 
Tokių temperatūrų šiuo metų laiku dalyje minėtų regionų dar niekada nėra buvę, Šveicarijos stočiai SRF sakė klimato tyrėjas Erichas Fischeris iš Ciūricho. Karščio banga, anot jo, greičiausiai pagerins rekordus.
 
Kartu su didele oro drėgme ten susidaro žmonėms sunkiai pakeliamos sąlygos, teigė ekspertas. Tai vienas tankiausiai apgyvendintų pasaulio regionų, kuriame gyvena apie 10 proc. planetos gyventojų. Žmonės gyvena arti vieni kitų, oro tarša yra didelė, naktys karštos. Daugelis žmonių neturi galimybių atsivėsinti. Jei tokios karščio bangos truktų ilgiau, žmonės, neturėdami prieigos prie kondicionuojamų patalpų, čia neužilgo negalėtų gyventi.
 
Ar ši karščio banga tiesiogiai susijusi su klimato kaita, dar sunku pasakyti, sakė PMO atstovė. Tačiau tokie įvykiai sutampa su klimato tyrėjų prognozėmis, kad klimato šilimas Pietų Azijoje sudaro sąlygas dažnesniems ir intensyvesniems orų ekstremumams.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.30; 06:30
Aktualijos

Fontanas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Penktadienis bus karščiausia šios savaitės diena – vietomis svilins 34 laipsnių karštis, vos vos atvėsti turėtų savaitgalį – lengviau turėtų būti žmonėms vakariniuose rajonuose, LRT radijui sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) sinoptikas Tadas Kantautas.
 
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penktadienio dieną vakariniuose rajonuose vietomis trumpas lietus, vakare kai kur smarkus, perkūnija, per perkūniją vėjo gūsiai kai kur sieks 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 29–34 laipsniai karščio.
 
Šeštadienio naktį vakariniuose rajonuose, dieną vietomis, daugiausia Vakarų ir Vidurio Lietuvoje, trumpas lietus, kai kur su perkūnija, per perkūniją vėjo gūsiai kai kur sieks 15–17 m/s. Temperatūra naktį 17–22, dieną 27–32, vakariniuose rajonuose vietomis 24–26 laipsniai.
 
Sekmadienį kai kur trumpas lietus, galima perkūnija. Temperatūra naktį 14–19, dieną 25–30 laipsnių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.09; 00:30
Trumposios naujienos

Kalifornijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.

Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas tikina, kad didžiuliai gaisrai, niokojantys JAV vakarų pakrantę, deda tašką diskusijose dėl klimato kaitos, rašo BBC.
 
„Tiesiog atvykite į Kalifornijos valstiją – įsitikinkite savo akimis“, – gubernatorius sakė žurnalistams, stovėdamas ant išdegusio kalno.
Kalifornijos valstijoje gesinamas gaisras. EPA – ELTA nuotr.
 
Gaisrai Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono valstijose siaučia jau tris savaites. Jiems plisti padeda vėjas ir rekordinis karštis. Ugnis išdegino milijonus akrų žemės, sunaikino tūkstančius namų ir pražudė mažiausiai 25 žmones.
 
Penktadienį Oregono gubernatorė Kate Brown sakė, kad vien jos valstijoje be žinios dingo dešimtys žmonių.
 
Pastarosiomis savaitėmis JAV vakarų pakrantėje išdegė 4,5 mln. akrų žemės plotas – maždaug tokio dydžio yra Velsas ar Konektikuto valstija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.13; 00:30
Trumposios naujienos

Rusijos miškų tarnyba pranešė, kad, šeštadienio duomenimis, šalies šiaurės laukinėje gamtoje liepsnoja beveik trys šimtai miškų gaisrų, kuriuos bandoma suvaldyti ir sprogmenimis, ir debesų sėja.
 
Nuo sausio Sibire fiksuojami neįprastai šilti orai ir itin maža dirvožemio drėgmė prisidėjo prie praėjusių metų vasarą regioną siaubusių miškų gaisrų įsiliepsnojimo, šią savaitę sakė Europos Sąjungos klimato stebėsenos agentūra.
 
Nuo birželio Sibire ir kai kuriose Aliaskos dalyse daugėja ir intensyvėja miško gaisrai. Agentūra teigė, kad šį mėnesį į atmosferą išmesta didžiausia anglies dioksido mėnesinė norma – 59 mln. tonų – nuo duomenų rinkimo pradžios 2003 metais.
 
Rusijos miškų saugos tarnyba teigė bandanti suvaldyti 136 gaisrus, išsidėsčiusius didesniame nei 43 tūkst. hektarų plote. Tarnybos teigimu, gaisrininkai gaisrų suvaldymui naudoja sprogmenis ir tam, kad paskatintų lietų, debesis sėja sidabro jodidu.
 
Tačiau kitus 159 gaisrus imta laikyti pernelyg nutolusiais ir kainuosiančiais pernelyg daug lėšų. Anot tarnybos, šiuo metu tose vietovėse, kur buvo nutraukta ugniagesių veikla, liepsnoja 333 tūkst. hektarų plotas.
 
Šiuo metu liepsnojančios teritorijos plotas, lyginant su praėjusia savaite, yra mažesnis. Tarnyba tuomet skelbė, kad pleška 2 mln. hektarų plotas.
 
Nuo birželio vidurio Rusijos šiauriniame Sibiro regione ir už Šiaurės poliarinio rato ribų fiksuojami precedento neturintys karščio rekordai.
 
Rusijos orų tarnybos ekspertas Romanas Vilfandas sakė, kad šiaurės pusrutulyje padaugėjo debesis ir lietų išsklaidančių anticiklonų. Arktyje vasaromis saulė nenusileidžia už horizonto, o tai reiškia, kad saulės šviesa Žemės paviršių kaitina visą parą ir padidina gaisrų riziką, teigė jis.
 
Ketvirtadienį Rusijos orų tarnyba teigė, kad šiemet miškų gaisrai per tą patį laikotarpį kaip ir praėjusiais metais apėmė 9,6 proc. didesnį žemės plotą.
 
Naujos palydovų nuotraukos šeštadienį parodė, kad didžiausi gaisrai siautėja Rusijos retai apgyvendintame ir su Arkties vandenynu besiribojančiame Jakutijos regione.
 
Gelbėjimo tarnybos regione, kuriame temperatūros stulpeliai nenusileidžia žemiau nei 30 laipsnių Celsijaus, beveik visą šią savaitę bandė numalšinti netoli vienos naftos saugyklos siautėjusį gaisrą. Penktadienį jos paskelbė, kad nebeliko pavojaus apgyvendintoms vietovėms.
 
Regione liepos 2 dieną dėl miškų gaisrų buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Jakutijos gubernatorius teigė, kad gaisrus sukėlė „sausa perkūnija“.
 
Palydovų duomenis analizuojanti Rusijos „Greenpeace“ miškų programa šeštadienį teigė, kad nuo 2020 pradžios miškų gaisrai paveikė 9,26 mln. hektarų plotą, dydžiu aplenkiantį Portugaliją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 10:24
Trumposios naujienos

Gaisrai Australijoje. EPA – ELTA nuotr.

Pirmadienį kovodamas su Australijos rytuose siautėjančiais krūmynų gaisrais žuvo savanoris ugniagesys, pranešė šalies Regionų ugniagesių tarnyba (RFS).
 
Ugniagesys žuvo apvirtus jo gaisriniam automobiliui, tviteryje pranešė RFS. Nelaimė įvyko Naujojo Pietų Velso valstijoje, 70 km į rytus nuo Olberio miesto.
 
Tai jau trečias ugniagesys, kurio gyvybę pasiglemžė spalį pasidėję gaisrai. 90 proc. ugniagesių, kovojančių su šimtais gaisrų rytinėje Australijos pakrantėje, yra neapmokami savanoriai, kurie palieka darbus, kad apsaugotų savo namus.
 
Per nelaimę pirmadienį dar du ugniagesiai patyrė nudegimus. Manoma, kad gaisrinis automobilis apvirto dėl itin stipraus vėjo.
 
„Drąsus ugniagesys neteko savo gyvybės saugodamas bendruomenę į rytus nuo Olberio. Tokiu metu tiesiog trūksta žodžių“, – tviteryje rašė Naujojo Pietų Velso premjerė Gladys Berejiklian.
 
Olberis yra netoli Viktorijos valstijos sienos, kur ugniagesiai kovoja su gaisrais, sustiprėjusiais dėl karščio bangos. Savaitgalį Viktorijos ugniagesiai paragino visus gyventojus ir turistus evakuotis iš Gipslendo regiono.
Australijos gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
 
Iš viso regione yra apie 30 tūkst. turistų, tačiau ne visi laikosi reikalavimo evakuotis.
 
Australijos meteorologijos biuras informavo, kad Viktorijoje temperatūra pasiekė 40 laipsnių Celsijaus, o gaisrai gali dar labiau išplisti dėl pasikeisiančios vėjo krypties.
 
Antradienį Sidnėjuje sinoptikai prognozuoja 44 laipsnių karštį, o kai kuriuose miesteliuose – net 45 laipsnius. Tuo tarpu vėjo greitis sieks 14–17 m/s, o gūsiai – iki 22 m/s.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 07:35
Trumposios naujienos

Australijoje tvyrantis didžiulis karštis šeštadienį suintensyvino krūmynų gaisrus, siaučiančius kai kuriose šalies dalyse.
 
Esant tokioms katastrofiškoms oro sąlygoms, nekontroliuojami gaisrai aplink Sidnėjų susmarkėjo. Į šiaurę, pietus ir vakarus nuo Sidnėjaus liepsnojant gaisrams, miestą apgaubė nuodingi dūmai.
 
Australijos rytinę pakrantę alina rekordinė karščio banga, atkeliavusi iš vakarinės šalies dalies.
 
„Šiandien siaubinga diena“, – šeštadienio popietę sakė Naujojo Pietų Velso valstijos priešgaisrinės tarnybos komisaras Shane’as Fitzsimmonsas.
 
Australija kasmet susiduria su krūmynų gaisrais, bet šių metų gaisrų sezonas prasidėjo neįprastai anksti ir yra daug intensyvesnis. Gaisrai šio sezono metu jau išdegino mažiausiai trijų milijonų hektarų plotą, pražudė 10 žmonių ir suniokojo daugiau kaip 800 namų. Kovą su gaisrais sunkina rekordiškai didelis karštis, sausra ir stiprūs vėjai. Kai kurios sritys nematė lietaus daugiau nei 12 mėnesių.
 
Gaisrai siautėja Naujojo Pietų Velso, Viktorijos ir Pietų Australijos valstijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:29