Karolis III ir karalienė Kamila. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 6 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Jungtinės Karalystės karalių Karolį III ir karalienę Kamilą karūnavimo proga.
Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos valstybės vadovo vaizdo kreipimusi.
„Visos ukrainiečių tautos vardu sveikinu Jų Didenybes – tikrus Ukrainos draugus – su šiuo istoriniu įvykiu, kuris pradeda naują Didžiosios Britanijos monarchijos epochą. Linkiu karaliui Karoliui III ilgų sėkmingo valdymo metų, o Jungtinės Karalystės žmonėms – klestėjimo ir bendrų su mumis pergalių“, – pareiškė V. Zelenskis.
Kartu Ukrainos prezidentas pridūrė, kad jam buvo garbė asmeniškai susitikti su Jo Didenybe Londone.
„Man buvo garbė asmeniškai susitikti su Jo Didenybe Londone, aš prisimenu mūsų pokalbį, prisimenu nuoširdžius jausmus Ukrainai ir ukrainiečiams. Ir ačiū už palaikymą! Ačiū visiems britams”, – pabrėžė prezidentas.
Kaip jau buvo pranešta, karaliaus Karolio III karūnavimo ceremonija įvyko šeštadienį, gegužės 6-ąją, Vestminsterio abatijoje Londone. Didžiosios Britanijos monarchai yra vieninteliai Europoje, išsaugoję karūnavimo tradiciją daugiau kaip tūkstantį metų.
Karalius Mindaugas. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Tolumoje – Lietuvos nacionalinis muziejus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva minės Valstybės dieną – pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę.
Su Mindaugo vardu siejamas Lietuvos valstybės susidarymas XIII amžiuje. Šis valdovas nutiesė Lietuvai politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius į modernią Europą. Istorikų teigimu, pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius buvo asmenybė, pranokusi savo epochą politine strategija, mentalitetu ir dvasine jėga. Šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju, mat sugebėjo vykdyti tokią politiką, kuri niekais pavertė Kryžiuočių ordino planus.
Ypač reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis buvo krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 metais. Tų metų liepos 17 dieną paskelbta popiežiaus bule buvo pripažinta Lietuvos karalystė ir duotas nurodymas karūnuoti Mindaugą.
Karalius Mindaugas ir kunigaikštienė Morta buvo vainikuoti 1253 metų liepos 6-ąją. Karaliaus vainiką Mindaugui suteikęs Romos popiežius tuomet įkūrė ir pirmąją Lietuvos vyskupiją.
Jaunos valstybės galimybes dar viduramžiais integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai kultūrai, nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 metais.
Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena buvo švenčiama jau nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje.
Atkūrus nepriklausomybę liepos 6-oji valstybės švente paskelbta 1990 metais ir pirmą kartą švęsta 1991 metų liepos 6-ąją.
2003-iaisiais, minint 750-ąsias vainikavimo metines, Vilniuje buvo atidengtas paminklas karaliui Mindaugui.
Šiemet, minint Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną, numatyti įvairūs renginiai, primenantys mūsų valstybės ištakas, jos istoriją.
Liepos 6-osios rytą Prezidento rūmuose bus teikiami Valstybės apdovanojimai.
Vidudienį sostinės Simono Daukanto aikštėje – Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija. Prezidento Gitano Nausėdos kalba.
Tuo pat metu Vyčio Kryžiaus ordino vėliava bus pakelta ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune.
Po valandos – Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Vėliau – diskusija „Kas yra Ukraina?” Prezidento rūmų parke.
Pavakare – parodos „Sugrįžimas: dingusios 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys” atidarymas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
20.00 val. Lietuvos kultūros sostinėje Alytuje prasidės šventinis renginys „Tautiška giesmė aplink pasaulį 2022″.
Artėjant 21 valandai prezidentas Gitanas Nausėda pakvies Lietuvoje ir visame pasaulyje giedoti Tautišką giesmę.
Šventinių renginių programą užbaigs Amilcare Ponchielli opera „Lietuviai” Valdovų rūmų Didžiajame kieme.
