Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad problemos dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje kyla dėl to, jog šalies politikai daugiau kalba apie Berlyno įsipareigojimus, nei iš esmės stengiasi paspartinti vokiečių karių perkėlimą į šalį.
Be to, šalies vadovo manymu, situaciją apsunkina ir politinė konkurencija, kai dalis valstybės institucijų bei politikų ginčijasi, „kas labiau myli Lietuvą“ – t. y., kas geriau atliepia šalies nacionalinio saugumo interesus.
G. Nausėda pažymėjo, kad matydama Vilniuje kylančias abejones ir diskusijas, Vokietija kelia klausimą, ar Lietuva iš tikrųjų žino, ko nori. Tad prezidentas ragina atrasti vieningą sutarimą dėl prioritetinio Lietuvos krašto apsaugos klausimo.
„Problema ta, kad mes labai daug šnekame. Jeigu mes tiek pat darytume, kiek šnekame, manau, tikrai turėtume labai apčiuopiamų rezultatų. Bet kol kas visas garas išeina tarpusavio santykių aiškinimuisi ir tai tikrai nepadeda“, – trečiadienį Delfi TV teigė šalies vadovas.
„Vokietijos politikai, Vokietijos visuomenė stebi mūsų diskusijas, daro tam tikras išvadas, kad, kai kuriais požiūriais, pati Lietuva nebežino, ko ji nori“, – pridūrė jis.
Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Interviu metu paklaustas, ko gi Lietuva nori, G. Nausėda patikino, jog Vilniaus siekis – kiek įmanoma aktyvesnis Berlyno karinis buvimas šalyje. O tai, prezidento įsitikinimu, labiausiai priklauso nuo Lietuvos pasirengimo sukurti sąjungininkų dislokavimui reikalingą infrastruktūrą. Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.
„Aš manau, kad tai labai smarkiai priklauso nuo Lietuvos gebėjimo pasirengti, nes Vokietijos pusė stebi šį gebėjimą, puikiai supranta, koks pasirengimas yra šiuo metu. Aš manau, kad net ir pačios Vokietijos politinis procesas, pasirengimas keisis priklausomai nuo to, kokią pažangą mes darysime šia prasme“, – patikino jis ir pasidžiaugė Lietuvos daroma pažanga šioje srityje“, – kalbėjo jis.
Ragina politikams nerungtyniauti, kas labiau myli Lietuvą
Pasak šalies vadovo, papildomi keblumai dėl vokiečių karių dislokavimo procesų atsiranda ir tada, kai susitarimas su Berlynu apsipina skirtingomis interpretacijomis.
„Mes kartais lygioje vietoje sudarome sau problemų, imdami interpretuoti, kažką savaip svarstyti. Iš esmės tekstas yra pakankamai aiškus – Vokietija stengiasi padidinti savo karinę paramą čia, Lietuvoje, iki brigados lygio ir tai yra įtvirtinta Madrido dokumentuose“, – užtikrino G. Nausėda.
Visgi, G. Nausėda leido suprasti, jog santykius su Vokietija itin apsunkina vidinės valdančiosios koalicijos atstovų batalijos bei politinė konkurencija.
„Manau, kad mums visiems kartu, nepriklausomai nuo to, ar kalba eina apie komiteto pirmininką Seime, ar krašto apsaugos ministrą, ar valdančiosios koalicijos partijų vadovus – turime labai aiškiai pasakyti, kad Lietuvos interesas yra kiek galima didesnis Vokietijos karinės galios įsitraukimas į rytinio NATO sparno gynybą, saugumo klausimus“, – nurodė jis.
Šalies vadovas tiksliai neįvardijo, kokios personos, jo manymu, įnirtingiausiai laužo ietis, tačiau paragino politikus rasti bendrą sutarimą, o vietoje vidinių kivirčų – kalbėti apie pažangą ir daromus darbus, leisiančius paspartinti karinį Berlyno buvimą Lietuvoje.
„Jeigu mes apie tai (daromą pažangą – ELTA) daugiau kalbėtume, manau, kad tai ir Vokietijos pusei padarytų kur kas didesnį įspūdį negu draskymasis marškinių ant krūtinės ir sakymas, kad aš labiau už tave myliu Lietuvą“, – aiškino prezidentas.
„Tiesiog vyksta tam tikras demonstravimas, kad galbūt vienos institucijos mažiau atsižvelgia į Lietuvos nacionalinio saugumo poreikius, o kitos labiau. Mano manymu, toks ginčas yra beprasmiškas, nes iki galo mes taip ir neišsiaiškinsime. Svarbu, kad visi darytume tuos pačius darbus, nes, manau, kad visi vienodai mylime Lietuvą“, – tęsė jis.
Abejoja, ar reikia įstatymo dėl brigados dislokavimo
Be to, prezidentas G. Nausėda suabejojo ir specialaus įstatymo, kuriuo būtų užtikrintos tinkamos sąlygos Vokietijos brigados dislokavimui, būtinybe. Šalies vadovo manymu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyva neįtvirtina Lietuvos įsipareigojimo Berlynui, bet veikiau priešingai – kelia papildomų klausimų partneriams. Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
„Nesu tikras, ar tam reikia įstatymo. Jeigu toks įstatymas padarytų teigiamą poveikį mūsų partneriams ir savotiškai manifestuotų mūsų didžiulį norą, pasirengimą ir, svarbiausia, apibūdintų, kad tai mums labai svarbus prioritetas, tada sakyčiau galbūt“, – svarstė jis.
„Bet šiuo metu man susidaro įspūdis, kad šio įstatymo svarstymas – tik atvirkščiai – sukelia daugiau klausimų mūsų partneriams negu duoda jiems atsakymų“, – konstatavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
