Kanados premjeras Justinas Trudeau. ELTA / Andrius Ufartas
Kanada prieštarauja bet kokiam kasetinės amunicijos naudojimui mūšio lauke.
Tai antradienį Vilniuje pareiškė Kanados premjeras Justinas Trudeau, praneša „Ukrinform“,
„Kanada buvo viena iš šalių, vadovavusių judėjimui už kasetinių šaudmenų uždraudimą pasaulyje. Mes ir ateityje sieksime, kad jų nebūtų galima naudoti“, – sakė J. Trudeau.
Kanada yra viena iš 123 šalių, pasirašiusių Konvenciją, kuri draudžia gaminti, naudoti, perduoti ir kaupti tokius šaudmenis.
Kaip jau buvo pranešta, JAV gynybos departamentas praėjusią savaitę paskelbė, kad Ukrainai skiriamas naujas 800 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketas, kuriame bus ir kasetinių šaudmenų. Vokietija, Ispanija ir Didžioji Britanija jau pareiškė nepritariančios kasetinių šaudmenų tiekimui Ukrainai.
Jake Sullivanas. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, liepos 8 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė perduos Ukrainai kasetinės amunicijos, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos. Tai buvo sunkus sprendimas, tačiau prezidentas Joe Bidenas nusprendė žengti šį žingsnį, penktadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas.
Jis gynė sprendimą. „Mes suprantame, jog kasetiniai šaudmenys kelia riziką, kad dėl nesprogusios amunicijos gali nukentėti civiliai gyventojai. Dėl to atidėliojome sprendimą tiek, kiek galėjome“, – sakė J. Sullivanas.
Ukraina kasetinę amuniciją savo šalyje naudos gynybai, pabrėžė jis. Kasetinius sprogmenis Ukrainoje naudoja ir Rusija. Pasak J. Sullivano, J. Bidenas dėl šio žingsnio konsultavosi su sąjungininkais. „Šiame konflikto etape jokiu metu nepaliksime Ukrainos be apsaugos. Taškas“, – kalbėjo patarėjas.
Ukraina jau seniai reikalauja kasetinės amunicijos. Kasetine amunicija vadinami sprogmenys, kurie detonuoja ore virš taikinio ir paskleidžia daug nedidelių bombelių. Kastinė amunicija prieštaringai vertinama pirmiausiai dėl to, kad daugelis šių bombelių iš karto nesprogsta ir dar ilgai po numetimo gali žudyti ar žaloti žmones ir todėl kelia ypatingą pavojų civiliams gyventojams.
JAV laikomos svarbiausia Ukrainos sąjungininke gynybinėje kovoje su Rusijos invazija. Pentagono duomenimis, JAV nuo karo pradžios 2022 m. vasarį Ukrainai skyrė ar pažadėjo karinės paramos už daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.
Nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. Armėnijos ginkluotosios pajėgos apgalvotai, kryptingai, sistemingai taikosi į Azerbaidžano civilius gyventojus, privačius namus ir civilinę infrastruktūrą.
Tokiu būdu Armėnija šiurkščiai pažeidžia savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat nepaiso spalio 10, 18 ir 25 dienomis paskelbtų humanitarinių paliaubų.
Bardoje apraudami žuvusieji
Spalio 28 dieną Armėnija vėl didino įtampą atakuodama įvairiomis kryptimis, taip pat ir tarptautinę sieną su Azerbaidžanu. Azerbaidžano pasienio regionai – Tovuzas, Gadabaj, Daškasanas ir Gubadlis buvo apšaudyti priešo iš Armėnijos Berdo, Čambarako, Vardeniso ir Goruso regionų teritorijos.
Be to, Armėnijos ginkluotosios pajėgos nuolat taikėsi į Agdžabedį, Bardą, Goranbojų ir Terterį su sunkiąja artilerija, įskaitant „Smerch“ ir BM-21 „Grad“ daugkartines paleidimo raketų sistemas, kurios sukėlė milžiniškas žmonių kančias ir žalą civilinei infrastruktūrai.
Barda po apšaudymo
Azerbaidžano nacionalinė kovos su minomis agentūra (ANAMA) pranešė, kad Bardos regionas buvo užpultas 300 mm raketomis „Smerch“ 9M525, kuriose buvo bombų 9N235, o tai yra kasetinis šaudmuo, uždraustas pagal tarptautinę teisę.
Spalio 28 d. iš viso žuvo 90 civilių, įskaitant vaikus, moteris ir pagyvenusius žmones, daugiau nei 380 civilių buvo paguldyti į ligoninę dėl sunkių sužalojimų. Šiuo metu vertinama žala privačiai ir viešajai nuosavybei (spalio 27 d. pranešta apie 2300 privačių namų, 92 daugiabučių namų ir daugiau nei 400 civilinės infrastruktūros nuostolių).
Plačios ir sistemingos raketų atakos Bardos mieste
Spalio 28 d. Armėnija, vykdydama savo politiką, Azerbaidžane surengė dar vieną žiaurų nusikaltimą prieš civilius. Maždaug 13 valandą vietiniu laiku Armėnija paleido 300 mm „Smerch“ raketas su uždraustais kasetiniais šaudmenimis į tankiai apgyvendintas Bardos miesto vietas (esančias maždaug 100 km nuo Armėnijos sienos ir 30 km nuo konflikto zonos), įskaitant verslo centrą ir apylinkes. Šiuo metu Generalinė prokuratūra patvirtino 21 žuvusį ir daugiau kaip 70 sužeistų civilių. Civilinės infrastruktūros objektai ir transporto priemonės buvo gerokai apgadinti.
Barda apšaudyta štai tokiomis bombomis
Ataka prieš Bardos gyvenamuosius rajonus yra antras apgalvotas išpuolis per 20 valandų su uždraustais šaudmenimis. Anksčiau, spalio 27 d., dėl Armėnijos užpuolimo naudojant tos pačios rūšies kasetinius šaudmenis, žuvo keturi civiliai ir dar trylika civilių buvo sužeista. Pranešama, kad iš viso per 20 valandų Bardos regione civilių aukų yra 108 su 25 žuvusiais ir 83 sužeistais (šiuo metu aukų sąrašas tikslinamas).
Išpuolis prieš Bardos miestą šiuo metu yra vienintelis, labiausiai kruvinas.
Remiantis ANAMA pranešimu, šešios vietos (Husejno Džavido g., Baku g., Natavano g., Koroglu g., Bahaduro Hadžijevo g. ir Hejdaro Aliyevo – Uzeiro Hadžibejovo perėja) Bardos mieste nukentėjo nuo 300 mm „Smerch“ 9M525 raketos su 9N235 bombomis.
Bardoje gesinamas padegtas automobilis
Tai – dar vienas Armėnijos vyriausybės teroro aktas prieš taikius Azerbaidžano gyventojus, atitinkantis žinomą teroristinių veiksmų modelį, kurį anksčiau Armėnija sąmoningai, plačiai ir sistemingai įvykdė Gandžoje, Terteryje ir kituose miestuose.
Armėnijos vyriausybės pareigūnai viešai paskelbė teroro politiką kaip strategiją smogti taikioms gyvenvietėms, kad sukeltų paniką.
Raketos išpuoliai prieš civilius Bardos gyventojus, taip pat balistinių raketų išpuoliai prieš Gandžą ir kitus miestus yra karinis nusikaltimas ir nusikaltimas prieš žmoniją, įvykdytas sąmoningai, kryptingai ir ne vieną kartą.
Čia pateikiamos nuotraukos iš įvykio vietų Bardoje.
