Indijoje per teroro aktą sužeisti keturi žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Naujasis Delis, sausio 25 d. (ELTA). Indijoje antradienį nežinomi teroristai metė granatą į saugumo pajėgų pareigūnus, sužeisti mažiausiai keturi žmonės. Kaip pranešė televizijos kanalas NDTV, išpuolis buvo surengtas Srinagare – šalies šiaurėje esančios Džamu ir Kašmyro sąjunginės teritorijos sostinėje.
Per teroro aktą nukentėjo policininkas, jo žmona ir dar du žmonės. Sužeistieji skubiai nugabenti į ligoninę, jų būklė stabili.
Kol kas nė viena iš regione veikiančių ekstremistinių grupuočių neprisiėmė atsakomybės už šią akciją. Incidentas įvyko sausio 26-ąją Indijoje švenčiamos nacionalinės šventės – Respublikos dienos – išvakarėse.
Anksčiau antradienį laikraštis „The Asian Age“ pranešė, kad Indija paskelbė aukštesnio lygio kovinę parengtį pasienio kariuomenėje, dislokuotoje palei kontrolės liniją Kašmyre, dėl galimo teroristų skverbimosi iš kaimyninio Pakistano. Pasak pasienio kariuomenės vadovybės, žvalgybos duomenimis, į Indiją mėgina patekti 104-135 smogikai, kurių tikslas – vykdyti teroro aktus per šventę.
Praėjusią savaitę Indijos specialiosios tarnybos pranešė apie galimą teroristinį sąmokslą prieš šalies premjerą Narendrą Modį ir aukštus asmenis, dalyvausiančius Respublikos dienos iškilmėse šalies sostinėje.
1950 metų sausio 26-ąją įsigaliojo Indijos konstitucija, paskelbusi šalį respublika. Nuo to laiko Indijoje kasmet švenčiama Respublikos diena. Šių metų rugpjūtį Indija taip pat pažymės nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos 75-ąsias metines.
Kašmyro teritorija yra Indijos ir Pakistano ginčo objektas nuo 1947 metų, kai Britų Indija, tapusi nepriklausoma, pasidalijo į dvi valstybes pagal religinę priklausomybę. Šiuo metu regione nėra valstybinės sienos: jo teritoriją skiria kontrolės linija. Indijai priklausančioje dalyje aktyviai veikia grupuotės, siekiančios jos atsiskyrimo nuo šalies.
Naujasis Delis nuolat kaltina Islamabadą remiant ekstremistus Džamu ir Kašmyro regione, Pakistanas šiuos kaltinimus neigia.
Pakistane protestais minimos pirmosios Kašmyro statuso panaikinimo metinės. EPA-ELTA nuotr.
Didžiausiuose Pakistano miestuose tūkstančiai žmonių trečiadienį rinkosi į protestus, praėjus lygiai vieneriems metams po to, kai kaimyninė Indija panaikino specialųjį Kašmyro regiono statusą.
Protestuose dalyvavo politiniai lyderiai, profsąjungos, advokatų draugijos ir teisių aktyvistai, siekdami pasmerkti tai, ką vadino „represyviu Indijos sprendimiu“.
Šalies prezidentas Arifas Alvis ir užsienio reikalų ministras Shahas Mehmoodas Qureshis vadovavo didžiausiam protestui Islamabade, kur protestuotojai šūkavo prieš Indiją nukreiptus šūkius ir reikalavo pasaulio jėgų įsikišimo.
Indijos hinduistų nacionalistų vyriausybė Kašmyro regione dislokavo daugiau pajėgų, prieš paskelbdama 2019 metų rugpjūčio 5 dieną, kad vienašališkai panaikina Kašmyro pusiau autonominį statusą.
Daugiausiai musulmonų apgyvendintą Himalajų slėnyje įsikūrusį regioną kontroliuoja Naujasis Delis ir Islamabadas, tačiau visiškos kontrolės reikalauja abi pusės.
Pakistanas atmeta tai, ką laiko Naujojo Delio įvykdyta Kašmyro aneksija – tai prieštarauja Islamabado pozicijai, kad regiono likimą turėtų spręsti Jungtinių Tautų (JT) organizuojamas plebiscitas.
Indijai žengus šį žingsnį, Pakistanas su šalimi apribojo diplomatinius santykius, sustabdė tarpvalstybinių autobusų paslaugas ir sustabdė dvišalę prekybą.
„Indijos veiksmai Kašmyre yra blogiausias teisių pažeidimas“, – teigė prezidentas A. Alvis.
Šalies premjeras Imranas Khanas vadovavo protestui Pakistano kontroliuojamoje Kašmyro dalyje ir paragino pasaulį įsikišti bei imtis veiksmų prieš žingsnį, kuris, pasak jo, savo pačių namuose įkalino 8 mln. Kašmyro musulmonų.
Sakytoje kalboje I. Khanas pareiškė, kad Pakistanas tarptautinėse platformose ir toliau kalbės apie Kašmyro klausimą ir kels spaudimą Indijai, kad ši atsisakytų aneksijos sprendimo.
Pakistano valdomo Kašmyro lyderiai pasmerkė Indiją už tai, ką jie vadino nežmonišku Indijos pajėgų įvykdytu regiono uždarymu, siekiant pažaboti neramumus, galinčius kilti dėl aneksijos sprendimo.
„Tai, ką Indija daro Kašmyre, yra įžeidimas žmogiškam orumui… raginame JT ir civilizuotą pasaulį padėti užbaigti (regiono) uždarymą“, – sakė Pakistano Kašmyro ministras pirmininkas Raja Farooqas Haideris.
Pakistano ministrų kabinetas antradienį patvirtino naują žemėlapį, kuriame visas regionas priskiriamas šalies teritorijai, ir vieną Islamabado kelią pervadino Šrynagaro greitkeliu – Šrynagaras yra indiškojo Kašmyro sostinė.
Branduoliniais ginklais apsiginklavusios Pietų Azijos valstybės konkurentės Pakistanas ir Indija nuo 1947-ųjų, kai įgijo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, kovojo jau tris tarpusavio karus.
Padalytas Kašmyras
Per smurtinį susirėmimą su Kinijos pajėgomis ginčijamoje Himalajų pasienio zonoje žuvo 20 Indijos kariškių, antradienio vakarą pranešė Indijos karinės pajėgos. Tai daugiausiai gyvybių pareikalavęs susirėmimas tarp šių šalių per pastaruosius dešimtmečius.
Kiek anksčiau Indija pranešė, kad susirėmimo metu žuvo trys šalies kariškiai, tačiau kiek vėliau antradienį paskelbtame pranešime nurodoma, kad žuvo dar 17 kariškių, kurie „pirmadienį patyrė kritinių sužalojimų, atlikdami pareigą pasienio zonoje esant žemai temperatūrai, pakilus aukštai virš jūros lygio. Jie mirė nuo sužalojimų, o žuvusiųjų skaičius išaugo iki 20.“
Indijos kariuomenės teigimu, abi pusės patyrė aukų, bet Kinija tokių pareiškimų nepatvirtino.
Kinija apkaltino Indijos karius kirtus sieną Galvano slėnyje. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas paragino Indiją nesiimti vienašališkų veiksmų ir nekelti nemalonumų.
Pasak atstovo, Indijos kariai pirmadienį du kartus kirto ginčytiną sieną tarp abiejų šalių, provokavo ir atakavo Kinijos pajėgas, ir tai lėmė rimtą konfrontaciją tarp abiejų šalių pajėgų.
Incidentas įvyko Galvano slėnyje, Ladake, vėlų pirmadienio vakarą.
Indija
Indija išsiuntė iš šalies du šnipinėjimu kaltinamus Pakistano ambasados darbuotojus. Jie turėjo per 24 valandas palikti šalį, sekmadienį pareiškė Indijos užsienio reikalų ministerija. Pakistano ambasados reikalų patikėtiniui perduotas „stiprus“ Indijos vyriausybės protestas dėl šnipinėjimo.
Pakistanas kaltinimus vadina „nepagrįstais“. Darbuotojų išsiuntimas yra „aiškus nusižengimas“ Vienos susitarimui dėl diplomatinių santykių reguliavimo, pareiškė Pakistano užsienio reikalų ministerija. Ministerija išsikvietė Indijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų „smerkianti“ Indijos priemonę. Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Įtampa tarp susipriešinusių branduolinį ginklą turinčių valstybių paaštrėjo pernai. 2019 metų vasarį Indijos karinė aviacija surengė ataką Pakistanui priklausančioje Kašmyro dalyje. Tai buvo kerštas už savižudžių išpuolį, pražudžiusį 40 indų sukarintų pajėgų narių. Pakistanas savo ruožtu reagavo keršto smūgiais, numušė Indijos naikintuvą ir sulaikė jo pilotą. Vėliau jį paleidus, tolesnės eskalacijos išvengta.
Praėjusį rugpjūtį įtampą pakurstė tai, kad Naujasis Delis panaikino indų Kašmyro regiono autonomijos teises. Kašmyras nuo 1947 metų yra padalytas tarp Indijos ir Pakistano. Tačiau iki šiol į visą regioną teises reiškia ir Indija, ir Pakistanas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad galėtų tarpininkauti tarp Indijos ir Pakistano sprendžiant Kašmyro problemą.
„Aš viską padarysiu dėl tarpininkavimo (tarp Indijos ir Pakistano), viską padarysiu, kad padėčiau, – pabrėžė D. Trumpas per spaudos konferenciją Naujajame Delyje, skirtą jo vizito į Indiją rezultatams. – Kašmyras pernelyg ilgai daugeliui buvo rakštis. Kiekvienoje istorijoje yra dvi šalys. Jos deda dideles pastangas, kad išspręstų šį klausimą“, – sakė jis.
JAV prezidentas pridūrė, kad jis per susitikimą su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi`u išsamiai aptarė su Kašmyru susijusią situaciją. Amerikos lyderis taip pat pažymėjo, jog prie tarpininkavimo pastangų sėkmės gali prisidėti tai, kad jis palaiko gerus santykius su Pakistano ministru pirmininku Imranu Khanu.
Senovinės Kašmyro kunigaikštystės teritorija yra Indijos ir Pakistano ginčo objektas nuo 1947 metų. Kašmyro problema tapo dviejų iš trijų Indijos ir Pakistano karų priežastimi. Regione nėra valstybinės sienos: jo teritoriją skiria kontrolės linija. Indijai priklausančioje Kašmyro dalyje aktyviai veikią grupuotės, siekiančios atplėšti ją nuo šalies. Naujasis Delis nuolat kaltina Islamabadą teroristų rėmimu, Pakistanas neigia šiuos kaltinimus.
Pakistanas į Indijos veiksmus ginčijamame Kašmyro regione atsakys kiek įmanoma stipriau, o dėl galimai katastrofiškų tokio atsako padarinių bus atsakinga tarptautinė bendruomenė, pareiškė Pakistano premjeras Imranas Khanas.
Kasmetinės Pakistano gynybos dienos ceremonijos, kuomet pagerbiami 1965 m. karo su Indija dalyviai, metu pasigirdusi I. Khano retorika rodo vis augančią įtampą tarp branduolinius ginklus turinčių kaimynių po Naujojo Delio sprendimo panaikinti Indijos administruojamo Kašmyro regiono autonomiją, rašo „Reuters“.
„Informavau pasaulį, kad Pakistanas nenori karo, tačiau Pakistanas negali nekreipti dėmesio į iššūkius, kylančius savo saugumui ir vientisumui“, – tvirtino I. Khanas.
„Esame pasirengę priešininkui suduoti stipriausią įmanomą atsaką. Jei to prireiks, pasaulio bendruomenė bus atsakinga už katastrofiškus padarinius“, – pareiškė I. Khanas.
Šią savaitę I. Khanas perspėjo, kad karo su Indija grėsmė išlieka, tačiau Pakistanas esą nepuls pirmas. I. Khanas jau kurį laiką siekia Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių palaikymo spaudžiant Indiją dėl Kašmyro klausimo.
Tuo tarpu Pakistano kariuomenės vadas generolas Qamaras Javedas Bajwa tikino, kad Pakistanas niekada neapleis Kašmyro.
„Esame pasirengę aukotis dėl mūsų brolių iš Kašmyro, atliksime savo pareigą iki paskutinės kulkos, paskutinio kario ir paskutinio kraujo lašo. Esame pasirengę eiti iki galo“, – sakė Q. J. Bajwa.
Rugpjūčio 5 d. Indija panaikino Kašmyro autonomiją. Iškart po to Naujasis Delis į regioną įvedė karius, apribojo gyventojų judėjimą ir nutraukė interneto ir telefono ryšį.
Indija ir Pakistanas kariavo triskart. Du karai vyko būtent dėl Kašmyro regiono.
Kašmyriečiai, kurių skaičius čia siekia septynis milijonus, dauguma musulmonai, sako: jeigu tai šventė, kodėl mus atkirto nuo viso pasaulio ir atėmė elementarias teises?
Indijos vienašališkas sprendimas giliai papiktino artimiausią kaimyną Pakistaną. Tvyro klausimas: ar Indijos rugpjūčio 5-osios žingsnis neperaugs į branduolinių valstybių konfliktą.
Kas iš tiesų nutiko?
Rugpjūčio 5 d. Indijos prezidentas Ramas Nathas Kovindas pasirašė įsaką, kuriuo atšaukė ypatingą Džamu ir Kašmyro valstijos statusą, įtvirtintą šalies Konstitucijos 370 straipsniu. Nors apie tai buvo daug kalbėta, Džamu ir Kašmyre to nesitikėjo. Kitą dieną iniciatyva buvo patvirtinta parlamento.
Išvakarėse į valstiją buvo papildomai atsiųsta tūkstančiai kareivių. Šaunamieji ginklai jau panaudoti prieš taikius gyventojus: rugpjūčio 9 d., kai gyventojai išėjo į milijoninio Srinagaro miesto gatves skanduodami laisvės šūkius ir mojuodami valstijos vėliavomis, Indijos kariai atidengė ugnį.
Indija švenčia
Turistai iš regiono evakuoti, hinduistams piligrimams liepta grįžti namo. Buvo uždaryti turgūs, mokyklos, degalinės. Gyventojams uždrausta rinktis didesnėmis nei trijų žmonių grupėmis. Vietos politiniams lyderiams paskelbtas namų areštas. Nutrauktas ryšys su pasauliu – nėra nei interneto, nei mobiliojo ar fiksuotojo ryšio. Laikraščių tiražai nuo 60 tūkst. smuko iki 2 tūkst. egz., leidžiami vos keturių puslapių, iš kurių vieną užpildo skelbimai. Paskelbta komendanto valanda.
Kašmyriečiai nuogąstauja, kad valdančiosios Indijos liaudies partijos tikslas yra pakeisti regiono religinį etninį žemėlapį.
Džamu ir Kašmyro valstija, kurios sudėtyje ir Ladako provincija, galėjo pati nustatyti svarbias taisykles: dėl valstijos rezidento (pilietybės), nekilnojamojo turto teisės. Indijos kitų regionų gyventojai negalėjo čia įsigyti nekilnojamojo turto. Kitur nutekėjusi moteris prarasdavo teisę į nekilnojamąjį turtą valstijoje. Indijos centrinės valdžios prerogatyva buvo užsienio reikalai, gynyba, susisiekimas.
Valstijos statusą atšaukusi Indijos valdžia tikina, kad regiono integracija bus naudinga jo ekonominei plėtrai. Pagal BJP lyderių nuostatą, Džamu ir Kašmyrui toliau palikti ypatingas privilegijas nėra jokios būtinybės. Musulmonų dauguma regione ar Pakistano teritorinės pretenzijos nelaikomi rimtais argumentais.
Maharadža Hari Singh
Pagal Vyriausybės paruoštą įstatymo projektą valstija bus padalyta į dvi sąjungines teritorijas: Džamu ir Kašmyro bei Ladako. Džamu ir Kašmyrui vis dėlto ketinama palikti regioninio susirinkimo (parlamento) teisę.
Sąjunginio administracinio vieneto teisės daug mažesnės nei valstijos. Dabar Indiją sudaro 29 valstijos ir 7 sąjunginės teritorijos. Skirtingai nei valstijos jos neturi gubernatoriaus, yra valdomos tiesiogiai iš federalinio centro. Todėl sakoma, kad statuso pakeitimas padės teritorijoje užtikrinti tvarką.
Švenčia ne visa Indija
Indija džiūgauja dėl valdžios sprendimo. Žmonės pavargo nuo blogų žinių, ilgus dešimtmečius besitęsiančios įtampos probleminiame regione. Situacija kaito nuo metų pradžios. Vasario 27 d. Pulwama rajone surengtas rimtas teroristinis išpuolis prieš Indijos pajėgas, jo metu žuvo 40 Indijos tarnybą ėjusių saugumo pareigūnų – šešiolikos skirtingų regionų atstovų.
Tačiau Indijoje yra ir kitaip į problemą žvelgiančių politikų. Buvęs diplomatas, Indijos nacionalinio kongreso partijos narys 78-erių Mani Shankar Aiyar vienas iš tų, kurie kitokią nuomonę išdėstė “The Indian Express”.
Politikas retoriškai klausia: “Kas mes esame, kad Kašmyro gyventojus mokytume demokratijos dorybių?”
Paskutinis vicekaralius lordas Mountbatten
Jo žodžiais, premjeras Narendra Modi kartu su vidaus reikalų ministru Amit Shah prie Indijos šiaurinės sienos sukūrė dar vieną Palestiną. Beje, Kašmyro situacija gana dažnai lyginama su Arabų-Izraelio karu bei okupuotu Vakarų Krantu. Pasak Shankar Aiyar, ketindama į Kašmyro slėnį pasiųsti apie 35 tūkst. papildomų kareivių, vyriausybė pirmiausia paskleidė apgaulingus gandus apie gresiantį masinį Pakistano teroro išpuolį. Remiantis šalies interesais yra pamintos pagrindinės kašmyriečių teisės. Žadama regiono „plėtra“ mainais už priverstinę integraciją – būnant šautuvo taikiklyje.
Vienintelis teisingas kelias norint išvengti radikalizacijos aklavietės buvo Kašmyro liberalizavimas, apsisprendimo laisvė. Tačiau slėnyje įsivyravo naktis, galbūt ir likusioje šalies dalyje. Siaučia komunalizmas (nacionalistų vykdytos musulmonų marginalizacijos pasekmė, kai musulmonai vaizduojami kaip nepriklausantys indų tautai), auga politinė įtampa, tęsiasi terorizmas, ginkluota kova ir partizanais.
Įtampa tarp kaimyninių valstybių
Rugpjūčio 14 d. Pakistanas Nepriklausomybės dieną minėjo tradicinėmis šūvių salvėmis. Buvo iškeltos ne tik nacionalinės, bet ir Kašmyro vėliavos – pusiau nuleistos, taip išreiškiant palaikymą Indijos Džamu ir Kašmyro regiono gyventojams. Pakistano vyriausybė paskelbė specialų nepriklausomybės dienos logotipą, skirtą solidarizuotis su Kašmyru.
Paramą kašmyriečiams oficialiai pareiškė pirmieji valstybės asmenys – prezidentas Arif Alvi ir premjeras Imran Khan.
Pakistanas pareiškė, kad stabdo prekybą su Indija ir iš Islamabado išsiunčia aukščiausio rango Indijos diplomatą. Dėl Indijos musulmonų mažumos susirūpinusi valstybė kol kas ketina veikti diplomatinėmis, politinėmis bei teisinėmis priemonėmis.
Kreiptasi į Jungtinių Tautų Sekretoriatą, raginant skubiai surengti JT Saugumo Tarybos posėdį „dėl niūrios padėtis Indijos okupuotame Kašmyre Indijai aneksavus ginčijamą Kašmyro regioną“.
JT generalinis sekretorius Antonio Guteresas dar prieš savaitę reagavo į įvykius Pakistano ir Indijos ginčijamoje teritorijoje. Išplatintame pranešime jis išreiškė susirūpinimą, kad Indijos įvesti apribojimai gali pabloginti žmogaus teisių situaciją regione, paragino šalis susilaikyti nuo veiksmų, galinčių turėti įtakos Džamu ir Kašmyro statusui.
Pagal JT Saugumo Tarybos suteiktus įgaliojimus situaciją ugnies nutraukimo zonoje stebi JT karinių stebėtojų grupė.
Kokios gali būti pasekmės
Ekspertai prognozuoja, kad dėl Indijos sprendimų Džamu ir Kašmyro teritorijoje gresia nauja prievartos aktų banga. Agresija bus nukreipta prieš hinduistus, šventąsias vietas lankančius maldininkus, turistus. Galima tikėtis tiek masinių neramumų, tiek teroro aktų.
Laukiamas suaktyvėjimas radikalių grupuočių, veikiančių Laisvajame Kašmyre. Čia telkiasi tūkstančiai kovotojų. Indijos valdžios sprendimas gali paskatinti prie jų prisidėti daugiau kašmyriečių jaunimo.
Neatmetama susirėmimų Indijos ir Pakistano pasienyje rizika. Karo rizika verčia Indiją Džamu ir Kašmyro valstijoje laikyti daugiau nei 300 tūkst. kareivių. Čia dislokuota trečdalis Indijos sausumos ginkluotųjų pajėgų, tačiau tai neužtikrina taikos. Pakistanas taip pat pasienyje laiko pagrindinę sausumos armijos dalį.
Jammu Kashmir valstybinė vėliava
Ginkluotas konfliktas, net jei nebūtų griebtasi masinio naikinimo ginklo, atsilieptų visame regione – Pietų ir Centrinėje Azijoje. Gali būti paveiktos posovietinės Centrinės Azijos respublikos.
Ginčytina teritorija
Ką tik sukako lygiai 73-eji metai, kai britai Indijos ir Pakistano istorijoje padėjo kolonijinės praeities tašką. Tačiau Kašmyro teritorijos padalijimo klausimas iki šiol ginčijamas. Dėl to tarp kaimyninių valstybių buvo įsiplieskęs ne vienas ginkluotas konfliktas.
Britai savo koloniją Pietų Azijoje, Britų Indiją, 1947 m. nutarė padalyti pagal religijos požymį – taip, kaip pasiūlė paskutinis Indijos vicekaralius ir pirmasis nepriklausomos Indijos generalgubernatorius lordas Liuisas Mauntbatenas. Taip Indija teko hinduistams, Pakistanas – musulmonams.
222 tūkst. kv. km ploto Kašmyras tuo metu buvo kunigaikštystė Britų Indijos sudėtyje. Apie 77 proc. gyventojų sudarė musulmonai, tad jie tikėjosi, kad bitams išėjus teritorija bus priskirta Pakistanui. Tačiau maharadžos Hario Singho vizija buvo kita – Kašmyrą išsaugoti nepriklausomą. Paaiškėjus, kad maharadža nenori šlietis prie Pakistano, prasidėjo neramumai, įsiveržė puštūnai.
Padalytas Kašmyras
Singhas kreipėsi pagalbos į Mauntbateną. Pasirašius prisijungimo prie Indijos sąjungos aktą, į Kašmyrą įžengė Indijos ginkluotosios pajėgos. Iš didžiosios teritorijos dalies pakistaniečių kariniai daliniai buvo išstumti.
Tarpininkauti pasisiūliusi JTO Indijai rekomendavo Kašmyre surengti referendumą. Tačiau tai nebuvo padaryta motyvuojant, kad Kašmyras vis dar nėra išvalytas nuo Pakistano partizanų.
Džamu ir Kašmyro susitarimas dėl prisijungimo prie Indijos sąjungos buvo ratifikuotas 1954 m. vasario 6 d. Konstitucija papildyta specialiu straipsniu.
Nepaisant valstijos statuso Džamu ir Kašmyras toliau išliko ginčijama teritorija. Dėl jos dar ne kartą buvo įsiplieskę ginkluoti konfliktai: 1965, 1971 m., 9-ąjį dešimtmetį vėl paaštrėjo padėtis bei suaktyvėjo atsiskyrimo nuo Indijos siekiančių grupuočių veikla. 1987-2001 m. nebuvo dienos, kad pasienyje neįvyktų apsišaudymas.
Pakistano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Skaičiuojama, kad įvairių susirėmimų metu Indija neteko daugiau kaip 30 tūkst. karių ir civilių gyventojų, o, Pakistano vertinimu, aukų skaičius bent dvigubai didesnis.
1972 m. Indija ir Pakistanas pasirašė vadinamąjį Simlos susitarimą, kuriuo pripažino, jog Džamu ir Kašmyro statusas turi būti išspręstas taikiomis priemonėmis. Deja, susitarimas liko neįgyvendintas.
Pakistano ir Indijos pasieniečiai nesurengė tradicinės apsikeitimo saldumynais ceremonijos Pakistano dienos proga. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra ANI.
Tokia ceremonija paprastai vyksta vieninteliame Vagos pasienio pėsčiųjų perėjimo punkte Pendžabe.
Pasak agentūros, anksčiau Indijos pasieniečiai mėgino perduoti pakistaniečiams vaišių Eid al-Adhos šventės proga, bet šie nepriėmė dovanų.
Kariškiai dviejų šalių pasienyje pagal tradiciją dovanoja vieni kitiems saldumynų per religines ir nacionalines šventes, išskyrus įtampos tarp Naujojo Delio ir Islamabado laikotarpius. Tad ši ceremonija yra savotiškas dviejų šalių santykių lygio rodiklis.
Rugpjūčio 5 d. Naujasis Delis paskelbė nusprendęs panaikinti Džamu ir Kašmyro valstiją ir įkurti šiame regione dvi sąjungines teritorijas (administracinius darinius, turinčius mažiau teisių negu valstija). Šiuo tikslu Indijos parlamentas panaikino šalies konstitucijos 370-ąjį straipsnį, pagal kurį valstija turėjo ypatingą statusą. Islamabadas griežtai pasmerkė tokį sprendimą.
