Vengrijos prezidentė Katalin Novak. EPA – ELTA foto

Budapeštas, gegužės 14 d. (ELTA). Naujoji Vengrijos prezidentė Katalin Novák šeštadienį per inauguraciją išdėstė šalies poziciją dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą, praneša portalas „Telex“.
 
Valstybės vadovė išvardijo 10 punktų:
 
–       Mes smerkiame Putino agresiją, ginkluotą suverenios valstybės puolimą.
–       Mes visiems laikams tariame „ne“ visoms pastangoms atkurti Sovietų Sąjungą.
–       Mes, vengrai, norime taikos čia ir kaimyninėse šalyse, norime taikos, o ne karo.
–       Mes reikalaujame ištirti karo nusikaltimus ir nubausti už juos.
–       Mes nesame neutralūs, esame nekaltų aukų ir tiesos pusėje. Vykdome savo, kaip ES ir NATO narių, įsipareigojimus, bet, jei Vengrijos interesai to pareikalaus, mes pasakysime „ne“.
–       Mes jokiomis aplinkybėmis nenorime atsisakyti savo suvereniteto, dėl kurio ne kartą kovojome, ir nuolat stipriname gynybines pajėgas.
–       Mes pritariame Ukrainos prisijungimui prie ES bendruomenės.
–       Mes esame pasirengę aukotis dėl taikos ir netrukdysime teikti pagalbą savo sąjungininkams, tačiau nesutiksime su sprendimais, kurie reikalauja iš vengrų daugiau aukų nei patiria žalos agresorė Rusija.
–       Mes esame pasirengę tarpininkauti tarp kariaujančių šalių.
–       Mes primygtinai reikalaujame užtikrinti Ukrainoje gyvenančių vengrų teises.
 
44 metų K. Novák tapo pirmąja moterimi Vengrijos valstybės vadovo poste ir jauniausia tarp visų ES šalių prezidentų. Iki pastarojo meto K. Novak buvo šeimos reikalų ministrė. Jos kandidatūrą iškėlė dešinioji „Fidesz“ partija, kuriai vadovauja šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.15; 06:16

Vengrijos prezidentė Katalin Novak. EPA – ELTA foto

Budapeštas, kovo 10 d. (ELTA). Pirmąja istorijoje Vengrijos prezidente tapo Katalin Novak, kuri pakeis valstybės vadovo poste Jánosą Áderį. Ketvirtadienį už jos kandidatūrą balsavo du trečdaliai Valstybės Susirinkimo (parlamento) narių (137).
 
Iki pastarojo meto K. Novak buvo šeimos reikalų ministrė. Jos kandidatūrą iškėlė dešinioji „Fidesz“ partija, kuriai vadovauja šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
 
62 metų amžiaus J. Áderio, einančio prezidento pareigas nuo 2012 metų, kadencija baigiasi gegužės 10 d. Šiame poste jis dirbo dvi penkerių metų kadencijas paeiliui – maksimalų šalies konstitucijos leidžiamą laiką.
 
J. Áderio įpėdinei K. Novak – 44 metai. Ji įgijo ekonominį išsilavinimą Budapešto Korvino universitete, po to studijavo teisę savo gimtojo miesto Segedo universitete ir Paryžiuje. Iki atėjimo į vyriausybę dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, buvo renkama į parlamentą kaip „Fidesz“ atstovė. Nuo 2017 metų yra šios partijos pirmininko pavaduotoja.
 
Iki 2020 metų K. Novak buvo šeimos ir jaunimo reikalų valstybės sekretorė, o paskui ėmėsi šių klausimų jau kaip V. Orbano ministrų kabineto narė. Eidama ministrės pareigas, K. Novak gynė įstatymą, draudžiantį skleisti informaciją apie LGBT nepilnamečiams, bet, Vengrijos politologų nuomone, šiaip jau ji yra nuosaikių pažiūrų. Išrinktosios prezidentės vyras dirba Vengrijos nacionaliniame banke, pora turi tris vaikus.
 
Kalbėdama parlamente prieš balsavimą, K. Novak pareiškė esanti pasirengusi tarnauti visai vengrų tautai ir daryti visa, kad išsaugotų savo šalies suverenitetą ir tautinę tapatybę. Ji taip pat pabrėžė Vengrijos narystės svarbiausiose Europos organizacijose svarbą.
 
K. Novak pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pavadino juos „nepateisinamais ir nepaaiškinamais“.
 
Vienintelis K. Novak varžovas rinkimuose buvo 79 metų ekonomistas Peteris Róna, kurio kandidatūrą iškėlė opozicinių partijų koalicija. Kadangi Vengrijoje pagal konstituciją prezidentą renka parlamentas, kur dabar du trečdaliai vietų priklauso „Fidesz“ ir jos partneriams valdančiojoje koalicijoje krikščionims demokratams, jis neturėjo jokių šansų.
 
Vengrijos prezidento įgaliojimai yra gana riboti, valdžia sutelkta premjero ir vyriausybės rankose.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.10; 17:44