C. Puigdemont. EPA-ELTA nuotr.

Italijos Sardinijos saloje sulaikytas buvęs Katalonijos premjeras Carlesas Puigdemont‘as. Tai ketvirtadienio vakarą tviteryje patvirtino jo advokatas Gonzalo Boye.
 
Belgijoje gyvenantis katalonų separatistas sulaikytas pagal Ispanijos aukščiausiojo teismo išduotą tarptautinį arešto orderį, rašo laikraštis „La Vanguardia“, remdamasis teismo informacija. Ispanija, be kita ko, kaltina jį maištu.
 
Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.

C. Puigdemont‘as atvyko į Sardiniją dalyvauti nepriklausomų salos politikų susitikime. Dabar italų teisėsauga spręs, ar jį paleisti, ar perduoti Ispanijai.
 
C. Puigdemont‘as, kaip europarlamentaras, iš tiesų turi imunitetą. Tačiau šis yra ginčytinas, nes Europos Parlamentas jį panaikino. Galutinio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo kol kas nėra.
 
C. Puigdemont‘as po uždrausto nepriklausomybės referendumo Katalonijoje 2017 metų spalį pabėgo į užsienį. Nu tada jis yra persekiojamas ispanų teisėsaugos. 2018-aisiais katalonas jau kartą buvo sulaikytas Vokietijoje, tačiau Ispanijai nebuvo išduotas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.09.24; 07:32

Katalonijos vadovybė ilgai planavo dabartinę konfrontaciją su centrine vyriausybe Madride. Ispanų laikraštis „El Pais“ antradienį cituoja tariamai policijos konfiskuotą dokumentą, kuriame Katalonijos premjero Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont) aljansas numatė kryptį nuo paskutiniųjų rinkimų regione 2015 metais iki dabar. Dokumente, be kita ko, kalbama apie „politinį ir ekonominį destabilizavimą“.

Dokumentas rastas rugsėjo 20-ąją per kratą Katalonijos ūkio ministerijos generalinio sekretoriaus Chosepo Marijos Chovės Liado (Josep Maria Jove Llado) bute, rašo laikraštis. Šis pareigūnas buvo vienas politikų, suimtų prieš uždraustą spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės.

Dokumente, be kita ko, buvo nuspėjama audringa centrinės vyriausybės reakcija bei teisėsaugos ir policijos įsikišimas – panašiai kaip ir nutiko. Tai turėjo „sukelti demokratinį konfliktą, kurį remtų didelė dalis piliečių, ir kuriuo būtų siekiama politinės ir ekonominės destabilizacijos, kuris (konfliktas) galiausiai priverstų valstybę pritarti deryboms dėl atsiskyrimo arba referendumui“.

Katalonijos premjeras K. Pučdemonas antradienio vakarą sakys kalbą regiono parlamente Barselonoje. Oficialiai jis kalbės apie dabartinę politinę situaciją. Ar jis iš tikrųjų skelbs nepriklausomybę, šiuo metu neaišku.

Referendumą daugiau kaip 90 proc. jo dalyvių pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos. Tiesa, rinkėjų aktyvumas tesiekė 43 proc. Stebėtojai Ispanijoje mano, kad Madridas imsis griežtų veiksmų prieš regioną, jei šis paskelbs nepriklausomybę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.11; 05:16

Visuotinis streikas, inicijuotas dėl policijos smurto, antradienį paralyžiavo didelę dalį Katalonijos. Streike, be kitų, dalyvavo uostų darbuotojai, transporto įmonės, universitetai ir muziejai. Treniruotę atšaukė „FC Barcelona“, darbą nutraukė ir garsiosios Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčios (Sagrada Familia) personalas.

Jau anksti ryte demonstrantai blokavo gatves ir greitkelius. Dalyvauti visuotiniame streike žmones sukvietė dešimtys profsąjungų ir kitų organizacijų.

Prie streiko prisijungė dešimtys tūkstančių žmonių. Barselonoje Universiteto aikštė sausakimša, pasakojo liudininkai. Cheronoje į protestą susirinko per 30 000 gyventojų. Visame mieste prie mokyklų ir universitetų protestavo daugybė studentų, moksleivių ir kitų piliečių. Jie skandavo: „Okupantai! Lauk iš mūsų šalies!“

Apie 2 000 žmonių Barselonoje susirinko prie Ispanijos valdančiosios Liaudies partijos (PP) būstinės. PP tenka kaltė dėl policijos smurto per referendumą dėl nepriklausomybės praėjusį sekmadienį, kai buvo sužeista beveik 900 žmonių, antradienį naujienų agentūra „Europa Press“ citavo protesto dalyvius.

Katalonijos premjeras Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) paragino demonstrantus protestuoti taikiai. „Šiandien yra demokratiško, pilietinio ir garbingo protesto diena, – rašė jis tviteryje. – Nepasiduokite provokacijoms. Pasaulis matė: mes esame taikūs žmonės“.

Ispanijos policija sekmadienį ėmėsi smurtinių veiksmų prieš konstitucinio teismo antikonstituciniu paskelbto referendumo dėl nepriklausomybės dalyvius. Pareigūnai uždarinėjo balsavimo punktus, konfiskavo balsavimo biuletenius ir naudojo lazdas bei gumines kulkas.

Katalonijos sveikatos tarnybų duomenimis, medikų pagalbos prireikė daugiau kaip 840 žmonių.

Katalonijos gyventojai sekmadienį balsavo referendume dėl nepriklausomybės. Preliminariais duomenimis, 90 procentų referendumo dalyvių yra už Katalonijos nepriklausomybę. Iš viso balsavime dalyvavo 2,26 milijono rinkėjų iš 5,3 milijono.

Nepriklausomybės priešininkai ateinantį sekmadienį rengia didelę demonstraciją prieš regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.24; 01:00