Dešimtys tūkstančių katalonų reikalavo paleisti kalinamus politikus. EPA-ELTA nuotr.
Ispanija antradienį suteikė malonę devyniems Katalonijos separatistams, įkalintiems po nepavykusio mėginimo 2017 metais skelbti nepriklausomybę, taip siekdama išspręsti nesibaigiančią politinę krizę šiame turtingame šiaurės rytų regione.
„Malonės nuteistiesiems buvo patvirtintos“ per rytinį kabineto posėdį, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ministro pirmininko Pedro Sanchezo biuras, patvirtindamas sprendimą suteikti malonę devyniems separatistų lyderiams, kurie buvo nuteisti ilgiems metams kalėjimo.
Nors jų paleidimo data tebėra nežinoma, teisminės institucijos greitai stengsis atlikti administracinius veiksmus, o tai reiškia, kad tai gali įvykti labai greitai, sakoma pranešime spaudai. Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.
Separatistai buvo nuteisti dėl uždrausto referendumo 2017 metų spalį. Jo metu policija pasižymėjo smurtu, o po to buvo paskelbta trumpai gyvavusi nepriklausomybės deklaracija, sukėlusi didžiausią politinę krizę Ispanijoje per pastaruosius dešimtmečius.
Keletas nepriklausomybės šalininkų pabėgo į užsienį, bet 12 kitų buvo teisiami ir 9 iš jų gavo laisvės atėmimo bausmes nuo 9 iki 13 metų.
P. Sanchezas sakė, kad jo vyriausybė tikisi, jog malonės atvers kelią į „susitaikymą“, tačiau Ispanijos dešinioji opozicija ir separatistai kritikuoja sprendimą suteikti malonę.
Daugelis nepriklausomybės šalininkų atmeta malonę, vadindami ją politiniu triuku, ir reikalauja visiškos amnestijos, kuri leistų grįžti namo pabėgusiems į užsienį.
Įvykiai Ispanijoje dėl Katalonijos siekio atsiskirti taip greitai rutuliojasi, kad sunku viską aprėpti. Slaptai.lt skelbia keletą paskutiniųjų pranešimų, kas šiuo metu vyksta tiek Ispanijos sostinėje Madride, tiek Katalonijos sostinėje Barselonoje.
Ispanijos teismas nurodė nedelsiant suimti aukštus Katalonijos separatistus
Ispanijos teismas, anot žiniasklaidos, nurodė nedelsiant suimti nušalintą Katalonijos viceprezidentą Oriolą Žunkerasą (Oriol Junqueras) ir dar septynis buvusius regiono vyriausybės narius. Jie kaltinami maištu prieš Ispanijos valstybę, savo portale pranešė „Al Pais“.
Dar vienas politikas Santis Vila (Santi Vila) už 50 000 eurų užstatą po suėmimo galės būti paleistas. S. Vila pasitraukė iš vyriausybės prieš tai, kai Katalonija praėjusį penktadienį paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos. Nuo tada jis pasisakė už derybinį sprendimą ginče dėl atsiskyrimo.
Separatistai kaltinami maištu, priešinimusi valstybinei valdžiai bei valstybės lėšų švaistymu. Jiems gresia 30 metų kalėjimo.
Teisėja Karmen Lamela (Carmen Lamela) priėmė sprendimą nedelsiant suimti visus devynis politikus, kurie ketvirtadienį pasirodė teisme. Tarp jų nebuvo buvusio Katalonijos prezidento Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont), nes jis su keliais bendražygiais išvyko į Belgiją. Prokuratūra paprašė išduoti Europos arešto orderį K. Pučdemonui suimti. Kol kas neaišku, kada teisėja dėl to apsispręs.
Pablas Iglesijas (Pablo Iglesias), kairės protesto partijos „Podemos“ lyderis, tviteryje rašė: „Man gėda, kad mano šalyje opozicionieriai sodinami į kalėjimą. Mes nesame už Katalonijos nepriklausomybę, tačiau šiandien sakome: laisvę politiniams kaliniams“.
XXX
Ispanijos prokurorai prašo Europos arešto orderio K. Pučdemonui
Ispanijos valstybės prokuroras prašo išduoti Europos arešto orderį nušalintam Katalonijos lyderiui Karlesui Pučdemonui (Carles Puigdemont) ir dar keturiems jo vyriausybės nariams dėl jų vaidmens ginčytiname referendume dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos, informuoja BBC.
Visi penki politikai ketvirtadienį nepasirodė Madrido teisme, kuriame turėjo būti apklausti dėl kaltinimų maištu, sukilimu ir piktnaudžiavimu viešosiomis lėšomis. Trečiadienį K. Pučdemono advokatas teigė, kad jo klientas nepasirodys teisme, nes yra didelė tikimybė, kad būtų sulaikytas.
Kiti aštuoni atleisti Katalonijos regiono vyriausybės nariai atvyko į apklausas teisme. Madrido prokurorai pareikalavo kardomojo kalinimo maištu kaltinamiems šiems politikams.
Nuo spalio 1 dieną įvykusio referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės, kurį centrinė Ispanijos valdžia laiko neteisėtu ir nepripažįsta jo rezultatų, Ispanijai nepavyksta išeiti iš šalį apėmusios krizės.
Penktadienį Katalonijai paskelbus nepriklausomybę, šalies ministras pirmininkas Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) įvedė Katalonijoje tiesioginį valdymą ir paleido regiono parlamentą, gruodžio 21 dieną sušaukdamas pirmalaikius regiono parlamento rinkimus. Tuo tarpu Katalonijos vadovas K. Pučdemonas išvyko į Briuselį.
Referendume už nepriklausomybę pasisakė 90 proc. rinkėjų, tačiau rinkėjų aktyvumas siekė tik 43 proc.
XXX
Ispanijos prokuratūra prašo kardomojo kalinimo nušalintiems Katalonijos vyriausybės nariams
Ispanijos prokuratūra pareikalavo kardomojo kalinimo maištu kaltinamiems nušalintos Katalonijos separatistinės vyriausybės nariams. Šios priemonės pradžioje prašoma visiems devyniems politikams, kurie ketvirtadienį pasirodė teisme, pranešė žiniasklaida, remdamasi teisėsaugos atstovais.
Buvusiam regiono viceprezidentui Oriolui Žunkerasui (Oriol Junqueras) ir dar septyniems politikams reikalaujama skirti kardomąjį kalinimą be teisės būti paleistiems už užstatą. Buvusiam santykių su įmonėmis ministrui Santi Vilai (Santi Vila), kuris praėjusią savaitę prieš Katalonijos parlamentui paskelbiant nepriklausomybę atsistatydino iš pareigų, anot prokuratūros prašymo, galės būti skirtas paleidimas už užstatą.
Buvęs Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) ir likę keturi buvę ministrai į teismą neatvyko. Anot žiniasklaidos, jie yra Briuselyje. Tikimasi, kad Ispanijos teisėsauga paskelbs šių politikų Europos arešto orderį.
XXX
Atstatydintieji Katalonijos ministrai atvyko į teismą, kur bus apklausiami
Keli nušalintosios Katalonijos vyriausybės ministrai ketvirtadienį atvyko į Nacionalinį teismą Madride, kur turėjo būti apklausiami dėl galimų kaltinimų maištu, antivyriausybine veikla ir lėšų grobstymu.
Pirmasis į apklausą atvyko buvęs regiono viceprezidentas Oriolas Žunkerasas (Oriol Junqueras). Netrukus pasirodė ir kiti atleisti jo kolegos, tarp kurių – regiono vyriausybės atstovas Žordis Turulis (Jordi Turull), išorės reikalų ministras Raulis Romeva (Raul Romeva) ir vidaus reikalų ministras Žoakimas Fornas (Joaquim Forn).
Pirmadienį į Briuselį išskridęs buvęs Katalonijos prezidentas Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) teisme nepasirodė. Jo teisininkas trečiadienį informavo, kad politikas į Ispaniją negrįš.
Ministrams, kuriuos centrinė Ispanijos valdžia nušalino po to, kai Katalonijos parlamentas paskelbė regiono nepriklausomybę, gresia iki 30 metų kalėjimo. Be to, tikėtina, kad po apklausos teisėjas gali nurodyti jiems taikyti ikiteisminį kardomąjį kalinimą.
Visuotinis streikas, inicijuotas dėl policijos smurto, antradienį paralyžiavo didelę dalį Katalonijos. Streike, be kitų, dalyvavo uostų darbuotojai, transporto įmonės, universitetai ir muziejai. Treniruotę atšaukė „FC Barcelona“, darbą nutraukė ir garsiosios Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčios (Sagrada Familia) personalas.
Jau anksti ryte demonstrantai blokavo gatves ir greitkelius. Dalyvauti visuotiniame streike žmones sukvietė dešimtys profsąjungų ir kitų organizacijų.
Prie streiko prisijungė dešimtys tūkstančių žmonių. Barselonoje Universiteto aikštė sausakimša, pasakojo liudininkai. Cheronoje į protestą susirinko per 30 000 gyventojų. Visame mieste prie mokyklų ir universitetų protestavo daugybė studentų, moksleivių ir kitų piliečių. Jie skandavo: „Okupantai! Lauk iš mūsų šalies!“
Apie 2 000 žmonių Barselonoje susirinko prie Ispanijos valdančiosios Liaudies partijos (PP) būstinės. PP tenka kaltė dėl policijos smurto per referendumą dėl nepriklausomybės praėjusį sekmadienį, kai buvo sužeista beveik 900 žmonių, antradienį naujienų agentūra „Europa Press“ citavo protesto dalyvius.
Katalonijos premjeras Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) paragino demonstrantus protestuoti taikiai. „Šiandien yra demokratiško, pilietinio ir garbingo protesto diena, – rašė jis tviteryje. – Nepasiduokite provokacijoms. Pasaulis matė: mes esame taikūs žmonės“.
Ispanijos policija sekmadienį ėmėsi smurtinių veiksmų prieš konstitucinio teismo antikonstituciniu paskelbto referendumo dėl nepriklausomybės dalyvius. Pareigūnai uždarinėjo balsavimo punktus, konfiskavo balsavimo biuletenius ir naudojo lazdas bei gumines kulkas.
Katalonijos sveikatos tarnybų duomenimis, medikų pagalbos prireikė daugiau kaip 840 žmonių.
Katalonijos gyventojai sekmadienį balsavo referendume dėl nepriklausomybės. Preliminariais duomenimis, 90 procentų referendumo dalyvių yra už Katalonijos nepriklausomybę. Iš viso balsavime dalyvavo 2,26 milijono rinkėjų iš 5,3 milijono.
Nepriklausomybės priešininkai ateinantį sekmadienį rengia didelę demonstraciją prieš regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas naujausių pranešimų iš Barselonos
Madrido centrinės valdžios pastangos
Sekmadienio rytą Katalonijos regioninė valdžia paskelbė, kad gyventojai galės balsuoti referendume dėl nepriklausomybės, kaip planuota, nepaisant Madrido centrinės valdžios suvaržymų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtam balsavimui.
„Šiandien vyriausybė gali pavirtinti, kad apsisprendimo referendumas įvyks – ne taip, kaip norėjome, bet (demokratija) bus užtikrinta“, – spaudos konferencijoje sekmadienio rytą sakė Katalonijos vyriausybės atstovas Chordis Turujis (Jordi Turull).
Remiantis Ispanijos dienraščio „El Pais“ duomenimis, Katalonijos regioninė valdžia paskelbė, kad plebiscitas bus visuotinis, o tai reiškia, jog norintys balsuoti galės tai padaryti bet kuriame balsavimo punkte. Taip pat leidžiama balsuoti be voko.
Dėžės su balsavimo biuleteniais rytą buvo atgabenamos privačiais automobiliais.
Balsavimo punktai Katalonijoje turėjo būti atidaryti 9 val. (10 val. Lietuvos laiku).
Ispanijos civilinė gvardija ir nacionalinė policija sekmadienį nesikišo į numatomo referendumo procesą.
XXX
Referendume jau balsavo Katalonijos lyderis K. Pudžemonas
Katalonijos vyriausybės vadovas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) atidavė balsą centrinės Ispanijos valdžios uždraustame referendume dėl nepriklausomybės.
Katalonų lyderis balsavo Kornėja del Tori miestelyje, maždaug už 110 km į šiaurės rytus nuo Barselonos. K. Pudžemonui nepavyko atiduoti savo balso jam priskirtame balsavimo punkte gretimame San Chulija De Ramis miestelyje, nes rinkėjų prie balsadėžių ten neprileido policijos pareigūnai.
Nepriklausomybės šalininkai Barselonoje susirėmė su riaušių policija. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos centrinės valdžios atstovai Katalonijoje teigia, kad policijos įsikišimas buvo būtinas, norint sustabdyti teismo uždraustą plebiscitą dėl nepriklausomybės. „Buvome priversti padaryti tai, ko visai nenorėjome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vyriausybės delegatas Katalonijoje Enrikas Miljo (Enric Millo). Sekmadienį, prasidėjus balsavimui, ir referendumo išvakarėse policija įsiveržė į keletą balsavimo punktų ir paėmė balsadėžes.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį dešimtyse balsavimo vietų buvo atgabenti balsalapiai ir balsadėžės, nors prieš tai Madridas teigė sėkmingai užkardęs nelegalų referendumą.
Katalonų valdžia skaičiuoja daugiau nei 2,3 tūkst. balsavimo punktų, kur laukiami per 5,3 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumas turėtų vykti nuo 9 iki 20 val. (10-21 val. Lietuvos laiku).
Rinkėjų aktyvumas yra kritiškai svarbus atsiskyrimo rėmėjams: daug prie balsadėžių atėjusių žmonių sustiprintų separatistų nepriklausomybės siekį, o mažas balsavusiųjų skaičius, – priešingai, neleistų į atsiskyrimo idėją žiūrėti rimtai.
Per pastarąsias kelias dienas Ispanijos teisėjai ir prokurorai nurodė konfiskuoti su referendumu susijusią medžiagą, įskaitant milijonus balsalapių, uždaryti su plebiscitu susijusias interneto svetaines ir sulaikyti svarbiausius referendumo organizatorius.
XXX
Barselonoje pralietas kraujas
Remiantis naujausiais duomenimis, per policijos pareigūnų ir separatistų šalininkų susirėmimus Barselonoje pralietas kraujas – sužeisti mažiausiai du žmonės, skelbia AFP.
Ispanijos centrinės valdžios atstovas Katalonijoje Enrikas Miljo (Enric Millo) sekmadienį sukritikavo Katalonijos policijos pareigūnus, kad šie nepakluso nurodymui ir neuždarė balsavimo punktų.
Katalonijos nepriklausomybės šalininkas. EPA – ELTA nuotr.
„Katalonijos policijos pareigūnams buvo liepta blokuoti nelegalų referendumą ir neleisti atsidaryti rinkimų punktams. Deja, daugumoje vietų šis nurodymas nebuvo įvykdytas. Politikavimas įveikė profesionalumą“, – sakė E. Miljo.
Tuo metu Ispanijos vidaus reikalų ministerija paragino visus piliečius bendradarbiauti operacijose Katalonijoje ir paklusti tiesioginiam teismo nurodymui konfiskuoti visą referendumo medžiagą.
Barselonos merė Ada Kolau (Ada Colau) savo tviterio paskyroje apgailestavo, kad „bailys ministras pirmininkas mūsų miestą užtvindė policijos pareigūnais. Barselona, taikos miestas, nebijo“.
Ispanijos centrinės valdžios atstovai Katalonijoje teigia, kad policijos įsikišimas buvo būtinas, norint sustabdyti teismo uždraustą plebiscitą dėl nepriklausomybės. „Buvome priversti padaryti tai, ko visai nenorėjome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vyriausybės delegatas Katalonijoje E. Miljo. Sekmadienį, prasidėjus balsavimui, ir referendumo išvakarėse policija įsiveržė į keletą balsavimo punktų ir paėmė balsadėžes.
Katalonų valdžia skaičiuoja daugiau nei 2,3 tūkst. balsavimo punktų, kur laukiami per 5,3 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumas turėtų vykti nuo 9 iki 20 val. (10-21 val. Lietuvos laiku).
XXX
Policija šaudo guminėmis kulkomis
Beveik trys ketvirtadaliai balsavimo punktų Katalonijos krašte veikia normaliai, teigia Katalonijos regioninės valdžios atstovas. „73 proc. balsaviečių yra atviros“, – sakė Chordis Turulis (Jordi Turull).
Valdžios atstovas paragino kuo daugiau katalonų atiduoti savo balsą ir laikytis rimties.
Dar viena neramumų akimirka. EPA – ELTA nuotr.
Tuo metu Katalonijos prezidentas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) apkaltino Ispanijos policijos pareigūnus prieš balsuoti norinčius gyventojus panaudojus gumines kulkas.
Šiurkšti Ispanijos saugumo pajėgų reakcija prieš teismo uždraustą nepriklausomybės referendumą sukėlė pasipiktinimą Madrido veiksmais.
„Mūsų veiksmai nėra prieš ką nors nukreipti. Mes tai darome dėl savo orumo ir savo emancipacijos“, – žurnalistams sakė 48-erių katalonas Chosė Marija, balsavietėje Barselonos priemiestyje laukiantis nuo 3 val. ryto. Jis toks ne vienas – nepabūgę lietaus sekmadienį į referendumą dėl Katalonijos, Ispanijos turtingiausio regiono, nepriklausomybės susirinko tūkstančiai žmonių.
Tuo metu Ispanijos centrinė valdžia tvirtina turinti sustabdyti plebiscitą, nes taip nurodė Konstitucinis teismas. Be to, anot pareigūnų, katalonų separatistai nepajėgūs užtikrinti sąžiningo ir laisvo balsavimo.
XXX
Katalonijoje per susirėmimus su policija sužeisti 38 žmonės
Katalonijos greitosios pagalbos tarnybos tviterio tinkle praneša, kad vykstant Katalonijos nepriklausomybės referendumui sužeistųjų per susirėmimus su policija padaugėjo iki 38.
Anot medikų, 35 žmonės sužeisti nesunkiai arba patyrė nerimo priepuolius, o likusiųjų trijų traumos yra rimtesnės. Devyni nukentėjusieji pristatyti į ligonines.
Katalojinos nepriklausomybininkų ir Ispanijos policijos akistata. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos riaušių policijos pareigūnai panaudojo gumines kulkas ir jėga įsibrovė į separatistų šalininkų užimtas balsavietes Katalonijoje. Susirėmimai kilo po to, kai policija įsiveržė uždaryti balsavimo punktų ir konfiskuoti balsadėžių, kad neįvyktų referendumas šiame pasiturinčiame Ispanijos regione su 5,3 mln. gyventojų.
Barselonos centre riaušių policija panaudojusi jėgą įsiveržė į kelias mokyklas, kur taip pat buvo paimtos balsadėžės. Per operaciją nukentėjo nuo paryčių prie mokyklų laukę demonstrantai, kurie nenorėjo praleisti policijos pareigūnų.
Katalonijos vyriausybės vadovas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) sukritikavo, jo žodžiais tariant, „nepateisinamą smurtą“.
Tuo metu centrinė Ispanijos valdžia katalonus ragina nutraukti referendumo „farsą“. Anot Ispanijos pareigūnų, „K. Pudžemonas ir jo komanda yra vieninteliai atsakingi už tai, kad dedasi šiandien, ir už tai, kas gali nutikti, jei jie nebaigs šio farso“.
Katalonijoje policija uždarė 1300 mokyklų, kurios galėjo tapti balsavimo apylinkėmis per referendumą dėl nepriklausomybės, numatytą spalio 1 d. Tai šeštadienį žurnalistams pareiškė oficialus Ispanijos vyriausybės atstovas Katalonijoje, praneša „RIA Novosti“.
Anksčiau Katalonijos vyriausybės atstovai sakė, kad sekmadienį bus atidaryta 2315 balsavimo apylinkių, jos dirbs nuo 9 iki 20 valandos. Iš viso į rinkėjų sąrašus įtraukti 5 milijonai 343 tūkstančiai 358 žmonės.
„Iš 2315 mokyklų policija uždarė 1300. Iš jų 163-ose mokyklose yra žmonių. Jie buvo įspėti, kad iki sekmadienio 6 valandos turi palikti pastatus“, – pažymėjo Ispanijos vyriausybės atstovas.
Jis patikslino, jog žodis „uždarė“ reiškia, kad policija užantspaudavo pastatus ženklais, draudžiančiais į juos įeiti.
Penktadienio vakarą tėvai su vaikais užėmė apie 160 Katalonijos mokyklų, kad Ispanijos pareigūnai negalėtų jų uždaryti spalio 1 d.
Anksčiau Katalonijos parlamentas priėmė du įstatymus dėl referendumo. Pirmasis, separatistų nuomone, sudaro teisinį pagrindą plebiscitui, o antrasis reguliuos pasitraukimą iš Ispanijos sudėties, jeigu per referendumą pergalę iškovos nepriklausomybės šalininkai.
Madridas ir abu įstatymus, ir patį referendumą laiko neteisėtais. Ispanijos valdžia tvirtina, kad referendumo nebus, bet Katalonijos vyriausybė įsitikinusi, kad plebiscitas įvyks.
