Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos Respublikos prokuratūra informuoja, kad Generalinėje prokuratūroje yra išnagrinėtas Kauno tardymo izoliatoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančio Algirdo Paleckio viešas (YouTube platformoje) interviu, skleidžiantis dezinformaciją, dėl kurio į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Teisingumo ministerija.
 
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas prokuroras turi teisę imtis priemonių siekiant įpareigoti kompetentingas institucijas tinkamai vykdyti neskelbtinos informacijos kontrolės funkciją ir taikyti šiame įstatyme nurodytas poveikio priemones, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
 
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisiją, prašydamas atlikti tyrimą ir pateikti informaciją apie jo rezultatus.
 
Komisija informavo prokuratūrą, jog nustatė, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos YouTube kanalas, kuris paskelbė A. Paleckio pasisakymus, užsakomąsias audiovizualines žiniasklaidos paslaugas teikia neteisėtai, nepranešęs Komisijai apie tokios veiklos pradžią. Komisija pagal savo kompetenciją kreipėsi į teismą dėl tokios veiklos nutraukimo.
 
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro vertinimu, Komisija ėmėsi visų būtinų veiksmų tiek pažeidimų įvertinimui, tiek jų pašalinimui, todėl priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
 
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, atsižvelgdama į vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą metu ypatingą svarbumą visapusiškai vertinti informaciją, galinčią kelti grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, ir būtinybę imtis efektyvių priemonių užkirsti kelią bet kokiam galimam veikimui prieš valstybę, dar spalio mėnesį kreipėsi į Teisingumo ministeriją, siūlydama peržiūrėti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymus bei imtis priemonių, kad asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmes, neturėtų galimybės tęsti ar vykdyti neteisėtas veiklas, ir užtikrinti demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesus bei užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams.
 
Generalinė prokuratūra atkreipia valstybės institucijų dėmesį, kad, nustačius panašius atvejus, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato galimybę pačiai institucijai pagal kompetenciją kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.31; 08:00

Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, esą laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijai Kauno tardymo izoliatoriuje atliekantis Algirdas Paleckis internetu įsteigė naują organizaciją, Teisingumo ministerija Kalėjimų departamentą įpareigojo atlikti vidinį tyrimą. 
 
„Vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą Rusijos naudai Kauno tardymo izoliatoriuje atliekantis Algirdas Paleckis internetu įsteigė organizaciją – Tarptautinį geros kaimynystės forumą. Kaip rodo Registrų centro dokumentai, organizacijos steigimo dokumentus A. Paleckis pasirašė elektroniniu parašu. Kaip žinoma, tam yra reikalingas interneto ryšys ir mobilusis telefonas. Šie dalykai laisvės atėmimo vietose yra draudžiami. Dėl to Teisingumo ministerija, reaguodama į viešojoje erdvėje pasklidusius teiginius, pavedė Kalėjimų departamentui pradėti vidinį tyrimą“, – Eltai teigė teisingumo viceministras Elanas Jablonskas. 
 
E. Jablonsko teigimu, Kalėjimų departamento ir Kauno tardymo izoliatoriaus pateikti pirminiai duomenys leidžia abejoti, kad buvo pažeisti įkalinimo įstaigos saugumo reikalavimai ir sudarytos prielaidos pasinaudoti mobiliojo ryšio priemonėmis. 
 
Kaip pirmadienį skelbė portalas „Delfi“, Registrų centro dokumentai rodo, kad šių metų birželio 28 dieną Registrų centre buvo įregistruota asociacija – Tarptautinis geros kaimynystės forumas. Jos steigėjai – Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui gerai žinomi piliečiai: kauniečiai 56-erių Erika Švenčionienė ir 40-metis Mindaugas Ramoška, Vilniuje gyvenantys 60-ies metų Kazimieras Juraitis ir 51-erių A. Paleckis bei Vilniaus rajone gyvenantis 47-erių Dmitrij Glazkovas.
paleckiukas
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
 
„Delfi“ per Kalėjimų departamentą kreipėsi į patį nuteistąjį A. Paleckį, prašydama atsakyti apie galimai naujos organizacijos įsteigimą, tačiau šis į atsakyti į klausimus nepanoro.
 
A. Paleckis praėjusiųjų metų liepos 23 dieną teismo buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos Federacijos žvalgybai ir nuteistas realius laisvės atėmimu 6 metams. Šį nuosprendį A. Paleckis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nuteistojo skundą atmetė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.07.13; 08:30

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bausmių vykdymo sistemoje būtini kardinalūs pokyčiai, norint užtikrinti jos skaidrumą, atvirumą ir progresyvumą. Teisingumo ministerija įpareigota rasti jai pavaldžioms bausmių vykdymo įstaigoms vadovus ne iš šios sistemos.

Vyriausybės vadovas kalbėjo pirmadienį susitikęs su Kauno tardymo izoliatoriaus (KTI) buhalterinės apskaitos skyriaus viršininke Rasa Kazėniene, paviešinusia įstatymų pažeidimus savo darbovietėje. Taip pat pirmadienį paskelbtos tyrimų dėl galimų pažeidimų izoliatoriuje išvados.

„Galiu konstatuoti apie mūsų bausmių vykdymo sistemą, kad tai visiška sovietinė sistema su adaptuota lietuviška versija, papuvusi sistema. Be labai kardinalių žingsnių nematau net teorinių galimybių, kad galėtų būti pokyčių. Pertvarka turi būti daroma nedelsiant, čia su kosmetinėmis priemonėmis nepavyks išsisukti“, – pirmadienį kalbėjo Premjeras.

Pasak Vyriausybės vadovo, nepriimtina situacija, kai Kauno tardymo izoliatoriuje įvardijus pažeidimus, padėtis iš esmės nesikeičia.

„Dėl KTI, simptomatinis pavyzdys: paskelbus apie galimus pažeidimus, atlikti patikrinimai ir – visa tai toliau vyksta izoliatoriuje. Asmenys, kurie šiuo metu laikinai vadovauja KTI, užsiima tradicinę poziciją, kad atsirado žmogus, kuris „neša“ viską iš sistemos vidaus. Turiu nuvilti tuos, kurie mano, kad bus lengva susidoroti su principinga KTI darbuotoja“, – kalbėjo Premjeras, turėdamas omenyje R. Kazėnienę, kuriai pasiūlytos pareigos „sustiprinti Teisingumo ministerijos audito padalinį, išnaudojant tą potencialą ir atliekant auditą visose įkalinimo įstaigose“.

Premjeras teigia, kad realius pokyčius sistemoje gali padaryti su ja nesusiję žmonės.

„Kardinalius pokyčius gali padaryti tik žmonės, nesusiję su konkrečiomis įstaigomis ir su šia sistema. Todėl teisingumo ministrė yra paprašyta padaryti skubius žingsnius, kad Kauno tardymo izoliatoriui būtų paskirtas laikinas vadovas ne iš šios įstaigos, kad būtų nušalinti KTI darbuotojai, kurie turėtų atstovauti šiai įstaigai teismų procesuose“, – kalbėjo Premjeras, pageidavęs, kad Kauno tardymo izoliatoriui atstovautų Teisingumo ministerijos teisininkai.

Kalėjimų departamente esanti Imuniteto tarnyba, pasak Premjero, yra neįgali ir neturi prasmės išlikti, jo žodžiais „bedantės tarnybos nereikalingos“. Minėtas klausimas esą bus iššūkis ir teisingumo ministrei, ir naujajam Kalėjimų departamento vadovui, kai jis bus paskirtas.

S. Skvernelio teigimu, kalbant apie KTI ir galbūt kitas įstaigas, nepriimtina situacija, kad buhalterijos, personalo ar ūkio padaliniuose dar esama pareigūnų, „žmonių su antpečiais“, nors tos funkcijos nieko neturi bendra su statutinės tarnybos apibrėžimu.

Premjeras pareikalavo, kad kiekvieną pirmadienį būtų asmeniškai informuojamas apie situaciją Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ir konkrečiai – KTI. Pasak Premjero, naujų tyrimų daryti nereikia, būtina įgyvendinti atliktųjų išvadas.

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė teigė, kad sistemos laukia dideli pokyčiai, o dėl Kalėjimų departamento vadovybės klausimai paaiškės artimiausiu metu.

„Laukia dideli pokyčiai. Kalbant apie Kalėjimų departamento direktorių, tai šiandien susitiksiu su laimėjusiu konkursą Artūru Norkevičiumi ir iki darbo dienos pabaigos bus sprendimas, ar jis bus paskirtas į pareigas, ar ne“, – kalbėjo M. Vainiutė.

Ministrė išsamiau nekomentavo išvadų dėl tyrimo KTI. Pasak jos, reaguojama pakankamai greitai ir operatyviai. M. Vainiutė taip pat nekalbėjo ir apie liepos pabaigoje įvykusio viceministro Donato Matuizos atsistatydinimo priežastis, tik pasakė, kad jis daug padarė atskleisdamas negeroves kalėjimų sistemoje.

Ministrė teigė, kad sveikintų R. Kazėnienės prisijungimą prie Teisingumo ministerijos komandos.

Savo ruožtu pati R. Kazėnienė teigė, kad dar neapsisprendė dėl jai siūlomų pareigų.

„Buvo naujiena šiandieninis pasiūlymas, kurio negaliu vienašališkai priimti, norėčiau pasitarti su šeima. Dvylika metų dirbau atlikdama išankstinę finansų kontrolę ir kiekvieną kartą šiek tiek prisiliesdama prie viešųjų pirkimų. Turiu supratimą apie schemas, kurios taikomos įstaigose, – jos yra gana paprastos“, – kalbėjo R. Kazėnienė, teigianti, kad kitų pasiūlymų šiuo metu neturinti.

KTI darbuotoja sako, kad reakcija į jos sprendimą skelbti įstaigos galimus įstatymų pažeidimus buvo priešiška.

„Nesitikėjo, kad tas pats žmogus gali su tiesa prabilti antrą kartą. Sistemoje tokie žmonės nei mylimi, nei gerbiami. Sulaukiau kaltinimų ir melu, ir nematymo tolesnio darbo kartu. Bet man tai poveikio nepadarė, aš turiu savo faktus, savo patirtį“, – kalbėjo R. Kazėnienė.

Pirmadienį teisingumo ministrei M. Vainiutei buvo pateikta informacija apie Kalėjimų departamento atliktą patikrinimą Kauno tardymo izoliatoriuje. Ministrė pavedė Kalėjimų departamentui išsiaiškinti situaciją minėtoje įstaigoje, gavusi R. Kazėnienės tarnybinį pranešimą dėl nevykdomų Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų ir galimai neteisėtų įstaigos darbuotojų veiksmų.

Kaip pirmadienį praneša Teisingumo ministerija, išvadose patvirtinta, kad Kauno tardymo izoliatorius neįvykdė Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos nutraukti maitinimo paslaugų sutartį su UAB „Niklita“ ir nepaskelbė naujo viešojo konkurso šiai paslaugai pirkti. Tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriuje neužtikrinama sutarčių vykdymo ir galiojimo kontrolė.

Izoliatoriuje pradėti du tarnybiniai patikrinimai dėl galimų teisės pažeidimų.

Ministrė nurodė Kalėjimų departamento vadovybei kaip įmanoma greičiau centralizuoti viešuosius pirkimus bausmių vykdymo sistemoje, siekiant skaidrumo ir teisėtumo, vykdant viešuosius pirkimus ir sudarant sandorius.

Šį pavasarį tyrimą atlikusios Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba bei Teisingumo ministerijos sudaryta komisija Kauno tardymo izoliatoriuje nustatė daugybinius pažeidimus ir pateikė būtinas įgyvendinti rekomendacijas.

Kaip jau skelbta, vasarį teisingumo ministrės sprendimu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas dėl Kalėjimų departamento vadovės Živilės Mikėnaitės ir Kauno tardymo izoliatoriaus laikinojo vadovo Edvardo Kviatkausko galimų finansinių ir tarnybinių pažeidimų. Tyrimas buvo pradėtas taip pat gavus R. Kazėnienės pranešimą.

Šiuo metu nei Kalėjimų departamentas, nei Kauno tardymo izoliatorius neturi nuolatinių vadovų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.08; 02:00

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras kreipėsi į teisingumo ministrę Mildą Vainiutę dėl nesprendžiamų problemų Kauno tardymo izoliatoriuje (KTI), nurodoma TS-LKD frakcijos pranešime.

Kreipimesi teisingumo ministrės klausiama, kokių priemonių ketinama imtis, kad esama netvarka KTI keistųsi. Teiraujamasi, kokios numatomos sisteminės pertvarkos, kad kalėjimų sistemoje nepasikartotų viešumoje pasirodžiusios istorijos apie KTI vadovybės pratęstą negaliojančią nekilnojamo turto nuomos sutartį, taip pat delsimą nutraukti maitinimo paslaugų sutartį su bendrove „Niklita“, klausimų keliantį vadovybės teisininko pasirinkimą, nes jis figūravo ir ankstesnių patikrinimų išvadose. Taip pat teiraujamasi, kokios numatytos priemonės apginti sąžiningai savo veiklą vykdančius darbuotojus.

„Tokios viešai skelbiamos žinios apie statutinę valstybės tarnybą žemina Kalėjimų departamento ir jo darbuotojų, kurie atlieka labai svarbią valstybės funkciją, ir visos valstybės tarnybos autoritetą. Būtina kuo greičiau paaiškinti visuomenei, ar tokios publikacijos turi bent mažiausio pagrindo, nes šis klausimas keliamas jau pakankamai ilgą laiką“, – teigė S. Šedbaras.

Be to, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir I. Šimonytė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį dėl tebesitęsiančios netvarkos KTI ir nevykstančių pokyčių Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Seimo narės ragina Premjerą principingai įvertinti teisingumo bei švietimo ir mokslo ministrių darbą, nes, kaip primenama, jo atstovaujama partija laimėjo rinkimus visuomenei žadėdama užtikrinti aukštus valstybės tarnybos skaidrumo ir efektyvumo standartus, nepakantumą piktnaudžiavimui, nepotizmui ir korupcijai.

„Nuo pranešėjų pateiktos informacijos, visuomenei atskleidusios plataus spektro sisteminius pažeidimus šiose įstaigose, praėjo ne vienas mėnuo, bet realių veiksmų situacijai keisti iš pagrindų ir ištaisyti padarytus prasižengimus, nėra padaryta. Kyla klausimas, kodėl už šių įstaigų kuravimą atsakingos ministrės laikosi nuošalyje nuo įsisenėjusių problemų sprendimo ir nesiima tiesioginės atsakomybės, kad skandalinga padėtis būtų ištaisyta, kad nedelsiant būtų užtikrintas skaidrumas, viešumas ir sąžiningumas, kurio šių įstaigų veikloje akivaizdžiai trūksta“, – komentavo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja.

Primename, kad vakar žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog KTI vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė vėl kreipėsi į Teisingumo ministeriją teigdama, kad laikinoji įstaigos vadovybė ne tik neskuba taisyti nustatytų pažeidimų, bet kai kuriuos bando užglaistyti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.04; 03:03