Pistoletas. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Rusijos Permės universiteto miestelyje studentas pradėjo šaudyti ir nušovė aštuonis žmones, kol buvo sulaikytas, pranešė tyrėjai. Tai jau antros masinės šaudynės švietimo institucijoje šiemet.
Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad per išpuolį Permės valstybiniame universitete taip pat buvo sužeisti keli žmonės ir kad įtariamasis buvo sužeistas sulaikymo metu. Anksčiau tyrėjai teigė, kad žuvo penki žmonės, o dar šeši buvo sužeisti.
Rusijoje vyksta palyginti nedaug šaudynių mokyklose dėl griežto saugumo švietimo įstaigose ir dėl to, kad sunku legaliai įsigyti šaunamųjų ginklų, nors medžioklinius šautuvus galima registruoti.
Socialinėje žiniasklaidoje išplatintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip mokiniai mėto daiktus pro miestelio pastatų langus, o po to patys šoka, kad pabėgtų nuo šaulio.
Valstybinė žiniasklaida parodė mėgėjišką filmuotą medžiagą, kuri, kaip pranešama, buvo nufilmuota per išpuolį ir kurioje matomas asmuo, apsirengęs juoda taktine apranga, įskaitant šalmą, nešinas ginklu ir einantis per miestelį.
Paskutinį kartą toks kruvinas išpuolis įvyko šių metų gegužę, kai devyniolikmetis šaulys pradėjo šaudyti savo mokykloje centrinės Rusijos Kazanės mieste ir nušovė devynis žmones.
Tyrėjai sakė, kad tas vyras turėjo smegenų sutrikimą. Tačiau jis buvo pripažintas tinkamu gauti licenciją pusiau automatiniam šautuvui, kurį panaudojo per išpuolį.
Tą dieną, kai buvo įvykdytas išpuolis – vienas baisiausių pastarojo meto Rusijos istorijoje – prezidentas Vladimiras Putinas paragino peržiūrėti ginklų kontrolės įstatymus.
Kazanės mokykla, kur įvyko tragedija. EPA – ELTA nuotr.
23 žmonės tebegydomi ligoninėje po anksčiau šią savaitę surengtų šaudynių vienoje Rusijos mokykloje, tarp jų – 20 mokinių, sakė Tatarstano Respublikos vadovo pavaduotoja Leila Faslejeva.
Šie skaičiai rodo, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 23. Iš pradžių buvo skelbiama, kad per antradienio šaudynes Kazanės mieste buvo sužalotas 21 žmogus.
„Visų būklė stabili, – sakė L. Faslejeva. – Tačiau, atsižvelgiant į sužalojimų sunkumą, gydytojai nori perkelti aštuonis pacientus gydytis į Maskvą.“
Išpuolis vidurinėje mokykloje Kazanėje pareikalavo devynių žmonių – daugiausiai vaikų – gyvybių.
Policija sulaikė 19 metų įtariamąjį, kuris legaliai laikė šaunamąjį ginklą. Jis – buvęs šios mokyklos mokinys. Institucijos atmetė teroristinį motyvą.
Trečiadienis Tatarstane paskelbtas gedulo diena. Praeiviai prie 175-osios vidurinės mokyklos padėjo gėlių ir uždegė žvakučių.
Pasak institucijų, mokykla dabar bus remontuojama. Paskelbtose mokyklos pastato nuotraukose matyti suniokoti koridoriai ir išdužę langai.
Šautuvas. Slaptai.lt fotografija
Rusijos teismas trečiadienį nurodė, kad šaudynes Kazanės miesto mokykloje surengusiam ir devynis žmones pražudžiusiam jaunam vyrui būtų skirtas kardomasis kalinimas.
Pasak teisėjo, gavus tyrėjų prašymą, 19-mečiui įtariamajam Ilnazui Galiavijevui paskirtas kardomasis kalinimas dviem mėnesiams.
Kaltinamasis teismo salėje atrodė ramus. Vienas bylos tyrėjas sakė, kad I. Galiavijevui oficialiai pareikšti kaltinimai nužudymu, ir įtariamasis pats pripažino kaltę.
Antradienį I. Galiavijevas surengė šaudynes 175-ojoje vidurinėje mokykloje Kazanėje, jis buvo ginkluotas šautuvu ir mažiausiai vienu savadarbiu sprogstamuoju užtaisu.
Rusijoje šaudynės mokyklose nėra dažnas reiškinys, ir ši tragedija sukrėtė visą šalį.
Adas Jakubauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras turi naują vadovą – juo paskirtas Mykolo Romerio universiteto profesorius Adas Jakubauskas.
Ketvirtadienį per slaptą balsavimą jo kandidatūrą parėmė 71 Seimo nays, 13 buvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.
A. Jakubauskas pakeis ilgametę jo vadovę Teresę Birutę Burauskaitę.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas sakė, kad centras yra svarbi institucija, kuri savo tyrimais prisideda prie istorinės tiesos paieškos, tai taip pat didelė institucija, kurioje dirba per 100 darbuotojų, kurių materialinė padėtis yra apgailėtina. Jo nuomone, A. Jakubauskas yra tinkama kandidatūra vadovauti centrui. „Centrui turi vadovauti depolitizuota asmenybė, ji turi atstovauti Lietuvai, o ne konkrečiai politinei jėgai, taip šiuo metu ir yra“, – sakė A. Gumuliauskas.
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas priekaištavo A. Jakubauskui, kaip Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkui, kuris, jo duomenimis, 2014 metais, ieškodamas finansinės paramos totorių bendruomenei, yra parašęs laišką į Kazanę.
Prof. A. Jakubauskas pavadino tai „paskviliu“, tvirtindamas, kad jis yra paskelbtas persona non grata įvažiuoti į Rusiją. Jis pažymėjo, kad kaip totorius dalyvavo daugelyje Kazanėje vykusių renginių. A. Jakubauskas taip pat užtikrino, kad kaip Lietuvos totorius buvo auklėjamas patriotizmo dvasia.
„Mūsų nuosaikus oponavimas yra bilietas į direktoriaus postą“, – pridūrė 12 metų centre anksčiau dirbęs A. Anušauskas, tikėdamas, kad ši kritika nesutrukdys A. Jakubauskui tapti centro vadovu.
Reaguodamas į mestą šešėlį kandidatui Seimo narys Povilas Urbšys ragino nepasiduoti šitai provokacijai, nes tai daugiau vandens pylimas „ant to malūno, kuris sukasi prieš Lietuvą“.
Seimo narys Algimantas Dumbrava, kalbėdamas apie A. Jakubauską, sakė, kad tai labai korektiškas, mandagus, išlaikytas žmogus, kuriam pavyks susitvarkyti su naujomis pareigomis.
„Neabejoju A. Jakubausko kompetencija, būk ir toliau toks padorus ir principingas“, – savo kraštiečiui linkėjo Seimo narys Vytautas Kamblevičius.
Dar anksčiau prisistatydamas iš Seimo tribūnos A. Jakubauskas sakė, kad, jo nuomone, centras turėtų remtis profesionalų – istorikų, teisės specialistų išvadomis.
Jo įsitikinimu, neturėtų būti spekuliuojama informacija, ji turi būti tikrinama, pertikrinama ir tik tada pateikiama visuomenei.
Pasak A. Jakubausko, centro darbai turėtų būti labiau išeksponuoti jaunajai kartai. Centro darbe jis pasigenda tarptautiškumo, pavyzdžiui, tarptautinių konferencijų.
Jei būtų paskirtas vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, A. Jakubauskas sako, kad vienas pirmųjų jo darbų būtų centro pertvarka.
Prof. dr. A. Jakubausko kandidatūrą vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui Seimui pateikė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Savo profesiniame bagaže A. Jakubauskas turi pedagoginio, vadybinio, akademinio ir viešojo sektoriaus darbo patirties, o nuo 2003 metų jis yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas.
Kaip numato įstatymas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
Šis centras inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, jo uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas.
Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas, kurį 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas Seimo pirmininko teikimu.
Štai jau kelerius metus Kul Šarifo mečetė yra pagrindinė Kazanės Kremliaus dominantė, juk jos minaretai aukštesni už stačiatikių Apreiškimo cerkvės, pastatytos dar XVI šimtmetyje, kupolus.
Ir jeigu vos prieš keletą metų su ja konkuravo naujametė eglė, stovėjusi Tatarstano sostinės centrinėje aikštėje, tai šiemet nebėra ir jos.
Taip pasakoja vokiškojo “Frankfurter Allgemeine” apžvalgininkas Michaelis Liudvigas. Juk daugeliui tikinčiųjų totorių, kaip pabrėžia autorius, „eglė ir Naujųjų metų šventė yra ne kas kita, kaip svetimos kultūros – neislamiškos, ydingos, jeigu nesakytum pavojingos, rusiškos simbolis“.
