Azerbaidžano sostinė Baku. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo delegacija gegužės 21–27 d. Baku dalyvaus Azerbaidžano Respublikos Didžiojo Medžliso ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės Asamblėjos konferencijoje „Nacionalinių parlamentų vaidmuo užtikrinant saugumą ir stabilumą žaliosios ekonomikos, junglumo ir darnaus vystymosi priemonėmis“ ir tarptautinėje konferencijoje „Kova su minomis: siekiant darnaus vystymosi tikslų”, praneša Seimas.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko, Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupės pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, pirmojoje konferencijoje jis skaitys pranešimą apie Lietuvos pasiekimus žaliosios energetikos srityje.
„Mano pranešimas bus apie tai, kas Lietuvoje jau padaryta ir bus padaryta, vystant žaliąją energetiką – saulės, vėjo ir vandens, ateityje – ir vandenilio. Kalbėsiu apie tai, kaip įtraukti gyventojai – gaminantys vartotojai – į šį procesą“, – pažymėjo K. Starkevičius. Azerbaidžano sostinė Baku. Paminklas 1990-ųjų Sausio 20-osios aukoms atminti. Slaptai.lt nuotr.
Komiteto pirmininko duomenimis, prisijungusių gaminančių vartotojų skaičius 2023 m. balandžio mėnesį yra 40 539 vnt. Per 2023 m. naujai prisijungusių gaminančių vartotojų skaičius padidėjo 7 602 vartotojais. Nutolusių gaminančių vartotojų skaičius 2023 m. balandžio mėnesį sudarė 11 tūkst. 800 vnt. Per 2023 m. naujai prisijungusių nutolusių gaminančių vartotojų skaičius padidėjo 2 299 vartotojais.
„Lietuva nėra visiškai atsisakiusi idėjos statyti ir gaminti energiją atominėse elektrinėse, tačiau yra laukiama modernesnių ir saugių technologijų atsiradimo. Augant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių apimtims, Lietuva artimiausiu metu planuoja įdiegti ir plėtoti žaliojo vandenilio gamybą. Konferencijos dalyvius supažindinsiu apie mūsų pramonės galimybes ir produkciją šioje srityje – saulės baterijas, kaupiklius“, – sakė K. Starkevičius.
Antrojoje konferencijoje „Kova su minomis: siekiant darnaus vystymosi tikslų“ bus diskutuojama apie žmogaus teises, vaikų teisių apsaugą, informuojama Seimo pranešime žiniasklaidai. Azerbaidžano sostinė Baku. Senoji gynybinė siena. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo teigimu, konferencijoje „Nacionalinių parlamentų vaidmuo užtikrinant saugumą ir stabilumą žaliosios ekonomikos, junglumo ir darnaus vystymosi priemonėmis“ taip pat dalyvaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis ir Seimo narės Orinta Leiputė, Rimantė Šalaševičiūtė.
R. Šalaševičiūtė, kartu su K. Starkevičiumi dalyvaus ir tarptautinėje konferencijoje „Kova su minomis: siekiant darnaus vystymosi tikslų“, nurodo Seimas.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Laikinosios ir specialiosios tyrimo komisijos identiškiems klausimams spręsti vienu metu neturėtų būti sudaromos, tai nutarė trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija, apsvarsčiusi parlamentinių tyrimų iniciatyvas dėl Seimo narės Irinos Rozovos.
Seimo etikos sargai, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, nusprendė, kad Seimas, sudarydamas laikinąją ar specialiąja tyrimo komisiją, be kitų aplinkybių, turėtų įvertinti ir tai, ar „atitinkamas klausimas nebuvo jau ištirtas arba nėra tiriamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar kitos institucijos.“
Tokioms išvadoms, kurias rengė Seimo nariai „valstietė“ Aušra Papirtienė ir konservatorius Kazys Starkevičius trečiadienį pritarta bendru sutarimu.
Seimo narys K. Starkevičius mano, kad tai svarbus sprendimas ateičiai, kad tokio blogo precedento neįvyktų.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija taip pat konstatavo, kad šiuo metu Seime nėra dviejų ar daugiau veikiančių laikinųjų ar specialiųjų tyrimo komisijų tam pačiam klausimui ištirti.
Beje, pernai rugsėjo mėnesį Seimas buvo pavedęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atlikti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Komitetas išvadas turėjo pateikti iki šių metų balandžio 30 d., tačiau nesutarus dėl jų, išvados Seimui nebuvo pateiktos. Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Gegužės 5 d. buvo įregistruotas naujas nutarimo projektas, siūlantis tyrimą pratęsti, tačiau šį projektą gegužės 21 d. Seimas atmetė.
Šių metų balandžio 23 d. po pateikimo buvo pritarta apkaltos iniciatyvai, tačiau gegužės 21 d. po svarstymo šis projektas nesulaukė Seimo paramos ir apkaltos komisija nebuvo sudaryta.
Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus, tiriant I. Rozovos veiklą, paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.
Ji prašė išaiškinti, ar „Seime gali būti sudaromos dvi tyrimo komisijos tuo pačiu metu ir tam pačiam klausimui ištirti“ ir ar nepažeista procedūra, kai imtasi iniciatyvos sudaryti dar vieną tyrimo komisiją, nesulaukus anksčiau sudarytos komisijos išvadų.
Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Kazys Starkevičius ragina Seimo pavasario sesijoje priimti įstatymus, kurie stabdytų Lietuvos miškų išpardavimą.
„Kreipiuosi į Vyriausybę, o ypač į aplinkos ministrą, ir raginu – kol nevėlu (o gal jau…) parenkite ir pateikite Seimui pavasario sesijos metu svarstyti teisės aktų projektus, kurie stabdytų didelių miškų plotų išpardavimą privatiems ir juridiniams asmenims. Ypač tai svarbu pasienio zonose, kai mūsų šalies juridiniai asmenys, šiose teritorijoje supirkę didelius miškų plotus, vėliau galimai juos akcijų pavidalu parduos nedraugiškos užsienio šalies investuotojams. Tai galėtų kelti grėsmę šalies saugumui“, – pažymi K. Starkevičius.
Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak jo, pastaruoju metu paaiškėjo, kad ne tik žemės ūkio paskirties žemė superkama dideliais kiekiais, galimai apeinant įstatymus, bet ir miško žemė „parceliuojama“ neribotai, nes Aplinkos ministerija nemato reikalo įvesti kokius nors saugiklius.
Gražuoliai Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vienas iš pavyzdžių, kai Lietuvoje atskiros galingos korporacijos dideliais kiekiais superka mūsų šalies miškus. Pasak K. Starkevičiaus, Švedijos baldų pramonės ir prekybos grupė „Ikea“ jau galimai turi įsigijusi 15 tūkst. hektarų Lietuvos miškų, panašų miškų plotą jau turi įsigijusi ir kita bendrovė „Eurofbrest“.
„Tai nei daug, nei mažai – apie 15 proc. nuo privačių Lietuvos miškų. Ar tik ne tai paaiškina, kodėl dabartinė Vyriausybė taip atkakliai protegavo miškų urėdijų reformą, leidžiančią prieiti prie svarbių išteklių?“ – pažymi Seimo narys.
Iš serijos „Lietuvos miškai”. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak parlamentaro, Vyriausybei reikėtų susirūpinti, ar tokiais kiekiais parduodant miškus, įkūrus vieną miškų valdymo įmonę, mūsų girios nesubėgs į vienas rankas. „Juk ir žemės sukoncentravimu tūkstantiniuose vieno savininko plotuose susirūpinta pavėluotai. Visuomenė, žiniasklaida turi atidžiai stebėti – ar po kurio laiko nepasigirs balsų, kviečiančių į centralizuotą miškų valdymą įsileisti „privatų investuotoją“. Gal savą, gal svetimšalį, ir pradėti masinį miškų kirtimą“, – sako parlamentaras.
