keleiviai

Verslas

Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose 2020 metais keliavo 1,8 mln. žmonių – 72 proc. mažiau, palyginti su 2019 metais, o skrydžių aptarnauta 30 tūkst. – 52 proc. mažiau nei prieš metus, rodo Lietuvos oro uostų apžvalga.
 
Įmonės prognozės rodo, kad 2021 metais pavyks atkurti apie pusę 2019 metais buvusio keleivių srauto.
 
„Be jokios abejonės, praėjusieji metai buvo didžiausių iššūkių laikotarpis aviacijos istorijoje, pandemija tikrai turės įtakos ir šių metų aviacijos rezultatams. Vis dėlto tyrimai rodo, kad paklausa kelionėms yra labai didelė, žmonių noras ir būtinybė keliauti niekur nedingo, tai leidžia prognozuoti pakankamai spartų atsigavimą, kuris, labai tikimės, viršys mūsų prognozes“, – sako Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
 
Anot aviacijos eksperto, šiuo metu šalyse prasidedantis masinis vakcinavimas ir keliavimo ribojimų panaikinimas tarpvalstybiniu lygiu bus vieni iš esminių faktorių keleivinės aviacijos atsigavimui.
 
Vilniaus oro uoste per visus 2020 metus aptarnauta 1,3 mln. keleivių (74 proc. mažiau nei 2019 metais), Kauno oro uoste – 369 tūkst. (68 proc. mažiau), o Palangos oro uoste – 124 tūkst. keleivių (63 proc. mažiau).
 
Nors pandemija labai sumažino keleivių srautą, pasak įmonės, bendras per praėjusius metus siūlytų skirtingų krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose mažėjo palyginus nežymiai – 2020 metais keleiviai galėjo rinktis iš 72 krypčių (2019 metais jų buvo 92).
 
Dėl visame pasaulyje išaugusio poreikio gabenti tarptautinius krovinius oro transportu augusių e. prekybos apimčių bei medicininių krovinių – didėjo ir bendras krovinių srautas Lietuvos oro uostuose: krovinių skaičius praėjusiais metais išaugo 16 proc. ir sudarė beveik 20 tūkst. tonų. Didžiausias, 70 proc., augimas fiksuotas Kauno oro uoste.
 
Anot A. Stikliūno, kol kas tiksliai pasakyti, kokie reikalavimai taps universalūs tarpvalstybiniu lygmeniu, – sudėtinga, tačiau neabejojama, kad kelionės procesas pasipildys tam tikrais reikalavimais.
 
„Tikėtina, kad dalis dabar galiojančių saugumo reikalavimų oro uostuose ir orlaiviuose liks ilgesniam laikui. Tai greičiausiai bus privalomas kaukių dėvėjimas oro uoste ir lėktuve, neigiamo testo, vakcinos gavimo fakto arba persirgimo pažymos turėjimas. Tai, kad dalis reikalavimų liks ilgiau, rodo ir esami oro uostų infrastruktūros pasikeitimai, ne išimtis ir Lietuvos oro uostai, kur jau įvyko ir dar vyksta daug prisitaikymo prie naujų keliavimo poreikių projektų“, – teigia A. Stikliūnas.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2021.01.19; 00:30
Aktualijos

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas įvertinti grėsmes, kurios gali kilti dėl Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti sutartis su tolimojo keleivinio susisiekimo autobusų bendrovėmis.
 
Liepą Konkurencijos taryba užbaigė tyrimą ir pripažino, kad Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), 2018 metais pratęsusi sutartis su 42 vežėjais vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, ribojo konkurenciją ir neleido į rinką įeiti naujiems dalyviams.
 
LTSA įpareigota sumokėti daugiau nei 43 tūkst. eurų siekiančią baudą, per 8 mėnesius nutraukti esamas sutartis su vežėjais ir juos atrinkti paskelbus konkurencingos atrankos procedūras.
 
Šį sprendimą LTSA, atskiri vežėjai, Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ bei Lietuvos keleivių vežimo asociacija yra apskundusios Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Konservatorius A. Anušauskas mano, kad Konkurencijos tarybos įpareigojimas nutraukti sutartis su vežėjais kelia grėsmių visam tarpmiestinio susisiekimo sektoriui. Antradienį jis kreipėsi į VSD, prašydamas jas įvertinti.
 
„Atsižvelgiant į tai, kad toks įpareigojimas atsilieps visam tarpmiestinio susisiekimo sektoriui, turės reikšmingų pokyčių pagrindiniams vartotojams – keleiviams, sukels įtaką ne tik vežėjų finansinei būklei, bet papildomai gali kilti grėsmės nacionaliniam saugumui, prašau VSD įvertinti galimas grėsmes ir kartu su kitomis institucijomis įvertinti padėtį tarpmiestinio susisiekimo transporto sektoriuje“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas A. Anušauskas.
 
Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) šią savaitę raštu kreipėsi į Seimo Ekonomikos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus. LKVA prašo organizuoti diskusiją ir suformuoti valstybės politikos gaires tolimojo susisiekimo srityje bei įtvirtinti jas Kelių transporto kodekse.
 
Asociacijos vertinimu, konkurencija tolimojo susisiekimo sektoriuje egzistuoja, šalies rinkoje konkuruoja daugiau nei 40 vežėjų, kurie savo lėšomis išlaiko maršrutus ir autobusų stotis. Teigiama, kad naujų konkursų skelbimas visam maršrutų tinklui gali turėti neigiamų pasekmių ir rizikosvartotojams negauti tinkamų paslaugų.
Vilniaus autobusų stotyje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Konkursus galėtų laimėti viena ar kelios užsienio didžiojo kapitalo įmonės, kurios galėtų sukoncentruoti visą ar didžiosios dalies paslaugų teikimą vienose rankose ir tokiu būdu eliminuoti bet kokią natūraliai rinkoje egzistuojančią konkurenciją“, – teigiama LKVA prezidento Gintaro Nakučio pasirašytame rašte.
 
LKVA atkreipia dėmesį, kad nutraukus sutartis su vežėjais ir skelbiant naujus konkursus „galimai pablogėtų valstybės mobilizaciniai (karo atveju) ar evakuaciniai (Astravo AE avarijos ar Covid-19 atvejais) resursai“.
 
Kaip teigiama LKVA rašte, pati Konkurencijos taryba pažymėjo, kad taisyklės, pagal kurias sudarytos sutartys su 42 vežėjais, neprieštarauja Konkurencijos įstatymui ir Europos Sąjungos teisės aktams. Todėl, asociacijos vertinimu, sutartys su vežėjais yra teisėtos ir negali būti nutrauktos.
 
Tolimojo susisiekimo autobusais kasmet Lietuvoje pervežama apie 8,5 mln. keleivių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.07; 13:20
Aktualijos

Vežėjų asociacija „Linava“ mano, kad keleivių vežėjams būtina valstybės pagalba, kuri leistų po karantino atkurti keleivių vežimo paslaugą.
„Linavos“ duomenimis, šiandien Lietuvoje iš 364 tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų dar važiuojama 24-iais, tačiau vežėjai su Lietuvos transporto saugos administracija derina ir paskutinių maršrutų uždarymą.
 
Asociacija pažymi, kad gyventojų mobilumas ir keleivių srautai reguliaraus tolimojo susisiekimo maršrutais žymiai sumažėjo, o tarptautiniais maršrutais – visai sustojo.
 
„Keleivių pervežimas dėl koronaviruso pandemijos praktiškai sustojo, todėl norint išsaugoti šią verslo sritį, būtina imtis įvairių priemonių, kitu atveju, pasibaigus krizei, šios verslo srities tiesiog neliks“, – sako „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
 
Vyriausybei „Linava“ yra pateikusi prašymą keleivių vežėjus pripažinti nukentėjusiais ir paskirti jiems subsidijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.30; 00:30
Aktualijos

Pirmadienio vakarą į Vilniaus oro uostą atskridęs iš Berlyno nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“ C-27 J su 31 Lietuvos piliečiu.
 
Karinis orlaivis ne tik parskraidino namo negalinčius grįžti šalies gyventojus, bet ir pargabeno transplantacijai skirtus donoro organus – kamienines ląsteles, praneša Lietuvos kariuomenė.
 
Lietuvos piliečiai buvo perduoti oro uoste budinčioms tarnyboms patikrinimui. Karinis orlaivis, grįžęs po skrydžio, bus dezinfekuojamas, kad galėtų toliau vykdyti kitas užduotis. Orlaivio įgula skrydžio metu dėvėjo apsauginius kostiumus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.17; 00:30
Aktualijos

Vilniaus oro uoste pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį Vilniaus oro uoste buvo pademonstruota, kaip yra pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Pavakarę iš Milano grįžtančius keleivius pasitiko specialiais apsaugos kostiumais bei respiratoriais apsaugoti krašto apsaugos savanoriai kariai.
 
Minėtu reisu skridusi keleivė Bronislava žurnalistus patikino, kad yra labai patenkinta vykdoma patikra.
 
Karių savanorių budėjimas finansuojamas Lietuvos kariuomenės lėšomis
 
Apie budinčius oro uoste karius kalbėjęs Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas Andrius Dilda sakė, kad visoje Lietuvoje savanoriai patikėtas užduotis vykdo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose, kruizinių laivų ir krovos terminaluose.
 
„Klaipėdos regione turime Palangos oro uostą, taip pat kruizinių laivų, krovos terminalą. Kariai ten nebudės nuolatos, jie ten budės pagal nustatytą grafiką. Tuo metu, kai bus skrydžių iš patvirtintų regionų, iš kurių atvyks keleiviai, kariai padės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovams registruoti atvykstančius piliečius ar svečius, taip pat kitas jiems patikėtas užduotis“, – žurnalistams antradienį sakė Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas A. Dilda.
 
Kariškis patvirtino, kad toks budėjimas yra finansuojamas iš Lietuvos kariuomenės lėšų.
 
„Kariai savanoriai yra pašaukti į taikos meto užduočių pajėgas, jiems tai yra tarnyba. (…) Kol kas kariuomenė yra pasiruošusi tiek, kiek reikės skirti karių ir užtikrinti pagalbą civilinėms institucijoms“, – sakė jis.
 
A. Dildos teigimu, kariai kartu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ekspertais turėjo išsamų instruktažą, tad yra tinkamai pasirengę.
 
„Šiuo atveju būtent prieš šią užduotį kariai turėjo labai išsamų instruktažą su (Nacionalinio. – ELTA) visuomenės sveikatos centro atstovais ir tikrai yra parengti jų laukiančioms užduotims“, – patikino kptn. A. Dilda.
 
R. Lingienė: keleivių srautas mažėja
 
Tuo metu NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė tikino, kad bus patikrinti visi lėktuvu skridę keleiviai. Jiems taip pat bus suteikiamos būtinos rekomendacijos.
 
Vilniaus oro uoste. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Vykdoma sustiprinta medicininė, karantininė keleivių kontrolė. (…) Bus pasitikti visi keleiviai, atskridę tiesioginiais skrydžiais iš paveiktų teritorijų, ir patikrinamos orlaivyje surinktos užpildytos kortelės. (…) Taip pat jiems suteikiamos rekomendacijos, kad grįžę iš paveiktų teritorijų, jei įmanoma, dirbtų nuolatinį darbą“, – tikino ji.
 
Taip pat bus suteiktos rekomendacijos, kaip elgtis, jei jų sveikata pablogėtų, išmatuojama jų kūno temperatūra, sakė R. Lingienė.
 
NVSC Vilniaus departamento direktorė patikslino, kad minėtu reisu atskrido apie 40 keleivių.
 
„Pastebėjome tendenciją šią savaitę – keleivių srautas labai mažėja iš paveiktų teritorijų“, – tikino ji.
 
Pasak R. Lingienės, savaitgalį buvo labai daug keleivių, atskridusių iš slidinėjimo kurortų. Dėl to, pasak jos, savaitgalį reisai buvo pilni, kai paskutinėmis dienomis jų jau mažiau.
 
„Jeigu paveiktų regionų bus daugiau, (…) sustiprinta medicininė kontrolė bus vykdoma iš visų paveiktų regionų, bus įtrauktos kitos šalys, (…) tai reikės turbūt daugiau žmonių. Tai priklausys nuo mūsų susitarimo su oro uostu“, – sakė R. Lingienė.
 
Kartu ji pridūrė, kad nusileidusį pilną orlaivį sutinka 20-30 žmonių, šiuo metu tai, jos teigimu, – pakankamas skaičius.
 
Kalbėdama apie Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gulinčią koronavirusu užsikrėtusią lietuvę, R. Lingienė patikino, kad virusas toliau neplinta.
Vilniaus oro uoste buvo pademonstruota, kaip yra pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Visuomenėje šitas užkratas neplinta – yra vienas patvirtintas atvejis, jis yra puikiai lokalizuotas. Kaip minėjau, tai dėka to susirgusio žmogaus, dėka visuomenės sveikatos specialistų“, – apibendrino ji.
 
Iš Milano grįžusi keleivė: esu labai patenkinta
 
Iš Milano grįžusi keleivė Bronislava teigė, kad patikra ji yra labai patenkinta.
 
„Labai esu patenkinta patikra. Pirmiausia labai patiko, kad duoda rankas dezinfekuoti“, – teigė nusileidusio lėktuvo keleivė Bronislava.
 
„Viskas labai puiku. (…) Žinau visas rekomendacijas, visos šalys daro tą patį“, – pridūrė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 05:00
Gordijo mazgas

Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.

Versijos dėl sudužusio Ukrainos lėktuvo: nelaimingas atsitikimas ar teroro aktas?

Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas brigados generolas Abolfazlas Shekarchi kategoriškai atmeta versiją, esą Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą „Boeing 737-800“ numušė raketa. Ši versija, jo manymu, – visiškas melas.

Tokį Vakarų žiniasklaidos įtarimą Irano generolas atmeta kaip išgalvotą, pritemtą. Taip bent jau skelbia Irano naujienų agentūra „Mehr“.

Anot Irano generolo, JAV pradėjusi „psichologinį karą“, todėl ir prireikė panašaus pobūdžio įtarinėjimų.

Be kita ko, generolas Shekarchi pridūrė, jog dauguma tuo į nelaimę patekusiu lėktuvu skridusių keleivių buvo „auskinis Irano jaunimas“. Primenama, kad katastrofą patyrusiu lėktuvu skrido net 147 iraniečiai, iš kurių – daug išsilavinusio, aukštuosius mokslus baigusio, perspektyvaus, svarbius postus galėjusio užimti jaunimo atstovų.

Irano generolas įsitikinęs, jog versijos, esą „Boeing 737-800“ sudužti dėl išorės poveikio, „nepatvirtins joks karinis ar politinis ekspertas“.

Ukrainos ambasada Irane pareiškė, kad atakos ar raketų išpuolių versijos buvo atmestos, tačiau vėliau pakoregavo šią nuomonę – kategoriškai neatmetė galimybės, jog lėktuvą galėjo numušti teroristų paleista raketa arba sprogti pačiame lėktuve įtaisyta bomba.

Primename, kad Ukrainos oro linijų keleivinis lėktuvas „Boeing 737-800“ sudužo sausio 8 d. netoli Teherano, iškart po pakilimo. Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigė, kad per avariją išgyvenusių žmonių nėra. Tikrosios nelaimės priežastys vis dar nežinomos. 

Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA foto.

Laive buvo 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai, įskaitant  11 Ukrainos piliečių. UIA jau paskelbė išsamų  lėktuvo katastrofos aukų sąrašą \.

Ukrainos Generalinės prokuratūros tarnyba  pradėjo išsamų katastrofos priežasčių tyrimą. Baudžiamoji byla buvo pradėta pagal 3 str. 276 (eismo saugumo taisyklių pažeidimas arba neteisingas oro transporto priemonės eksploatavimas).

Taip pat aiškinamasi, ar buvo tokių keleivių, kurie užsiregistravę skrydžiui, paskutinėmis minutėmis pakeitė savo planus – nusprendė neskristi. Šiuo metu egzistuoja versija, jog paskutiniąją minutę nutarė nebeskristi du asmenys. Kas jie ir kodėl nutarė nebeskristi, – aiškinamasi.

Irano civilinės aviacijos organizacija pareiškė, kad neperduos skrydžio įrašus fiksavusios „juodosios dėžės“ Amerikos koncernui „Boeing“. Ukrainos užsienio reikalų ministerija mano, kad Iranas neturėtų „juodosios dėžės“ niekam perduoti, nes joje – pagrindiniai duomenys tiriant katastrofą.

Informacijos šaltinis – Gordonua.com

2020.01.09; 00:55