Žuvintas. Vytauto Visocko nuotr.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos inicijuoto Vyriausybės nutarimo pakeitimo, pagal kurį Žuvinto biosferos rezervate leidžiama užsiimti žūkle.
„Deja, atėjo laikai, kai Lietuvos gamtą tenka ginti teismuose net nuo paties aplinkos ministro“, – sako S. Gentvilas.
Žuvinto rezervatas yra seniausia Lietuvos saugoma teritorija, įsteigta dar 1937 m., prof. Tado Ivanausko iniciatyva. Rezervatai sudaro vos 0,5 proc. šalies teritorijos ir yra išskirtinai skirti apsaugoti gamtos savireguliacijai. Žuvintas išskirtinis – čia, toli nuo žmonių, peri net 234 rūšys paukščių. Dauguma jų žiemoja čia visus metus.
„Labai liūdna, kad dabartiniam aplinkos ministrui atrodo, jog net ir unikaliausia gamta turi tarnauti žmonių pramogoms. Ministro iniciatyva Žuvinto biosferos rezervate įteisinta galimybė 14 kaimų gyventojams žvejoti rezervate. Dalis tų kaimų nuo rezervato nutolę daugiau nei 25 km. Žvejyba rezervate niekaip negali būti pateisinama tradicijų išsaugojimu – žvejyba seniai virto ne maisto apsirūpinimu, o pramoga. Rezervatai nėra vieta pramoginei žūklei. Tokiam žvejybos legalizavimui nevienareikšmiškai prieštarauja ir UNESCO, kurio dalimi rezervatas tapo 2011 m.
Aplinkos ministras K. Mažeika nenustoja stebinti. Šis pakeitimas – akivaizdus sūduviškio nevykęs bandymas gamtos sąskaita laimėti balsus rudenį vyksiančiuose rinkimuose“, – aiškino Seimo Aplinkos apaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas. Pelkė. Žuvintas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Praėjusią savaitę Vyriausybės priimtuose naujuose Žuvinto biosferos rezervato nuostatuose leidžiama uogauti, grybauti ir net žvejoti. Nors tai draudžia net 2 galiojantys įstatymai – Saugomų teritorijų bei Specialiųjų žemės naudojimo įstatymai.
„Teismai tikrai stos gamtos pusėn, nes tiek Vyriausybės, tiek Aplinkos ministerijos teisininkai Vyriausybės nutarimą lydinčiose pažymose pabrėžia, kad leidimas žvejoti prieštarauja įstatymams. Kreipiuosi į LVAT tikėdamasis teisingo sprendimo“, – teigė parlamentaras S. Gentvilas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, Seimo nariams suteikiama galimybė kreiptis į Lietuvos vyriausią administracinį teismą prašant išaiškinti, ar Vyriausybės ir ministerijų teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Kovo mėnesį LVAT S.Gentvilo prašymu panaikino išimtį žiemos, rudens, pavasario metu į dyzeliną nemaišyti 7 proc. biodegalų dalies. Tąkart buvo panaikintas jungtinis aplinkos, susisiekimo, energetikos ministrų įsakymas, stabdęs didesnį atsinaujinančių energetinių išteklių panaudojimą degalinėse.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr. Mokykloje visi skaitėme ir analizavome Jono Biliūno novelę „Kliudžiau“, kurioje jautriai ir vaizdžiai aprašyta nekalto, strėlės pakirsto, gyvūno kančia. Novelėje paprastai ir suprantamai pasakojama apie galią, kuri netinkamose rankose tampa pražūtinga.
Gaila, bet kai kurios moralės pamokos laikui einant pasimiršta.
Šiandien Aplinkos ministras žaidžia su galia keisti medžioklės taisykles, įteisindamas prieš 15 metų uždraustą medžioklės įrankį – lanką. Skirtumas tarp Biliūno berniuko ir Aplinkos ministro tas, kad berniukas padaręs klaidą, tą suprato ir gailėjosi visą gyvenimą, o ministras, deja, jau ne kartą išklausęs prašymus ir argumentus prieš tokį medžioklės būdą, nenuleidžia rankų, kad tik pasiektų savo.
Kuo šis kartas kitoks?
Tuo, kad jei pirmą kartą norėdamas įteisinti medžioklę lankais K. Mažeika teikė pasiūlymą, apie jį buvo diskutuojama ir sulaukus daug pasipriešinimo ir nepritarimo jis pasiūlymą atsiėmė, tai šį kartą – su niekuo nesitarė, nieko neklausė ir tiesiog padarė.
Jonas Biliūnas. Wkipedija.org nuotr.Jono Biliūno „Kliudžiau”
Gegužės 8 d., penktadienį, savo įsakymu ministras patvirtino Medžioklės taisykles, kuriose įteisinama medžioklė lanku. Ir viskas. Yra mintis, yra galia, yra sprendimas.
Noriu priminti, kad dar 2018 m. buvo keičiamas Medžioklės įstatymas ir buvo bandoma įteisinti lankus, kaip medžioklės įrankius Seime. Seimas tada pasipriešino. Ministras Mažeika prižadėjo nedaryti žygdarbių vienasmeniškai. Aiškiai iš tribūnos pasakė: “Aš tik vykdau savo pažadą. Dėl lankų buvo daugiausiai diskusijų ir aš noriu pagarsinti, kad šiame įstatymo projekte tikrai nėra jokios grėsmės, kad galės laisvai disponuoti lankais ar kažkokiais panašiais templiniais ginklais. Tai iš tikrųjų noriu nuraminti visus skeptikus <…>”.
Ne tik moralės pamokos, bet ir pažadai pasimiršta. Dabar Ministras naudojasi ekstremalia padėtimi, apgauna aktyvius piliečius, nepaiso ir Seimo nariams duoto pažado, kad lankai netaps medžioklės įrankiu ir imituodamas teisės akto derinimą, ignoruoja 60 tūkst. piliečių pasisakančių prieš medžioklę lankais, patyliukais, tikėdamas, kad niekas nepastebės, pakeičia medžioklių tvarką. Kam švaistyti gerą krizę?
Kodėl “NE” medžioklei su lankais?
Visų niekada neapibūdinsi vienu žodžiu ar sakiniu, bet kol atsiranda medžiotojų, kurie supainioja šerną su stumbru, kyla didelis klausimas, ar lanko imsis tik tas, kuris moka su juo elgtis (nesu ekspertė, bet abejoju ar Lietuvoje yra daug medžiotojų, įgudusių medžioti lankais). Net jei su lanku elgtis ir moka, tai dar neužtikrina, kad šūvis bus taiklus. Gali prireikti daugiau šūvių aukai „pribaigti“, o tai tikrai žiauru. Galų gale, gali būti taip, kad žvėris, sužeistas strėle, pabėgs ir ilgai klaidžios kankindamasis su strėle kūne. Ar tai moralu ir etiška? Biliūno berniukui tokio vaizdo užteko kartą, kad atsimintų visam gyvenimui.
Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Medžioklė su lankais yra kitokia ir dėl to, kad ji yra „tyli“. Tai galimybė brakonieriams karaliauti miškuose nepastebėtiems ir neišgirstiems. Visi, kas kalba apie skerdyklas miškuose, įgauna papildomų argumentų – brakonierius niekada negalvos apie mišką ir žvėris, duokim jiems papildomų įrankių, jie juos išnaudos, kad kuo daugiau iš miško išsineštų. Galų gale, girdimas šautuvo šūvis yra ir įspėjimas miško lankytojams, apie medžioklę ir apie tai, kad reikia būti atsargiems.
Mažeikos darbai karantino metu
Verta atkreipti dėmesį ir į kitus ministro darbus. Tik prasidėjus karantinui, kada buvo kalbama apie tai, kad valstybei reikės skolintis, Aplinkos ministerija išsinuomojo naują, prabangų BMW. Vėliau Aplinkos apsaugos departamente buvo įsteigtos trys nauji patarėjų etatai su geromis algomis dar prieš paskiriant naują vadovę; planuose nauji kirtimai Punios šile; Seime tyliai atmestos Medžioklės įstatymo pataisos dėl elektroninės medžioklės registracijos ir viešinimo, o dabar, laužant visus ankstesnius pažadus, vienasmenis lankų medžioklėje įteisinimas. Valio! Visa tai „žalios“ vyriausybės „žalio“ Aplinkos ministro darbai. Ir tik tie apie kuriuos žinome.
Pabaigai dalinuosi novelės citata, ji tokia stipri ir viską pasakanti. “Kliudžiau. Kaip tikras medėjas prilėkiau artyn, bet ūmai pajutau širdyje šaltį ir apsistojau nustebęs: katytės veidas buvo neapsakomo skausmo pervertas, akys primerktos; ji iš visos dar likusios galios pasistengė atsistoti ant pirmutinių kojų ir pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį: kartu vilkosi įlindusi jos krūtinėn strėla, o iš žaizdos dideliais juosvais lašais lašėjo ant smėlio sukrekėjęs kraujas.”
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Po aplinkos taršos skandalų Lietuvoje prezidentas Gitanas Nausėda dar neskuba vertinti aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos veiksmų. Pasak šalies vadovo, K. Mažeika stengiasi reaguoti į situaciją, bet ar ministro sprendimai yra tikslingi, pasak prezidento, dar nėra aišku.
„Svarbiausia, ne tai kas įvyksta, bet kaip yra reaguota į tai, kas įvyko ir kokios pamokos, išvados iš to yra išmokstamos. Ar žvelgiant į ateitį, užkertamas kelias panašaus mąsto problemoms ateityje. Aplinkos ministras, be abejo, stengiasi reaguoti į situaciją. Kol kas aš nesiimu vertinti, ar tie sprendimai, kuriuos jis pastarosiomis dienomis daro yra pakankami, norint sutvarkyti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) veiklą. Mes kalbėjome apie personalijas taip pat. Jis pareiškė, kad suteikė tam tikrą laiką, per kurį aplinkos apsaugos departamento vadovas turi pateikti savo planą. Tikiuosi, kad per tą laiką tas planas bus pateiktas ir kad aplinkos apsaugos departamentas sugebės dirbti efektyviai“ , – teigė šalies vadovas.
Anot prezidento, dar nėra aišku, ar visos aplinkosaugos problemos prasidėjo būtent dėl šios Vyriausybės kaltės.
„Tačiau daugelis dalykų yra įsisenėję, kaip jūs puikiai suprantate, jeigu pasitvirtins faktai „Grigeo“, tai bus laikotarpis apimantis ne tik šią Vyriausybę, bet ir prieš tai buvusią ir ko gero dar ir prieš tai buvusią. Tai klausimas kyla ir dėl buvusių Vyriausybių. Tai ką? Nieko nematėme? Nieko nematėme ir nieko nedarėme. Daugelis dalykų dabar išplaukia iš pakankamai senos praeities“, – sakė jis.
Kaip ELTA jau rašė, aplinkos ministras K. Mažeika, trečiadienio rytą susitikęs su AAD direktoriumi Vaidu Laukiu, teigė, kad jis iki kovo 1 d. turės pateikti konkrečius darbus, kurie padaryti keičiant aplinkosaugos sistemą.
Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias.
Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.
Nemunas nuo Punios piliakalnio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Per šimtą gamtos apsaugos, meno, kultūros ir kitų sričių atstovų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami gelbėti Punios šilą – vieną vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų, – kurio likimui šiuo metu esą grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai.
Visuomenininkai pabrėžia, kad Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, jame sutinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių.
Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą, buvo parengtas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K. Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.
Nemunas ties Birštonu rudenį. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Gamtosaugininkai ir kiti kreipimąsi į prezidentą pasirašę visuomenės atstovai tvirtina netikintys šiais ministro motyvais, mat parengti planavimo dokumentai esą nurodo priešingai – numatyta, jog aplinkiniai gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, grybauti ir uogauti Punios šile, o visuomenės lankymasis tam tinkamose teritorijose būtų net labiau prieinamas dėl pagerintos infrastruktūros.
Prašymą prezidentui pasirašiusieji įžvelgia iš už sprendimo stabdyti rezervato plėtros projektą kyšančias medžiotojų interesų ausis. Pats ministras K. Mažeika yra medžiotojas bei yra pasisakęs, kad Punios šilo komerciniai medžioklės plotai galėtų būti aukciono būdu parduodami privatiems medžiotojams. Tai, pasak visuomenininkų, medžioklę greičiausiai suintensyvintų ir padarytų dar mažiau kontroliuojamą.
Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gamtosaugininkai, kultūros, meno, bei kiti visuomenės atstovai įsitikinę, kad aplinkosauginių įsipareigojimų nesilaikantis aplinkos ministras K. Mažeika nėra tinkamas šioms pareigoms ir prašo prezidentą į postą paskirti principingai aplinkosaugos interesus ginantį ir dalykinę kompetenciją turintį asmenį.
„Mes nesiekiame diktuoti Vyriausybės Kabineto sudėties. Mūsų pagrindinis tikslas – unikaliam Punios šilui suteikti adekvačią apsaugą. Šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai atšauktas geras specialistų parengtas sprendimas, užkertantis kelią ūkiniams kirtimams bei medžioklei, ir nepasiūlyta jokia alternatyva, diskredituoja pačią gamtosaugos idėją. Šiandien Lietuvos laukinėje gamtoje praktiškai nėra nė vienos vietos, kur žvėrys būtų netrikdomi medžioklės ir visuomenė galėtų juos tokius pamatyti. Punios šilą būtina apsaugoti be ūkinių kirtimų ir medžioklių“, – sakė vienas iš rašto prezidentui iniciatorių, gamtosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumas vadovas Žymantas Morkvėnas.
Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kreipimąsi į prezidentą pasirašė aštuonios šalies gamtosaugos organizacijos, taip pat pavieniai gamtininkai, gamtos fotografai. Tarp pasirašiusiųjų ir Nacionalinės premijos laureatai: literatūrologė, teatrologė Irena Vėsaitė, rašytojas Tomas Venclova, režisierius Gintaras Varnas, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, aktorius Rolandas Kazlas ir kiti. Taip pat J. Basanavičiaus premijos laureatai: istorikas, archeologas Vykintas Vaitkevičius, mitologas religijotyrininkas Dainius Razauskas. Lietuvos gamtinės vertybės stojo ginti ir įvairūs žinomi muzikantai, tarp kurių Aistė Smilgevičiūtė, Erika Dženings, Jurgis Didžiulis.
Vidzgiris rudenį. Vytauto Visocko nuotr.
„Punios šilas lietuviams turėtų būti toks pat brangus, kaip prancūzams Paryžiaus Dievo Motinos (Noterdamo) katedra. Lietuvių biurokratai yra nė kiek ne geresni nei sovietiniai biurokratai. Jei norint išsaugoti Punios šilą prireiktų paskirti kitą aplinkos ministrą, tuomet tai ir turi būti padaryta“, – įsitikinęs režisierius G. Varnas.
Kreipimąsi pasirašė ir įvairių mokslo sričių atstovai, gydytojai, literatūrologai, kompozitoriai, bendruomenių atstovai. Kreipimosi iniciatoriai žada, kad parašai bus renkami ir toliau.
