ES vyriausiasis įgaliotinis smerkia ginkluotą išpuolį šiaurės Kosove. EPA-ELTA nuotr.
Priština, rugsėjo 24 d. (dpa-ELTA). Nežinoma ginkluota grupuotė įžengė į šiaurės Kosovą ir dalyvavo susišaudyme su vietos policija, sekmadienį paskelbė Kosovo premjeras Albinas Kurtis, praneša naujienų agentūra dpa.
„Mūsų policijos pajėgos Banskos kaime apsupo apie 30 gerai ginkluotų, uniformuotų vyrų, profesionalių karių ar policininkų“, – premjeras sakė vietos žiniasklaidai ir paragino juos pasiduoti.
Ankstyvą sekmadienio rytą kilo susišaudymas tarp Kosovo policininkų ir šios grupuotės. Šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad vienas pareigūnas žuvo, o dar mažiausiai vienas buvo sužalotas. Anot ministerijos, užpuolikai surengė pasalą ir apšaudė policininkus, kai šie atvyko apžiūrėti dviejų sunkvežimių be registracijos numerių, kurie buvo palikti ant tilto, kad užtvertų įvažiavimą į Banską netoli Mitrovicos miesto. Manoma, kad grupuotė iš kaimyninės Serbijos pateko į šiaurės Kosovą, kur daugumą gyventojų sudaro etniniai serbai. Premjeras sakė, kad tai išpuolis prieš Kosovo valstybę, už kurį atsakomybė tenka Serbijai. Anot jo, ginkluota grupuotė turėjo visureigius ir net šarvuotą transporto priemonę. Susišaudyme ji panaudojo granatsvaidžius, rankines granatas ir automatinius ginklus.
Ginkluotas susidūrimas yra rimčiausias incidentas tarp Kosovo ir Serbijos pastaraisiais metais. Europos Sąjungos (ES) vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis sekmadienį pasmerkė ginkluotą išpuolį prieš Kosovo policijos pareigūnus. „Reikia išsiaiškinti visus faktus apie ataką. Nusikaltėliai turi stoti prieš teisingumą“, – sakė jis. Anot J. Borrellio, ES teisinės valstybės misija Kosove (EULEX) palaiko ryšį su valdžia ir NATO vadovaujamomis taikos palaikymo pajėgomis Kosove (KFOR). Jis dar kartą paragino Europos Sąjungą ir valstybes nares sumažinti įtampą šiaurės Kosove.
Kosovas nuo Serbijos atsiskyrė 1999 m. su NATO parama po karinio konflikto. Valstybė, kurios daugumą gyventojų sudaro etniniai albanai, 2008 m. paskelbė nepriklausomybę.
Kosovą pripažįsta daugiau nei 100 šalių. Tačiau Serbija atsisako pripažinti nepriklausomybę ir reikalauja, kad Kosovas grįžtų į jos sudėtį.
Kosovo premjeras kaltina Serbiją organizuojant susirėmimus. EPA – ELTA foto
Priština, birželio 2 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Kosovo ministras pirmininkas apkaltino Serbiją organizuojant etninių serbų ir NATO vadovaujamų taikdarių susirėmimus.
Daugiau nei 80 žmonių, tarp jų 30 taikdarių, buvo sužeisti pirmadienį viename Šiaurės Kosovo mieste, kai NATO vadovaujami KFOR kariai susirėmė su protestuotojais serbais, svaidžiusiais akmenis, butelius ir Molotovo kokteilius.
„Padėties eskalavimas gegužės 29 d. buvo suplanuotas, gerai suorganizuotas ir turi autorių, – parlamente įstatymų leidėjams sakė Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurtis. – Autorius yra oficialusis Belgradas“.
A. Kurtis apkaltino Serbiją „mobilizavus nusikalstamas grupes“, kad išprovokuotų susirėmimus, ir teigė, jog daugelis Kosovo serbų buvo Belgrado „paversti tokių nusikalstamų išpuolių gyvuoju skydu“.
Kosovo serbų mažuma boikotavo balandį vykusius vietos rinkimus šiaurėje, tai leido etniniams albanams perimti vietos tarybų kontrolę, nors rinkėjų aktyvumas nesiekė nė 3,5 procento. Daugelis serbų reikalauja išvesti Kosovo specialiąsias policijos pajėgas, o taip pat ir merus albanus, kurių nelaiko tikraisiais savo atstovais.
Nuo pirmadienio susirėmimų Zvečane šimtai serbų kasdien būriuojasi prie miesto rotušės, aptvertos spygliuota viela ir apsuptos KFOR karių.
Kosovo ministro pirmininko teigimu, mitingai rengiami Belgrado įsakymu.
Lietuvos kariai ir šiemet dalyvaus tarptautinėse operacijose ir misijose. Karolio Prusinsko (KAM) nuotr.
Šiemet Lietuvos kariai tęs dalyvavimą tarptautinėse operacijose ir misijose – NATO, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, tarptautinėse operacijose ir misijose dalyvaus apie 170 Lietuvos karių.
Šiais metais labiausiai didės Lietuvos kariuomenės indėlis NATO karinėje mokymo operacijoje Irake, kurioje šiuo metu tarnauja trys kariai. Metų pabaigoje Lietuvos indėlis šioje NATO operacijoje turėtų padidėti maždaug iki 40 karių. Lietuva numato dalyvauti ir kitose NATO vadovaujamose operacijose – Afganistane „Tvirta parama“ ir Kosove (KFOR).
Jau vasario mėnesį, kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, didės Lietuvos indėlis ir į Europos Sąjungos vadovaujamas tarptautines jūrines operacijas – EUNAVFOR MED IRINI užduotis padės įgyvendinti Lietuvos kariuomenės laivų apžiūros grupė, o kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ – autonominė laivo apsaugos grupė. Lietuvos kariai ir toliau dalyvaus ES karinėje mokymo operacijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM RCA), kuri šaliai padeda vykdyti gynybos sektoriaus reformas ir prisideda prie šios šalies karinių pajėgų rengimo.
Taip pat bus tęsiamas dalyvavimas ES karinėje mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali), kuri prisideda ne tik rengiant Malio ginkluotąsias pajėgas, tačiau ir teikia specialiąją paramą mokymo srityje Sahelio jungtinėms pajėgoms.
Malyje Lietuva toliau dalyvaus ir Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje MINUSMA, kuria siekiama apsaugoti civilius gyventojus ir padėti atkurti vyriausybės valdžią šiaurinėje Malio dalyje.
Lietuvos kariai toliau tęsia dalyvavimą ir nacionalinėje karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, kurios tikslas – prisidėti rengiant šios šalies kariuomenę.
Numatoma, kad 2021 metais Lietuva prisidės prie tarptautinės jūrinio saugumo užtikrinimo operacijos (angl. International Maritime Security Construct) Hormūzo sąsiauryje – skirs štabo karininkus į operacijos vadavietę Bahreine.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2018 metų sausio 1 dieną įsigalioja naujas Seimo patvirtintas mandatas, kuris nustato, kokiose tarptautinėse operacijose iki 2019 m. pabaigos dalyvaus Lietuvos kariai. Lietuva ir toliau dalyvaus tarptautinėse operacijose, kurios remia tarptautinės bendrijos pastangas palaikyti taiką ir stabilumą pasaulyje, užkirsti kelią tarpvalstybiniams ir etniniams konfliktams, kovoti su tarptautiniu terorizmu.
Per 2017 metus sustiprintą karinį indėlį tarptautinėse operacijose Lietuva planuoja išlaikyti ir 2018 m. ir tuo pačiu ieškoti galimybių jį didinti. Šiuo metu Lietuva su daugiau kaip 120 karių dalyvauja devyniose skirtingų tarptautinių organizacijų vadovaujamose operacijose Europoje, Azijoje ir Afrikoje.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva ir toliau dalyvaus NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistane „Tvirta parama“ (Resolute Support), kuria prisidedama rengiant Afganistano nacionalines saugumo pajėgas. Šioje operacijoje Lietuva planuoja išlaikyti 29 karius, be to, vertinamos galimybės indėlį padidinti, atsižvelgiant į saugumo situaciją ir sąjungininkų išreikštą poreikį. Šiuo metu Afganistane tarnauja 29 Lietuvos kariai. Naujas Lietuvos karių kontingentas į Afganistaną išvyks jau kitų metų sausio pradžioje, pakeisiantis Herate ir Kabule įvairias užduotis atliekančius Lietuvos karius.
Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove (NATO KFOR) ir toliau bus išlaikomas vienas karys. Lietuvos kariai NATO taikos palaikymo pajėgų misijoje Kosove dalyvauja nuo 2012 metų pabaigos. Šioje tarptautinėje misijoje Lietuvos kariuomenės judėjimo kontrolės specialistai rotuojasi po vieną kas ketvirtį. Operacija pradėta 1999 m. birželio 12 d., šiuo metu jos pajėgas sudaro kariai iš 30 šalių.
Europos Sąjungos (ES) kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ (EUNAVFOR operation ATALANTA) numatytu rotacijos periodu dalyvaus 15 karių. 2017 lapkričio mėn. prasidėjusi ketvirtoji Lietuvos karių autonominės laivo apsaugos grupės rotacija truks iki 2018 metų kovo mėnesio.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šio vieneto pagrindą sudaro Karinių jūrų pajėgų kariai. Lietuvos kariai saugo Pasaulio maisto programos laivą, gabenantį humanitarinę paramą, daugiausia maistą Somalio žmonėms. Taip pat šiai misijai Lietuva nuolat skiria po vieną karininką, kuris tarnauja misijos operaciniame štabe Jungtinėje Karalystėje. Šią misiją ES pradėjo 2008 metais, reaguodama į itin išaugusį piratavimų skaičių prie Somalio krantų. Operacijoje dalyvaujantys karo laivai Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse eskortuoja.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
Lietuva tęs dalyvavimą ir Europos Sąjungos karinėje operacijoje EUNAVFOR MED operacija „Sophia“ (EUNAVFOR MED operation SOPHIA) Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje. Šiuo metu du Lietuvos karininkai tarnybą atlieka Italijos kariuomenės laive ITS „San Giusto“.
Vienas Lietuvos karininkas tarnauja operacijos „Sophia“ vadavietėje Romoje, Italijoje. Planuojama, kad 2018 metų antroje pusėje bus suformuota ir išsiųsta 15 karių laivo apžiūros grupė (Vessel Boarding Team). 2017 metais operacijoje dalyvavo dvi tokios apžiūros grupės, suformuotos iš Karinių jūrų, sausumos ir specialių operacijų pajėgų.
Abi grupės po tris mėnesius operacijas vykdė iš Vokietijos karinio laivyno fregatos „Rhein“. Pagrindinės šių grupių užduotys – laivų, sukeliančių įtarimą dėl nelegalaus ginklų ar migrantų gabenimo, identifikavimas, apklausa, stabdymas, apžiūra ir įtartinų asmenų, jų plaukiojimo priemonių sulaikymas.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos Sąjungos mokymo misijoje Malyje (EUTM MALI) planuojama rotacijos pagrindu ir toliau išlaikyti du karius. Šiuo metu du Lietuvos kariuomenės instruktoriai tarnauja Kuolikoro mieste, kuriame padeda vystyti Malio kariuomenės operacinius gebėjimus ir veiklą, kad ji būtų pajėgi užtikrinti šalies teritorinį vientisumą ir atremti teroristinių grupuočių išpuolius šalies viduje. Šia misija taip pat siekiama padėti Maliui stiprinti kariuomenės valdymo ir kontrolės sistemą.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos Sąjungos mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (EUTM CAR) numatomas dviejų Lietuvos karių dalyvavimas. Šiuo metu misijoje dalyvauja vienas Lietuvos karys.
Lietuva tęs dalyvavimą ir Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA ir skirs operacijai 39 karius. Stiprindama dalyvavimą Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje MINUSMA Malyje, Lietuva nuo 2017 m. spalio mėnesio į operaciją išsiuntė 34 karių dydžio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vienetą. Lietuvos kariai operacijoje vykdo tarptautinių pajėgų apsaugos funkcijas Vokietijos kontingento sudėtyje.
Stiprindama tarptautinį karinį bendradarbiavimą ir įsipareigojimus tarptautiniam saugumui užtikrinti, Lietuva 2017 metais prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (Inherent Resolve) ir išsiuntė į ją savo karinius instruktorius. 2018 metais operacijoje „Įgimtas ryžtas“ ir toliau dalyvaus šeši kariai, taip pat planuojama papildomai dislokuoti karių padalinį.
Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais 2018 metais ir toliau dalyvaus apie 40 Lietuvos karių.
Liepos 13 d. Krašto apsaugos ministerijoje surengta iškilminga Suomijos gynybos atašė Lietuvai pasikeitimo ceremonija. Pareigas nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. ėjusį komandorą Jussį Parttylį Voutilaineną (Jussi Parttyli Voutilainen) pakeitė pulkininkas leitenantas Antti Edvard Hauvala.
Akreditacijos ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, Suomijos ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotoja Maria Ågren, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.
Naujasis Suomijos gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. A. E. Hauvala yra baigęs Suomijos karo akademiją ir Nacionalinį gynybos universitetą, taip pat studijavęs Baltijos gynybos koledže, dalyvavęs NATO KFOR operacijoje (angl. Kosovo Force, KFOR) Kosove.
Suomijos gynybos atašė Lietuvai plk. ltn. A. E. Hauvala reziduos Taline (Estija).
Suomijos ir Lietuvos kariai bendradarbiauja įvairiose karinėse pratybose. Suomijos kariai yra dalyvavę pratybose „Kardo kirtis“ (angl. „Saber Strike“), „Gintarinė viltis“ (angl. „Amber Hope“). Nuo 2012 m. Suomijos karinės oro pajėgos prisijungė prie Baltijos karinių oro pajėgumų treniruotės BRTE, kurios nuo 2016 m. pervadintos į „Ramstein Alloy“. Suomijos kariai su naikintuvais šiose treniruotėse dalyvauja kasmet nuo 2012 metais.
2013 m. Lietuvos kariniai instruktoriai prisijungė prie Suomijos vadovaujamos Šiaurės-Baltijos šalių mokymo grupės ir dalyvauja Europos Sąjungos karinio mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali). Taip pat, Lietuvos kariai Suomijoje rengėsi Europos Sąjungos vadovaujamai kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijai „Atalanta“ prie Somalio krantų.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
