Talinas, kovo 27 d. (ELTA). Tarptautinė bendruomenė turi sukurti tribunolą, kuris nuteistų Rusijos vadovybę dėl Ukrainoje padarytų nusikaltimų. Tai padėtų išvengti dar vieno karo ateityje.
Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Jo nuomone, tarptautinis tribunolas Rusijos lyderiams teisti reikalingas ne tik ukrainiečiams, bet ir patiems rusams.
Pasak U. Reinsalu, po Antrojo pasaulinio karo denacifikacija, taip pat aiškus teisinis to, kas įvyko, įvertinimas buvo psichologinis būdas atkurti Vokietijos visuomenės reputaciją. Ministras įsitikinęs, jog kaip tik toks procesas ateityje būtinas ir rusams, kad jie suprastų, kas atsakingas už žiaurumus Ukrainoje.
„Turėjome Niurnbergą, bet nebuvo jokio tarptautinio teisinio komunizmo nusikaltimų įvertinimo. Jei tai būtų įvykę, tai negaliu įsivaizduoti, kad aukščiausiu Rusijos valdovu taptų KGB pulkininkas. Jei nesimokysite iš istorijos, tai istorija grįš pas jus, kas ir atsitiko“, – sakė ministras.
Kaip jau buvo pranešta, kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.
Prie tarptautinės koalicijos dėl Specialiojo tribunolo Rusijai sudarymo jau prisijungė 32 šalys.
Olego Nečiporenkos pavardė besidomintiems žvalgybų intrigomis turėtų būti puikiai žinoma. Olegas Nečiporenko – buvęs KGB pulkininkas. Sovietmečiu jis ilgokai dirbo Meksikoje, kol 1971-aisiais metais šios šalies vadovybė jį ir dar keletą Sovietų Sąjungos diplomatų demaskavo kaip sovietų žvalgus ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis.
Vartojant tarptautinius terminus, O.Nečiporenko Meksikoje tapo “persona non grata”. Žodžiu, buvo išvytas iš Meksikos. Tada O.Nečiporenko beveik dešimt metų dirbo KGB struktūrose kaip “šnipas specialiesiems pavedimams”. Paskui būta ilgalaikių komandiruočių į karštuosius taškus – Vietnamą, Nikaragvą, Libaną.
Liepos 18-osios popietę praleidau prie televizoriaus, stebėdamas Austrijos skandalo priežastis analizuojančias laidas, o internete – ieškodamas straipsnių, pasakojančių, kaip oficialiosios Vienos sprendimą paleisti buvusį KGB pulkininką Michailą Golovatovą vertina austriškoji ir rusiškoji spauda.
Neįmanoma nepritarti europarlamentarui prof. Vytautui Landsbergiui, kuris, duodamas interviu “Lietuvos ryto” televizijos žurnalistui Edmundui Jakilaičiui, negailėjo itin piktų priekaištų Austrijai, išdavusiai pagrindinį Europos Sąjungos principą: “visi – už vieną, vienas – už visus”. Akivaizdu, kad oficialioji Viena, pasiskubindama greičiau nei per 48 valandas paleisti KGB pulkininką M.Golovatovą, atsižvelgė būtent į Kremliaus interesus, o į mūsų, lietuvių, lūkesčius, – nusispjovė. Akivaizdu ir tai, kad žengdama Lietuvą ignoruojantį žingsnį, Austrija tik dar kartą pademonstravo, jog Europos Sąjungoje nėra jokios vienybės ir jokio solidarumo.